5. Tiesioginės maišto pasekmės

(758.6) 67:5.1 Dalamatijoje ir aplink ją maždaug per penkiasdešimties tūkstančių metų laikotarpį po maišto sukurstymo įsivyravo didžiulis pasimetimas. Buvo mėginama visiškai ir radikaliai reorganizuoti visą pasaulį; revoliucija pakeitė evoliuciją kaip kultūrinio vystymosi ir rasinio pagerinimo politiką. Labiau išsivystę ir iš dalies parengti gyventojai Dalamatijoje ir netoli jos, staigiai išvystė savo kultūrinį lygį, tačiau kada šituos naujus ir radikalius būdus buvo pamėginta taikyti tolimesnėse tautose, tada iš karto kilo neapsakomas sąmyšis ir rasinis pragaras. Tų laikų pusiau išsivystę primityvūs žmonės greitai laisvę pavertė į leidimą viskam.

(758.7) 67:5.2 Labai greitai, prasidėjus maištui, visas maištininkų personalas įsijungė į energingą miesto gynimą nuo pusiau laukinių ordų, kurios apgulė jo sienas, ir tai buvo laisvės doktrinos, kurios per anksti jos buvo mokomos, pasekmė. Ir likus daug metų iki to laiko, kada ši nuostabi būstinė atsidūrė po pietinėmis bangomis, suklaidintos ir neteisingai mokomos gentys, gyvenusios toli nuo Dalamatijos, šį nuostabų miestą buvo nusiaubusios per pusiau barbarišką antpuolį, maištaujantį personalą ir jo padėjėjus išvydamos į šiaurę.

(759.1) 67:5.3 Kaligastijos planas tuoj pat pertvarkyti žmonių visuomenę pagal savo individualios laisvės ir grupinių laisvių idėjas, greitai ir daugiau ar mažiau visiškai žlugo. Visuomenė sparčiai grimzdo atgal į senąjį biologinį lygį, ir visur prasidėjo evoliucinė kova nelabai toli tepažengusi nuo ten, kur ji buvo Kaligastijos režimo pradžioje, šitas sukilimas, palikęs pasaulį sumaištyje, sukėlė siaubingą chaosą.

(759.2) 67:5.4 Nuo maišto pradžios praėjus vienam šimtui šešiasdešimt dvejiems metams Dalamatiją užliejo potvynio banga, ir planetos būstinė nuskendo po jūros vandenimis, ir šitoji žemė daugiau nebeiškilo, kol beveik visi tų nuostabių amžių šitos kilnios kultūros likučiai buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus.

(759.3) 67:5.5 Tuo metu, kada pasaulio pirmoji sostinė buvo apsemta, joje gyveno Urantijos sangikų rasių žemiausieji tipai, persivertėliai, kurie jau buvo Tėvo šventovę pavertę į šventyklą, skirtą Nogui, netikram šviesos ir ugnies dievui.