(547.4) 48:4.1 Džiaugsmingas juokas ir šypsenos ekvivalentas yra tokie universalūs, kaip ir muzika. Džiaugsmo ir juoko yra morontinis ir dvasinis ekvivalentas. Kylančiojo gyvenimas yra maždaug lygiomis dalimis padalintas tarp darbo ir poilsio—kada užduotys neatliekamos.
(547.5) 48:4.2 Dangiškasis atsipalaidavimas ir viršžmogiškasis humoras labai skiriasi nuo savo žmogiškųjų analogų, bet mes iš tikrųjų įsitraukiame ir į vieną, ir kitą; ir jie iš tikrųjų mums suteikia, mūsų būsenoje, maždaug tą, ką idealus humoras gali suteikti jums Urantijoje. Morontiniai Kompanionai yra sumanūs laisvalaikio rengėjai, ir jiems labai sumaniai padeda praeities vaizdo reguliuotojai.
(547.6) 48:4.3 Jūs galbūt praeities vaizdo reguliuotojų darbą suprastumėte geriausiai, jeigu jie būtų palyginti su aukščiausiųjų tipų humoristais Urantijoje, nors tai būtų nepaprastai primityvus ir tam tikra prasme nenusisekęs būdas, kuriuo būtų mėginama perteikti supratimą apie šitų pasikeitimų ir atsipalaidavimo reguliuotojų, šitų morontinių ir dvasinių sferų išaukštinto humoro tarnų veikimą.
(547.7) 48:4.4 Aptariant dvasinį humorą, pirmiausia leiskite man jums pasakyti, kuo jis nėra. Dvasinio pokšto niekada nenuspalvina silpnojo ir klystančiojo nepasisekimų pabrėžimas. Taip pat jis niekada nebūna šventvagiškas teisumo ir dieviškumo šlovės atžvilgiu. Mūsų humoras apima tris bendrus suvokimo lygius:
(547.8) 48:4.5 1. Prisiminimų pokštai. Juokai, kylantys prisimenant kieno nors patyrime mūšio, kovos, o kartais baimės, ir dažnai kvailo ir vaikiško nerimo praeities epizodus. Mums, šitoji humoro fazė gimsta iš gilias šaknis turinčio ir nuolatinio sugebėjimo pasiremti praeitimi ieškant tokios prisiminimų medžiagos, kuri maloniai nuspalvintų ir kitaip palengvintų sunkią dabarties naštą.
(548.1) 48:4.6 2. Šiandieninis humoras. Didele dalimi to, kas taip dažnai mums sukelia rimtą susirūpinimą, beprasmiškumas, džiaugsmas dėl to, kada būna suprantama jog tai, kas mums sukelia rimtą asmeninį nerimą, yra nereikšminga. Mes labiausiai vertiname šitą humoro fazę tada, kada galime geriausiai išsklaidyti šiandieninį nerimą ateities tikrumo labui.
(548.2) 48:4.7 3. Pranašiškas džiaugsmas. Tikriausiai mirtingiesiems bus sunku įsivaizduoti šitą humoro fazę, bet mes tikrai patiriame ypatingą pasitenkinimą dėl šitokio užtikrinimo, “jog viskas drauge veikia gerovės labui”—dvasioms ir morontijiečiams, taip pat ir mirtingiesiems. Šitas dangiškojo humoro aspektas kyla iš mūsų įtikėjimo į mūsų vyresniųjų kupiną meilės globą iš viršaus ir į mūsų Aukščiausiųjų Reguliuotojų dieviškąjį stabilumą.
(548.3) 48:4.8 Bet sferų praeities vaizdo reguliuotojai rūpinasi ne vien tiktai tuo, jog išimtinai vaizduoja įvairių išmintingų būtybių kategorijų aukštą humorą; jie taip pat yra užsiėmę ir tuo, jog vadovauja pramogai, dvasiniam poilsiui, ir morontiniam pasilinksminimui. Ir čia jiems nuoširdžiai padeda dangiškieji meistrai.
(548.4) 48:4.9 Patys praeities vaizdo reguliuotojai nėra sukurta grupė; jie yra toks sutelktas korpusas, kuriame yra būtybės, pradedant Havonos vietiniais gyventojais ir einant žemyn per erdvės žinianešių gausybes ir tarnaujančiąsias laiko dvasias iki morontinių progresuotojų iš evoliucinių pasaulių. Jie visi yra savanoriai, atsiduodantys darbui, kuris jų bičiuliams padeda pasiekti minties pasikeitimą ir proto poilsį, nes tai labai padeda atstatyti išnaudotas energijas.
