Kaip pagal Aristotelį, tai visad siektina yra pusiausvyra o ne kraštutinumas, žmogus turėtų būti nei nutrūktgalviškai drąsus darydamas kažką beprotiško, nei būti visai nedrąsus - kitaip sakant kraštutinumai yra blogai, o pusiausvyra gerai.

Man patiko citata iš vienos literatūros kad: Drąsa yra kai tu esi apsisprendęs veikti ir nepasiduodi, netgi jeigu tu neturi jėgų reikalingų laimėti, ar matai kad kažko tuo metu trūksta - vis viena įdedamos pastangos pasiekti kažko tiek kiek gali, nepasikliaujant vien teoriniu numatymu, bet praktiškas išbandymas savęs, savo galimybių - kai atrodytų kad tau turėtų nepavykti, bet vistiek atiduodi savo jėgas tam kad padarytum tiek kiek išeina.