(564.3) 49:4.1 Tarp skirtingų pasaulių mirtingųjų yra didžiuliai skirtumai, net ir tarp tų, kurie priklauso tiems patiems intelektualiems ir fiziniams tipams, bet visi mirtingieji, turintys valinį orumą, yra stačiomis vaikštantys gyvūnai, dvikojai.
(564.4) 49:4.2 Pagrindinės evoliucinės rasės yra šešios: trys pirminės—raudonoji, geltonoji, ir mėlynoji; ir trys antrinės—oranžinė, žalioji, ir indigo. Didžioji dauguma apgyvendintų pasaulių turi visas šitas rases, bet daugelis planetų, kuriose gyvena žmonės su trimis smegenų pusrutuliais, turi tik tris pirmines rases. Kai kurios vietinės sistemos taip pat turi tiktai šitas tris rases.
(564.5) 49:4.3 Žmogiškųjų būtybių vidutinį specialių fizinių pojūčių apdovanojimą sudaro dvylika pojūčių, nors mirtingųjų su trimis smegenų pusrutuliais specialūs pojūčiai šiek tiek viršija žmonių tipų su vienu smegenų pusrutuliu ir su dviem smegenų pusrutuliais pojūčius; jie gali matyti ir girdėti daug daugiau negu Urantijos rasės.
(564.6) 49:4.4 Naujagimiai paprastai gimsta po vieną; gimimas po kelis yra išimtis, o šeimos gyvenimas yra gana vienodas visų tipų planetose. Lyties lygybė vyrauja visuose išsivysčiusiuose pasauliuose; vyriškoji ir moteriškoji lytys yra po lygiai apdovanotos protu ir dvasiniu statusu. Mes nelaikome, jog tokia planeta paliko barbariškumo stadiją tol, kol viena lytis stengiasi tironiškai elgtis su kita. Šitas tvarinio patyrimo bruožas visada labai pagerinamas po Materialiojo Sūnaus ir Dukros atvykimo.
(564.7) 49:4.5 Metų laikų ir temperatūros kaita būna visose saulės apšviečiamose ir saulės šildomose planetose. Žemės ūkis yra visuotinis visuose atmosferiniuose pasauliuose; žemės dirbimas yra tas siekis, kuris yra bendras visų tokių planetų žengiančioms pirmyn rasėms.
(564.8) 49:4.6 Visi mirtingieji savo ankstyvosiomis dienomis dalyvauja tokioje pačioje bendroje kovoje su mikroskopiniais priešais, ką jūs dabar patiriate Urantijoje, nors galbūt ne tokiu plačiu mastu. Gyvenimo trukmė skirtingose planetose svyruoja nuo dvidešimt penkerių metų primityviuose pasauliuose iki beveik penkių šimtų metų labiau išsivysčiusiose ir senesnėse sferose.
(564.9) 49:4.7 Visoms žmogiškosioms būtybėms yra būdinga gyventi bendruomenėje, tiek gentinėje, tiek rasinėje. Šitos grupinės segregacijos yra būdingos jų prigimčiai ir sandarai. Tokias tendencijas gali keisti tiktai besivystančios civilizacijos ir palaipsnis dvasingėjimas. Apgyvendintų pasaulių visuomeninės, ekonominės, ir valdymo problemos skiriasi, priklausomai nuo planetų amžiaus ir nuo to laipsnio, kokiu jas paveikė vienas po kito buvusių dvieviškųjų Sūnų apsigyvenimai.
(564.10) 49:4.8 Protas yra Begalinės Dvasios dovana, ir skirtingoje aplinkoje veikia labai panašiai. Mirtingųjų protas yra visiškai vienodas, nežiūrint kai kurių struktūrinių ir cheminių skirtumų, kurie apibūdina vietinių sistemų valinių tvarinių fizinę prigimtį. Nepaisant asmeninių ar fizinių planetinių skirtumų, visų šitų įvairių mirtingųjų kategorijų protinis gyvenimas yra labai panašus, ir jų iš karto po mirties prasidedanti karjera yra labai panaši.
(565.1) 49:4.9 Bet mirtingojo protas be nemirtingos sielos išlikti negali. Žmogaus protas yra mirtingas; tiktai padovanota dvasia yra nemirtinga. Išlikimas priklauso nuo dvasingėjimo Derintojo tarnystės dėka—nuo nemirtingos sielos gimimo ir evoliucijos; bent jau, neturėjo būti išsivystęs antagonizmas Derintojo misijai, įgyvendinančiai materialaus proto dvasinę transformaciją.