(548.5) 48:4.10 Kada kilimo pastangos energiją iš dalies išeikvoja, ir tuo metu, kada yra laukiama naujų energijos įkrovų priėmimo, tada būna patiriamas atitinkamas malonumas vėl pergyvenant praėjusių dienų ir amžių įvykius. Prisiminimai apie rasės ar kategorijos ankstesniuosius patyrimus atgaivina. Ir būtent kaip tik dėl to šitie meistrai yra vadinami praeities vaizdo reguliuotojais—atmintį jie padeda sugrąžinti į ankstesniąją išsivystymo būseną arba į mažiau patyrusios būtybės statusą.
(548.6) 48:4.11 Tokios rūšies sugrįžimą į praeitį patiria visi tvariniai, išskyrus tuos, kurie yra Kūrėjai iš prigimties, dėl to energiją automatiškai atsistato patys, ir tam tikri labai specializuoti tvarinių tipai, tokie, kaip energetiniai centrai ir fiziniai kontrolieriai, kurie visada ir amžinai visose savo reakcijose yra giliai dalykiški. Šitie periodiški išlaisvinimai iš funkcinės pareigos įtampos yra įprastinė gyvenimo dalis visuose pasauliuose per visą visatų visatą, bet ne Rojaus Saloje. Būtybės, kurios yra vietinės centrinėje buveinėje, negali išsieikvoti ir, dėl to, iš naujo neenergizuojamos. Ir tokioms amžinojo Rojaus tobulumo būtybėms negali būti tokio sugrįžimo į evoliucinį patyrimą.
(548.7) 48:4.12 Didžioji mūsų dalis atėjo per žemesnes egzistencijos pakopas arba per savosios kategorijos progresinius lygius, ir tai atgaivina ir tam tikru laipsniu pralinksmina, kada pažvelgiama atgal į kai kuriuos savo ankstyvesniojo patyrimo epizodus. Tai nuramina, kada yra apmąstoma tai, kas savajai kategorijai yra sena ir kas ilgai išlieka kaip proto atminties nuosavybė. Ateitis rodo kovą ir vystymąsi; ji liudija darbą, pastangas, ir pasiekimą; bet praeitis turi jau įsisavintų ir pasiektų dalykų skiriamuosius bruožus; praeities apmąstymas leidžia atsipalaiduoti ir taip be rūpesčio peržvelgti praeitį, jog tai sukelia dvasinį džiaugsmą ir tokią morontinę proto būseną, kuri yra ties linksmumo riba.
(548.8) 48:4.13 Net mirtingųjų humoras tampa pačiu širdingiausiu, kada vaizduoja epizodus, susijusius su tais, kurie yra truputėlį žemesniame už kieno nors dabartinį išsivystymo lygį, arba kada jis vaizduoja, kokių nors tariamai aukštesniųjų kritimą kaip auką tokiuose patyrimuose, kuriė paprastai yra susiejami su tariamai žemesniaisiais. Jūs Urantijoje leidote sau su humoru supainioti daug to, kas tuo pačiu metu yra vulgaru ir nemalonu, bet, apskritai, jus reikėtų pasveikinti kaip turinčius palyginti aštrų humoro jausmą. Kai kurios iš jūsų rasių turi turtingą humoro gyslelę, ir tai joms smarkiai padeda jų žemiškoje karjeroje. Akivaizdu, kad humoro srityje jūs daug gavote iš savo Adominio paveldėjimo, daug daugiau negu kas išliko iš muzikos ar meno srities.
(549.1) 48:4.14 Visą Sataniją laisvalaikio metu, tuo metu, kada jos gyventojai gaivinančiai prisimena savosios egzistencijos žemesniąją pakopą, praeities vaizdo reguliuotojų korpuso iš Urantijos malonus humoras pakylėja dvasiškai. Dangiškojo humoro jausmą mes turime visada, net jeigu būname įsitraukę į pačias sunkiausias užduotis. Tai padeda išvengti to, kad nebūtų per daug išvystytas savojo aš sureikšminimas. Bet vadžių mes neatleidžiame laisvai, kaip jūs galėtumėte pasakyti, “linksminamės,” išskyrus tuomet, kada būname laisvi nuo savųjų atitinkamų kategorijų rimtų užduočių.
(549.2) 48:4.15 Kada jaučiame pagundą savojo aš sureikšminimą padidinti, tai jei mes nustojame mąstę apie mūsų Tvėrėjų didingumo ir nuostabumo begalybę, tuomet mūsų pačių savęs šlovinimas tampa labai absurdišku, net besiribojančiu su humoristiniu. Viena iš humoro funkcijų yra padėti mums visiems pažvelgti į save ne taip rimtai. Humoras yra dieviškasis priešnuodis prieš ego išaukštinimą.
