Šįkart norisi atkreipti dėmesį į spalvas. Paprastai visos spalvos gali būti sudarytos iš tam tikro kiekio trijų spalvų: raudona, žalia, mėlyna. Raudona - asocijuojasi daug kam galbūt su krauju - kas vėliau reiškia tiek šeimą tiek ir agresyvumą. Žalia - sako yra meilės spalva, atitinka širdies čakrą (širdį), gamtoje esanti žalia spalva ramina. Mėlyna susijusi su socialine veikla - kalbėjimu, taip pat tai penktosios gerklės čakros spalva. Pagal tai kaip spalvos išsidėsčiusios spalvų spektre pagal dažnį - raudonos spalvos dažnis yra pats žemiausias dar matomas žmogaus akiai, tada eina oranžinė, geltona, žalia (per vidurį), žydra, mėlyna, violetinė - paskutinė dar matoma aukščiausio dažnio spalva. Kai kurie žmonės mato dar šiek tiek kas kitiems jau yra ultravioletinė spalva. Violetinė spalva - dažnai atitinka išmintį ir septintąją išminties, viršsąmonės čakrą viršugalvyje. Dar kalbant apie rožinę spalvą - ją dažnai mėgsta jaunos mergaitės žaisdamos su lėlėmis, ji taip pat kalbant apie žmonių auras apibūdina kad žmogus turi mažvaikiškumo, nesubrendimo savyje. Tiek konteksto.
Dabar interpretacijos. Naująjame Rojaus Trejybės simbolyje panaudotas toks tų trijų sudedamųjų spalvų kiekis: 100% raudonos ir 100% mėlynos, 0% žalios spalvos.
Kas man nuo pat pradžių krito į akis tai ta spalva, nes ji nebuvo violetinė (aukščiausia pagal dažnį) ir joje matėsi rožinės. Tikiu kad tokia spalvą buvo bandyta pasirinkti pagal alyvas, kaip ten bebūtų. Taigi, kai Trejybė savimi išreiškia harmoniją - čia matosi toks supriešinimas skirtingų spalvų ir vienos visiškas nebuvimas. Raudona - pati žemiausia, kai kuriems asocijuotis gali su agresyvumu, mėlyna - savotiškai raminanti spalva, taip pat su kalbėjimu. Žalios nebuvimas - susijęs galbūt su meilės, širdingumo, užuojautos ir supratimo nebuvimu. Tai trim žodžiais tokią spalvą norėtųsi apibūdinti agresyvus kalbėjimas be meilės. (kas išplaukia iš visuomenėje pripažintų tų trijų sudedamujų spalvų pačių priimtiniausių apibūdinimų ir jų kiekių sudarant simbolio spalvą).
Kaip besidomintis dvasiniais dalykais, išmintimi, mylintis žmogus norėjau rasti sau patinkančią spalvą ir bederindamas spalvas atsižvelgiau kad Trejybė yra harmonija. Tai bederindamas radau tokią spalvą: 100% mėlynos, 75% raudonos, 50% žalios. Tai šių spalvų laipsniškas kitimas yra po vienodą 25%. Renkantis raudonos spalvos kiekį spalva pereina nuo visiškai mėlynos iki visiškai raudonos, todėl pasirinktas variantas atitinka kuo labiau violetinę spalvą, o tuo pačiu yra žalios.
Tai nors bendrai Harmonijos spalva yra balta - ir toks bandymas negali būti pavadintas galbūt labai geru, bet išmintis yra kelias link dieviškumo, kaip ir meilė, tai galbūt tas spalvos panaudojimas ne tokios aukštos kaip balta yra ne toks jau blogas. Bet violetinė spalva kuriai švelnumo suteikia žalia.
Galimai interpretacijai mintys kyla apie tai kad kas susiję su įvairiais Trejybės mokymais jie pasiekia mus būtent tam tikra kalba, parodant norą bendrauti - tai galbūt todėl didžiausias kiekis mėlynos spalvos. Pusė žalios spalvos savotiškai reiškia meilę ir gailestingumą, supratimą tuo pačiu išlaikant išminties "violetinę" spalvą. O raudonos kiekis vis tiek egzistuoja - tai savotiškai norėtųsi paaiškinti proto pagrindo įsikišimu. Nes dažnai protas yra žiaurumo pagrindas. O kaip ir Violetinė - išminties spalva gali būti vien "protinga" jeigu joje nėra vedimo ir ėjimo GYVUOJU vien vedimo keliu. Todėl manau, kad tokia nors ir sušvelninta violetinė spalva parodo tinkamą variantą žmonėms kurie sugeba suvokti Rojaus Trejybės išmintingumą, ir vėliau vadovautis protu.
Ir tada vėl ateina supratimas, kaip negerai yra sureikšminti dvasinius dalykus ar protą, ir kaip reikalinga harmonija ir kad Trejybė visgi yra harmonijos šaltinis, ir matai kaip išmintyje gali trūkti meilės - vien pagal spalvų kiekį. Todėl tai padeda suprasti kad nors išmintis gali būti violetinė ir ji yra gerai, ji veda iš harmonijos jeigu nėra pvz meilės ar supratimo, nėra kitų reikalingų sudedamųjų dalių.
Todėl vienintelė harmoninga spalva yra balta spalva, savyje talpinanti visas kitas spalvas.
Tokie pamąstymai ir interpretacijos, įžvelgiant prasmes pagal DAŽNIUS, SPALVAS, žmogaus charakterio ar kitokių asmenybių charakterio SAVYBES. tiek kiek tai susiję su dieviškumu ir HARMONIJA ar disharmonija.