(754.2) 67:1.1 Tris šimtus tūkstančių metų Kaligastija buvo vadovavęs Urantijai iki to meto, kada Šėtonas, Liuciferio padėjėjas, atvyko su vienu iš savo periodinių inspektuojančių vizitų. Ir kada Šėtonas pasirodė planetoje, tada jo išvaizda jokiu būdu nebuvo panaši į jūsų karikatūras, kurios vaizduoja jo piktybinį didingumą. Jis buvo ir dabar yra nuostabaus talento Sūnus Lanonandekas. “Ir nieko čia keisto, kadangi pats Šėtonas yra šviesos nuostabus tvarinys.”

(754.3) 67:1.2 Šito inspektavimo metu Šėtonas informavo Kaligastiją apie Liuciferio tuo metu pasiūlytą “Laisvės Deklaraciją,“ir kaip mes dabar žinome, paskelbus maištą, Princas sutiko išduoti planetą. Ištikimos visatos asmenybės į Princą Kaligastiją žiūri su ypatinga panieka dėl šitos pasitikėjimo išdavystės, kuri buvo iš anksto apgalvota. Sūnus Kūrėjas šitą mintį išreiškė tada, kada pasakė: “Tu esi toks, kaip ir tavo vadovas, Liuciferis, ir tu nuodėmingai įamžinai jo sąmoningą piktybinį blogį. Jis iš pat pradžių buvo savojo aš išaukštinimo falsifikuotojas, nes jis gyveno netiesoje.”

(754.4) 67:1.3 Vietinės visatos visame administraciniame darbe joks aukštas pasitikėjimas nelaikomas šventesniu, kaip pasitikėjimas, išreikštas Planetos Princui, kuris prisiima atsakomybę už naujai apgyvendinto pasaulio besivystančių mirtingųjų gerovę ir vadovavimą. Ir iš visų blogio formų, nė viena forma taip negriauna asmenybės statuso, kaip pasitikėjimo išdavimas ir neištikimybė pasitikėjimą išreiškiantiems draugams. Padarydamas šitą sąmoningą nuodėmę, Kaligastija taip visiškai iškreipė savo asmenybę, kad nuo to laiko jo protas niekada nebesugebėjo pusiausvyros atstatyti iki galo.

(754.5) 67:1.4 Į nuodėmę galima pažvelgti įvairiais aspektais, bet visatos filosofiniu požiūriu nuodėmė yra tokia asmenybės nuostata, kuri sąmoningai priešinasi kosminei tikrovei. Suklydimu galima laikyti tikrovės klaidingą supratimą arba iškreipimą. Blogis yra visatos realybių dalinis suvokimas, arba neteisingas prisiderinimas prie jų. Bet nuodėmė yra sąmoningas priešinimasis dieviškajai tikrovei—sąmoningas pasirinkimas priešintis dvasiniam žengimui į priekį—tuo tarpu piktybinį blogį sudaro atviras ir atkaklus priešinimasis pripažintai tikrovei ir pažymi tokį asmenybės degradavimo laipsnį, kuris ribojasi su kosmine beprotybe.

(755.1) 67:1.5 Suklydimas rodo intelektualaus skvarbumo stoką; blogis rodo išminties trūkumą; nuodėmė pažymi apgailėtiną dvasinį skurdą; bet piktybinis blogis liudija nykstančią asmenybės kontrolę.

(755.2) 67:1.6 Ir kada nuodėmė taip dažnai pasirenkama ir taip dažnai kartojama, tada ji gali tapti įpročiu. Nusidedantieji iš įpročio lengvai gali tapti piktybiškais, gali tapti nuoširdžiais maištininkais prieš visatą ir prieš jos visas dieviškąsias realybes. Nors gali būti atleidžiama visokio pobūdžio nuodėmės, bet mes abejojame, ar užkietėjęs piktadarys kada nors galės nuoširdžiai patirti atgailą dėl savo blogų darbų arba priimti atleidimą už savo nuodėmes.