(549.3) 48:4.16 Atsipalaidavimo ir humoro pramogos poreikis yra didžiausias tarp tų kylančiųjų būtybių kategorijų, kurias veikia ilgalaikis stresas jų pastangų reikalaujančiame kilime. Dviems kraštutiniams gyvybės poliams humoristinės pramogos poreikis yra nedidelis. Primityvūs žmonės tam neturi sugebėjimų, o Rojaus tobulumo būtybėms jis yra visiškai nereikalingas. Havonos gausybės yra ypatingai laimingų asmenybių natūraliai džaugsmingi ir žvalūs susibūrimai. Rojuje garbinimo kokybė būtinybę prisiminti praeities veiklą daro visiškai nebereikalinga. Bet tarp tų, kurie savo karjerą pradeda nepalyginamai žemiau negu Rojaus tobulumo tikslas, yra daug vietos praeities vaizdo reguliuotojų tarnavimui.
(549.4) 48:4.17 Kuo aukštesnės mirtingųjų rūšys, tuo didesnis stresas ir didesni sugebėjimai humorui, o taip pat ir jo poreikis. Dvasiniame pasaulyje teisinga yra priešingai: kuo aukščiau kylame, tuo praeities patyrimų pramogos poreikis yra mažesnis. Bet dvasinio gyvenimo skale einant žemyn iš Rojaus iki serafinių gausybių, vis labiau auga linksminimo misijos ir džiuginimo tarnystės poreikis. Tos būtybės, kurioms labiausiai reikia atsigaivinimo, periodiškai sugrįžtant į intelektualinį praėjusių patyrimų statusą, yra labiau išsivystę žmogiškųjų rūšių tipai, morontijiečiai, angelai, ir Materialieji Sūnūs, kartu su visais panašiais asmenybių tipais.
(549.5) 48:4.18 Humoras turėtų veikti kaip automatinis apsauginis vožtuvas tam, kad užkirstų kelią per didelio spaudimo susidarymui dėl tokios monotonijos, kada ilgai ir rimtai mąstoma apie savąjį aš, kartu su intensyvia kova už vystymosi pažangą ir taurius laimėjimus. Humoras taip pat veikia taip, kad sumažintų sukrėtimą dėl fakto ar tiesos netikėto poveikio, griežto ir nepalenkiamo fakto ir lanksčios ir amžinai gyvos tiesos netikėto poveikio. Mirtingojo asmenybė, niekada nebūdama tikra dėl to, su kuo gali susidurti netrukus, per humorą greitai suvokia—pamato esmę ir pasiekia įžvalgą—netikėtą situacijos pobūdį, nesvarbu, ar tai būtų faktas, ar tai būtų tiesa.
(549.6) 48:4.19 Nors Urantijos humoras yra nepaprastai primityvus ir visiškai nemeniškas, bet jis tikrai atlieka vertingą vaidmenį tiek saugodamas sveikatą, tiek išlaisvindamas iš emocinio spaudimo, tokiu būdu užkirsdamas kelią žalingai nervų įtampai ir perdaug rimtam mąstymui apie savąjį aš. Humoras ir poilsis—atsipalaidavimas—niekada nebūna reakcijos į besivystantį į priekį pasireiškimą, jie visada būna žvilgsnio į praeitį aidas, prisiminimai apie praeitį. Net Urantijoje jus ir tokius, kokie esate dabar, visada maloniai atgaivina, kada trumpam galite sulaikyti naujesnių ir aukštesnių intelektualių pastangų prasiveržimą ir sugrįžti prie savo protėvių paprastesnių užsiėmimų.
(550.1) 48:4.20 Urantijos poilsinio gyvenimo principai filosofiškai yra pagrįsti, jie ir toliau yra taikomi, jums einant aukštyn per savo kylantįjį gyvenimą, žengiant per Havonos žiedus iki pat Rojaus amžinųjų krantų. Kaip kylančiosios būtybės jūs asmeniškai prisimenate kiekvieną ankstesniąją ir žemesniąją egzistenciją, o be tokių tapatybės prisiminimų iš praeities nebūtų jokio pagrindo dabarties humorui, nesvarbu, ar tai būtų mirtingojo juokas ar morontinis linksmumas. Būtent praėjusių patyrimų prisiminimas ir suteikia pagrindą dabarties pramogai ir pasilinksminimui. Ir tokiu būdu jūs naudositės savo žemiškojo humoro dangiškuoju ekvivalentu per visą savo kelią aukštyn ilgoje morontinėje, ir vėliau vis didesniu laipsniu dvasinėje, karjeroje. Ir Dievo toji dalis (Derintojas), kuri tampa kylančiojo mirtingojo asmenybės amžinąja dalimi, laiko ir erdvės kylančiųjų tvarinių džiaugsmingoms išraiškoms, net ir dvasiniam juokui, suteikia dieviškumo atspalvių.