4. Klanai ir gentys

(788.3) 70:4.1 Pirmoji taikos grupė buvo šeima, vėliau klanas, gentis, o dar vėliau nacija, kuri galiausiai tapo šiuolaikine teritorine valstybe. Tas faktas, jog šiandieninės taikingos grupės jau seniai pranoksta kraujo ryšius ir sudaro nacijas, suteikia daug vilties, nepaisant to fakto, kad Urantijos nacijos vis dar išleidžia didžiules pinigų sumas pasiruošimams karui.

(788.4) 70:4.2 Klanai buvo kraujo ryšio grupės genties viduje, ir jie egzistavo dėl tam tikrų bendrų interesų, tokių, kaip:

(788.5) 70:4.3 1. Kilmė iš bendro protėvio praeityje.
(788.6) 70:4.4 2. Ištikimybė bendram religiniam totemui.
(788.7) 70:4.5 3. Šnekėjimas ta pačia tarme.
(788.8) 70:4.6 4. Bendra gyvenamoji vieta.
(788.9) 70:4.7 5. Tų pačių priešų baimė.
(788.10) 70:4.8 6. Bendras karinis patyrimas.

(788.11) 70:4.9 Klanų vadai visada buvo pavaldūs genties vadui, ankstyvasis gentinis valdymas buvo laisva klanų konfederacija. Vietiniai Australijos gyventojai niekada neišvystė gentinės formos valdymo.

(788.12) 70:4.10 Klanų taikos vadai paprastai būdavo iš motinos linijos; gentiniai karo vadai įkūrė tėvo liniją. Gentinių vadų ir pirmųjų karalių teismus sudarė klanų vadai, kuriuos būdavo įprasta keletą kartų per metus pakviesti pas karalių. Tai jį įgalino geriau juos stebėti ir užsitikrinti geresnį jų bendradarbiavimą. Klanai labai naudingai pasitarnavo vietinėje savivaldoje, bet jie labai smarkiai uždelsė didelių ir stiprių nacijų augimą.