1. Jerusemo fiziniai aspektai

(519.2) 46:1.1 Jerusemas yra suskirstytas į vieną tūkstantį platumos sektorių ir į dešimt tūkstančių ilgumos zonų. Ši sfera turi septynias didžiąsias sostines ir septyniasdešimt mažųjų administracinių centrų. Šios septynios sekcijų sostinės yra susijusios su įvairia veikla, ir Sistemos Aukščiausiasis Valdovas aplanko kiekvieną bent kartą per metus.

(519.3) 46:1.2 Standartinė Jerusemo mylia yra lygi maždaug septynioms Urantijos mylioms. Standartinis svoris, “gradantas,” yra išreiškiamas dešimtaine sistema nuo subrendusio ultimatono ir sudaro jūsų svorio beveik lygiai dešimt uncijų. Satanijos diena prilygsta trims dienoms Urantijos laiku; be vienos valandos, keturių minučių, ir penkiolikos sekundžių, o tai sudaro Jerusemo apsisukimo aplink savo ašį laiką. Sistemos metai susideda iš vieno šimto Jerusemo dienų. Sistemos laiką programoje skelbia pagrindiniai chronoldekai.

(519.4) 46:1.3 Jerusemo energija yra nuostabiai kontroliuojama ir cirkuliuoja aplink sferą zonos kanalais, kuriuos tiesiogiai maitina energetinės erdvės įkrovos ir meistriškai valdo Pagrindiniai Fiziniai Kontrolieriai. Natūralus pasipriešinimas šitų energijų perėjimui per fizinius laidumo kanalus sukelia tą karštį, kuris yra reikalingas pastovios Jerusemo temperatūros sukūrimui. Visiškos šviesos temperatūra yra palaikoma maždaug ties 70 laipsnių riba pagal Farenheito skalę, tuo tarpu per šviesos sumažėjimo periodą ji nukrenta šiek tiek žemiau 50 laipsnių.

(519.5) 46:1.4 Jerusemo apšvietimo sistemą jūs galėtumėte ne taip sunkiai suvokti. Nėra dienų ir naktų, nėra karščio ir šalčio periodų. Energijos transformuotojai turi vieną šimtą tūkstančių centrų, iš kurių išretintos energijos yra projektuojamos į viršų per planetinę atmosferą, patirdamos tam tikrus pakeitimus, kol pasiekia sferos elektrines oro lubas; ir tada šios energijos yra atspindimos atgal ir žemyn kaip švelni, išsklaidyta, ir tolygi šviesa maždaug Urantijos saulės šviesos intensyvumo, kada saulė virš galvos šviečia dešimtą valandą ryte.

(520.1) 46:1.5 Tokiomis apšvietimo sąlygomis, šviesos spinduliai neatrodo, jog sklinda iš vienos vietos; jie tiesiog iš dangaus išsijojami, atsklisdami vienodai iš visų erdvės pusių. Šitoji šviesa yra labai panaši į materialią saulės šviesą, išskyrus tai, kad joje yra daug mažiau karščio. Todėl turėtų būti suprantama, jog erdvėje tokie būstinių pasauliai nėra šviečiantys; jeigu Jerusemas būtų labai arti Urantijos, jis nebūtų matomas.

(520.2) 46:1.6 Dujos, kurios šitą šviesos energiją atspindi iš Jerusemo viršutinės jonosferos atgal į žemę yra labai panašios į tas dujas, kurios yra Urantijos viršutiniuose oro sluoksniuose, susietuose su auriniais reiškiniais jūsų vadinamojoje šiaurės pašvaistėje, nors ją sukelia kitokios priežastys. Urantijoje būtent šitas pats dujų skydas užkerta kelią tam, kad neišsiveržtų žemiškosios radijo bangos, jas atspindėdamas žemės link, kada jos atsitrenkia į šį dujų sluoksnį, skrisdamos tiesiai į išorę. Tokiu būdu radijo bangos yra išlaikomos arti žemės paviršiaus, kada per orą keliauja aplink jūsų pasaulį.

(520.3) 46:1.7 Šitoks vienodas sferos apšvietimas yra palaikomas per septyniasdešimt penkis procentus Jerusemo dienos, ir tuomet prasideda palaipsnis mažėjimas, kol, minimaliausio apšvietimo metu, šviesa prilygsta maždaug jūsų mėnulio pilnačiai giedrą naktį. Tai ramybės valanda visam Jerusemui. Šituo poilsio ir jėgų atstatymo metu dirba tiktai programas priimančios stotys.

(520.4) 46:1.8 Jerusemas neryškią šviesą gauna iš kelių netolimų saulių—kažką panašaus į spindinčią žvaigždės šviesą—bet jis nėra priklausomas nuo jų, tokių pasaulių, kaip Jerusemas, neveikia saulės audrų pulsavimai, nesusiduria jie ir su auštančios ar mirštančios saulės problema.

(520.5) 46:1.9 Tie septyni pereinamieji studijų pasauliai ir keturiasdešimt devyni palydovai yra šildomi, apšviečiami, energizuojami, ir drėkinami Jerusemo metodu.