Urantija > Urantijos Knyga > II DALIS. Vietinė visata > 55 Dokumentas. Šviesos ir gyve... > 2. Mirtis ir pervedimas >

2. Mirtis ir pervedimas

(623.1) 55:2.1 Natūrali fizinė mirtis nėra mirtingojo neišvengiamybė. Didžioji dalis išsivysčiusių evoliucinių būtybių, piliečių pasauliuose, egzistuojančiuose baigiamojoje šviesos ir gyvenimo eroje, nemiršta; jie iš gyvenimo materialiame kūne yra pervedami tiesiai į morontinę egzistenciją.

(623.2) 55:2.2 Šitas pervedimo iš materialaus gyvenimo į morontinę būseną—nemirtingos sielos susiliejimo su viduje gyvenančiu Derintoju—patyrimas vis dažnėja pagal tai, kaip ši planeta evoliuciškai žengia į priekį. Iš pradžių tiktai nedidelė dalis mirtingųjų kiekviename amžiuje pasiekia dvasinės pažangos pervedimo lygius, bet atėjus vienas kitą keičiantiems Sūnų Mokytojų amžiams, vis daugiau ir daugiau susiliejimų su Derintoju įvyksta iki to meto, kada pasibaigia šitų žengiančių pirmyn mirtingųjų vis ilgėjantis gyvenimas; ir iki Sūnų Mokytojų paskutiniosios misijos pabaigos, apytikriai vienas ketvirtadalis šitų nuostabių mirtingųjų yra išvaduojami iš natūralios mirties.

(623.3) 55:2.3 Toliau vystantis šviesos ir gyvenimo erai, tarpinės būtybės arba jų partneriai pajaučia galimos sielos-Derintojo sąjungos artėjantį statusą ir apie tai praneša likimo sargybiniams, kurie savo ruožtu šituos dalykus perduoda užbaigtųjų grupei, kurios jurisdikcijoje gali būti šitas mirtingasis; tada Planetos Aukščiausiasis Valdovas nurodo, jog toks mirtingasis atsisakytų visų savo planetinių pareigų, atsisveikintų su savosios kilmės pasauliu, ir atvyktų į Planetos Aukščiausiojo Valdovo vidinę šventyklą tam, kad ten lauktų morontinio perėjimo, to pervedimo blyksnio iš materialios evoliucinės sferos į iki dvasinį žengimo pirmyn morontinį lygį.

(623.4) 55:2.4 Kada tokio kandidato į susiliejimą šeima, draugai, ir bendradarbiai yra susirinkę morontinėje šventykloje, tada jie yra paskirstomi aplink centrinę platformą, ant kurios ilsisi kandidatai į susiliejimą, tuo metu laisvai besišnekučiuodami su savo susirinkusiais draugais. Tarp jų įsiterpiantis dangiškųjų asmenybių žiedas yra išdėstomas tam, kad materialius mirtinguosius apsaugotų nuo pasireiškiančių energijų poveikio per tą akimirką, kada įvyksta “gyvybės blyksnis,” kuris kandidatą į pakilimą išlaisvina iš materialaus kūno varžtų, ir tokiam evoliuciniam mirtingajam šituo padaro viską tą patį, ką natūrali mirtis padaro tiems, kurie jos pagalba yra išlaisvinami iš materialaus kūno.

(623.5) 55:2.5 Erdvioje šventovėje tuo pačiu metu gali būti surinkta daug kandidatų į susiliejimą. Ir kokia nuostabi yra ta proga, kada tokiu būdu mirtingieji susirenka tam, kad paliudytų savo mylimųjų pakilimą dvasinėse liepsnose, ir koks tai yra kontrastas su tais ankstyvaisiais amžiais, kada mirtingieji savo mirusiuosius turi patikėti žemiškos stichijos prieglaudai! Tos raudojimo ir verksmo scenos, būdingos žmogiškosios evoliucijos ankstyvosioms epochoms, dabar yra pakeistos ekstaziniu džiaugsmu ir didžiausiu entuziazmu, kada šitie Dievą pažįstantys mirtingieji laikinai atsisveikina su savo mylimaisiais, kada juos iš materialių jungčių išlaisvina sudeginančio grožio ir kylančios šlovės dvasinės liepsnos. Pasauliuose, kurie yra įsitvirtinę šviesoje ir gyvenime, “laidotuvės” yra didžiausio džiaugsmo, giliausio pasitenkinimo, ir neišreiškiamos vilties įvykiai.

