7. Morontinė Mota

(556.1) 48:7.1 Morontinės motos žemesnysis lygis tiesiogiai siejasi su žmogiškosios filosofijos aukščiausiais lygiais. Pirmajame gyvenamajame pasaulyje yra praktikuojama mokyti mažiau pažengusius į priekį studentus, naudojantis lygiagrečiu metodu, t.y. vienoje skiltyje yra pateikiamos motos prasmių paprastesnės sąvokos, o priešingoje skiltyje yra cituojami analogiški mirtingojo filosofijos teiginiai.

(556.2) 48:7.2 Ne taip seniai, kada užduotį vykdžiau Satanijos pirmajame gyvenamajame pasaulyje, tada turėjau progos šitą mokymo metodą stebėti; ir, nors aš negaliu imtis užduoties, kad perteikčiau motos pamokos turinį, bet man yra leidžiama užrašyti žmogiškosios filosofijos tuos dvidešimt aštuonis teiginius, kuriuos šitas morontijos mokytojas panaudojo kaip vaizdinę medžiagą, numatytą tam, jog padėtų šitiems naujiesiems gyvenamųjų pasaulių gyventojams savo pirmosiose pastangose suvokti motos reikšmę ir prasmę. Šitos žmogiškosios filosofijos iliustracijos buvo tokios:

(556.3) 48:7.3 1. Specifinių gabumų demonstravimas neliudija, jog yra dvasiniai sugebėjimai. Protingumas nėra tikrojo charakterio pakaitalas.

(556.4) 48:7.4 2. Nedaug žmonių gyvena pagal įtikėjimą, kurį jie iš tiesų turi. Baimė be priežasties yra tikroji intelektuali apgaulė, į kurią pakliūna besivystanti mirtingojo siela.

(556.5) 48:7.5 3. Įgimtų sugebėjimų negalima viršyti; į pintą niekada negalima įpilti kvortos. Dvasinės sampratos negalima mechaniškai įgrūsti į materialią atminties formą.

(556.6) 48:7.6 4. Nedaug mirtingųjų kada nors išdrįsta sukurti kažką panašaus į teigiamų asmenybės savybių visumą, kuri yra sukuriama charakterio ir gailestingumo sujungto tarnavimo dėka. Didžioji dauguma nuskurdintų sielų iš tiesų yra turtingos, bet jos atsisako tuo patikėti.

(556.7) 48:7.7 5. Sunkumai gali tapti didžiuliu išbandymu vidutinybei ir palaužti išsigandusius, bet jie tiktai stimuliuoja tikruosius Pačių Aukštųjų vaikus.

(556.8) 48:7.8 6. Naudotis teisėmis be piktnaudžiavimo, turėti laisvę be savivalės, turėti valdžią ir ja visiškai nesinaudoti savojo aš išaukštinimui—tai yra aukštai išsivysčiusios civilizacijos požymiai.

(556.9) 48:7.9 7. Kosmose aklų ir nenumatytų atsitikimų nebūna. Ir dangiškosios būtybės iš tiesų nepadeda tokiai žemesniajai būtybei, kuri atsisako elgtis pagal savosios tiesos šviesą.

(556.10) 48:7.10 8. Pastangos nevisada sukelia džiaugsmą, bet be išmintingų pastangų laimės nebūna.

(556.11) 48:7.11 9. Veiksmas suteikia jėgą; nuosaikumas sukelia žavesį.

(556.12) 48:7.12 10. Teisumas paliečia tiesos harmonijos stygas, ir ši melodija vibruoja per visą kosmosą, pasiekdama net Begalinįjį.

(556.13) 48:7.13 11. Silpnieji mėgaujasi rezoliucijomis, bet stiprieji veikia. Gyvenimas yra ne kas kita, kaip kasdienis darbas—padarykite jį gerai. Veiksmas yra mūsų; rezultatai yra Dievo.

(556.14) 48:7.14 12. Didžiausia kosmoso kančia yra tai, kad jis niekada nepatyrė kančios. Tiktai mirtingieji mokosi išminties patirdami sukrėtimus.

(556.15) 48:7.15 13. Žvaigždės ryškiausiai yra matomos iš empirinių gelmių vienišos izoliacijos, o ne nuo apšviestų ir ekstazę keliančių kalnų viršūnių.

(556.16) 48:7.16 14. Savo partneriams sužadinkite apetitą tiesai; patarkite tiktai tada, kada patarimo yra prašoma.

(557.1) 48:7.17 15. Apsimetinėjimas yra neišmanėlio juokingos pastangos atrodyti išmintingu, bandymas tuščiai sielai atrodyti turtinga.

(557.2) 48:7.18 16. Jūs negalite dvasinės tiesos suvokti tol, kol jos nepatiriate jausminiu požiūriu, o didelė dalis tiesų, išskyrus nelaimės atvejus, tikrai nėra patiriama jausminiu požiūriu.

(557.3) 48:7.19 17. Ambicija yra pavojinga tol, kol nėra iki galo suvisuomeninta. Jūs iš tiesų nesate įgavęs nė vienos dorybės tol, kol jūsų veiksmai nepadarys jūsų tokiu, kad būtumėte jos verti.

(557.4) 48:7.20 18. Nekantrumas yra dvasinis nuodas; pyktis yra kaip akmuo stipriai sviestas į širšių lizdą.

(557.5) 48:7.21 19. Nerimo reikia atsisakyti. Sunkiausia yra ištverti tokius nusivylimus, kurie niekada neateina.

(557.6) 48:7.22 20. Tiktai poetas sugeba įžvelgti poeziją kasdienės egzistencijos įprastinėje prozoje.

(557.7) 48:7.23 21. Bet kokio meno aukštoji misija yra, savo iliuzijomis, pranašauti aukštesnę visatos tikrovę, laiko emocijas kristalizuoti į amžinybės mintį.

(557.8) 48:7.24 22. Besivystanti siela nepaverčiama dieviška tuo, ką ji daro, bet tuo, ką ji stengiasi daryti.

(557.9) 48:7.25 23. Mirtis nieko nepridėjo prie intelektualios nuosavybės ar prie dvasinio apdovanojimo, bet prie patirtinio statuso ji tikrai pridėjo išlikimo sąmonę.

(557.10) 48:7.26 24. Amžinybės likimą akimirka po akimirkos nulemia gyvenimo laimėjimai, kurių yra siekiama diena iš dienos. Šiandienos veiksmai yra rytdienos lemtis.

(557.11) 48:7.27 25. Didingumas yra ne tiek jėgos turėjimas, kiek tos jėgos išmintingas ir dieviškas panaudojimas.

(557.12) 48:7.28 26. Žinias galima turėti tiktai jomis dalinantis su kitais; jas saugo išmintis, o suvisuomenina meilė.

(557.13) 48:7.29 27. Pažanga reikalauja individualybės vystymosi; vidutinybė stengiasi įsisprausti į standartą.

(557.14) 48:7.30 28. Bet kokio teiginio argumentuotas gynimas yra atvirkščiai proporcingas jame esančiai tiesai.

(557.15) 48:7.31 Toks yra pradedančiųjų pirmajame gyvenamajame pasaulyje darbas, tuo tarpu labiau į priekį pažengę mokiniai vėlesniuose pasauliuose pradeda įsisavinti kosminės įžvalgos ir morontinės motos aukščiausius lygius.