(95.4) 8:5.1 Begalinės Dvasios nuostabi savybė yra buvimas visur. Per visą visatų visatą, visur yra šita viską persmelkianti dvasia, kuri yra tokia panaši į visuotinio ir dieviškojo proto buvimą. Dievybės tiek Antrajam Asmeniui, tiek Trečiajam Asmeniui visuose pasauliuose atstovauja visą laiką esančios jų dvasios.

(95.5) 8:5.2 Tėvas yra begalinis, ir dėl to yra ribojamas tiktai valios. Padovanodamas Derintojus ir asmenybę įjungdamas į grandinę, Tėvas veikia vienas, bet dvasinių jėgų ryšyje su protingomis būtybėmis jis panaudoja Amžinojo Sūnaus ir Begalinės Dvasios dvasias ir asmenybes. Jis savo valia dvasiškai yra lygus su Sūnumi ir su Bendrai Veikiančiuoju; jis būna su Sūnumi ir Dvasios viduje. Tėvas kuo tikriausiai yra visur, ir mes pastebime jo buvimą bet kokios iš šitų ir visų šitų skirtingų, bet susietų jėgų, poveikių, ir buvimų dėka, ir per juos.

(95.6) 8:5.3 Jūsų šventuosiuose raštuose Dievo Dvasios terminas atrodo, jog yra vartojamas pakaitomis tam, kad būtų pavadinta tiek Begalinė Dvasia Rojuje, tiek ir jūsų vietinės visatos Kuriančioji Dvasia. Šventoji Dvasia yra Rojaus Begalinės Dvasios šios Kuriančiosios Dukros dvasinė grandinė. Šventoji Dvasia yra grandinė, būdinga kiekvienai vietinei visatai ir apribota tos kūrinijos dvasine valda; bet Begalinė Dvasia yra visur.

(95.7) 8:5.4 Yra daug dvasinių įtakų, ir visos jos yra kaip viena. Net ir Minties Derintojų darbas, nors ir yra nepriklausomas nuo visų kitų įtakų, bet būtinai sutampa su Begalinės Dvasios ir vietinės visatos Motinos Dvasios sujungtų poveikių dvasine tarnyste. Kada šitie dvasiniai buvimai veikia urantu gyvenime, tada jų negalima atskirti. Jūsų prote ir jūsų sieloms jie veikia kaip viena dvasia, nepaisant savo skirtingos kilmės. Ir kada šita suvienyta dvasinė pagalba yra patiriama, tada jums ji tampa Aukščiausiojo poveikiu, «kuris visą laiką sugeba jus sulaikyti, kad nesukluptumėte, ir jus nekaltą atvesti pas jūsų Tėvą danguje.»

(96.1) 8:5.5 Visą laiką prisiminkite, jog Begalinė Dvasia yra Bendrai Veikiantysis; tiek Tėvas, tiek Sūnus veikia joje ir per ją; ji yra ne tiktai kaip ji pati, bet kaip Tėvas ir kaip Sūnus ir kaip Tėvas-Sūnus. Pripažįstant tai, ir dėl daugelio papildomų priežasčių, apie Begalinės Dvasios dvasinį buvimą dažnai kalbama kaip apie “Dievo dvasią.”

(96.2) 8:5.6 Taip pat būtų nuoseklu ir viso dvasinio tarnavimo ryšį vadinti Dievo dvasia, nes toks ryšys iš tikrųjų yra Dievo Tėvo, Dievo Sūnaus, Dievo Dvasios, ir Dievo Septinkarčio dvasių sąjunga—net Dievo Aukščiausiojo dvasia.