(623.6) 55:2.6 Šitų žengiančių pirmyn mirtingųjų sielos vis daugiau prisipildo įtikėjimo, vilties, ir tikrumo. Ta dvasia, kuri vyrauja tarp susirinkusiųjų aplink pervedimo šventyklą, primena tą nuotaiką, kuri vyrauja tarp besidžiaugiančių draugų ir giminaičių, kurie gali būti susirinkę į vieno iš savo grupės narių baigiamąjį egzaminą, arba kurie gali būti susirinkę tam, kad pamatytų, kaip vienam iš jų grupės yra išreiškiama tam tikra gili pagarba. Ir būtų tikrai naudinga, jeigu tiktai mažiau išsivystę mirtingieji galėtų išmokti žiūrėti į natūralią mirtį su tam tikru panašiu džiaugsmingumu ir lengvumu širdyje.

(624.1) 55:2.7 Mirtingieji stebėtojai po susiliejimo blyksnio iš pervestų bičiulių nebegali matyti nieko. Derintojui keliaujant tokios pervestos sielos eina į priekį tiesiai į atitinkamo morontinio mokymo pasaulio prisikėlimo salę. Šitoms transakcijoms, susijusioms su gyvų žmogiškųjų būtybių pervedimu į morontinį pasaulį, vadovauja tas archangelas, kuris į tokį pasaulį buvo paskirtas tą pačią dieną, kada šis pasaulis iš pradžių įžengė į šviesos ir gyvenimo etapą.

(624.2) 55:2.8 Iki to laiko, kada pasaulis būna pasiekęs šviesos ir gyvenimo ketvirtąjį etapą, daugiau negu pusė mirtingųjų planetą palieka pervedimo iš gyvųjų dėka. Toks mirties mažėjimas tęsiasi ir tęsiasi, bet aš nežinau nė vienos tokios sistemos, kurioje apgyvendinti pasauliai, nors ir ilgai yra įsitvirtinę šviesoje ir gyvenime, visiškai nebeturėtų natūralios mirties kaip to metodo, kurio pagalba yra išsivaduojama iš materialaus kūno varžtų. Ir tol, kol tokia aukšta planetinės evoliucijos būsena nebus pasiekta visuotinai, tol vietinės visatos morontiniai mokymo pasauliai turi ir toliau tarnauti kaip švietimo ir kultūros sferos besivystančioms morontinėms būtybėms, žengiančioms į priekį. Teoriškai mirties panaikinimas yra įmanomas, bet pagal mano stebėjimus šito dar neįvyko. Tikriausiai tokį statusą bus galima pasiekti nusistovėjusio septintojo etapo viena po kitos einančių epochų toli nusidriekiančiais laikmečiais.

(624.3) 55:2.9 Nusistovėjusių sferų klestinčių amžių pervestos sielos per gyvenamuosius pasaulius nepereina. Taip pat jos negyvena, kaip studentai, sistemos ar žvaigždyno morontiniuose pasauliuose. Jos neina nė per vieną iš ankstyvesniųjų morontinio gyvenimo fazių. Tai yra vieninteliai kylantieji mirtingieji, kurie beveik išvengia morontinio perėjimo iš materialios egzistencijos į pusiau dvasinę būseną. Tokių Sūnaus-apvaldytų mirtingųjų pirminis patyrimas kilimo karjeroje yra visatos būstinės progresinių pasaulių tarnystėje. Ir iš šitų Salvingtono studijų pasaulių jie sugrįžta mokytojais į tuos pasaulius, kuriuos praleido, vėliau toliau žengdami į vidų į Rojų nustatytu mirtingojo kilimo maršrutu.

(624.4) 55:2.10 Jeigu tiktai jūs galėtumėte aplankyti tokią planetą, kuri yra pažengusiame į priekį išsivystymo etape, tuomet greitai suvoktumėte tas priežastis, kurios numato skirtingą kylančiųjų mirtingųjų priėmimą gyvenamuosiuose ir aukščiausiuose morontiniuose pasauliuose. Jūs greitai suprastumėte, jog būtybės, einančios tolyn iš tokių aukštai išvystytų sferų, yra pasirengusios atnaujinti savo kilimą į Rojų labai toli pralenkdamos vidutinius mirtinguosius, atvykstančius iš sujaukto ir atsilikusio pasaulio, tokio, kaip Urantija.

(624.5) 55:2.11 Nesvarbu, iš kokio planetinio pasiekimo lygio gali kilti į morontinius pasaulius žmogiškosios būtybės, bet septynios gyvenamosios sferos joms suteikia visas galimybes tam, kad kaip mokytojai-studentai įgytų visą patyrimą viso to, ko jie nepatyrė dėl savo gimtųjų planetų aukštai išsivysčiusio statuso.

(624.6) 55:2.12 Visata būtinai pritaiko šituos išlyginamuosius metodus, numatytus tam, kad garantuotų, jog nė iš vieno kylančiojo tikrai nebūtų atimta nieko, kas jo kilimo patyrimui yra reikšminga.