(1621.11) 144:5.1 Per likusį savo gyvenimą žemėje, Jėzus, kartas nuo karto, atkreipdavo apaštalų dėmesį į keletą papildomų maldos formų, bet šitą jis darydavo tiktai tam, jog pailiustruotų kitus dalykus, ir jis drausdavo šitų “parabolių maldų” mokyti minias. Dauguma jų buvo iš kitų apgyvendintų planetų, bet šito fakto Jėzus šiems dvylikai neatskleidė. Tarp šitų maldų buvo ir tokios:

(1622.1) 144:5.2 Mūsų Tėve, iš kurio susideda visatos sferos,
(1622.2) 144:5.3 Tebūnie išaukštintas tavasis vardas ir visašlovis tavasis charakteris.
(1622.3) 144:5.4 Tavasis buvimas apglėbia mus, ir tavoji šlovė pasireiškia
(1622.4) 144:5.5 Netobulai per mus taip, kaip tobulai ji yra rodoma danguje.
(1622.5) 144:5.6 Suteik mums šiandien gaivinančių šviesos jėgų.
(1622.6) 144:5.7 Ir neleisk mums nuklysti į mūsų vaizduotės blogio šalikelius,
(1622.7) 144:5.8 Nes tavoji yra šlovinga buveinė, amžinoji galia,
(1622.8) 144:5.9 O mums, tavojo Sūnaus begalinės meilės amžinoji dovana.
(1622.9) 144:5.10 Vis tiek, ir per amžių amžius yra tiesa.

* * *

(1622.10) 144:5.11 Mūsų kuriantysis Tėve, kuris esi visatos centre,
(1622.11) 144:5.12 Padovanok mums savąją prigimtį ir suteik mums savąjį charakterį.
(1622.12) 144:5.13 Padaryk mus savo sūnumis ir dukromis gailestingumu
(1622.13) 144:5.14 Ir pašlovink savąjį vardą per mūsų amžinąjį pasiekimą.
(1622.14) 144:5.15 Savo derinančią ir kontroliuojančią dvasią suteik, kad gyventų ir būtų mūsų viduje,
(1622.15) 144:5.16 Kad tavąją valią mes galėtume vykdyti šitoje sferoje taip, kaip tavuo- sius paliepimus angelai vykdo šviesoje.
(1622.16) 144:5.17 Palaikyk mus šią dieną, kada mes žengiame pirmyn tiesos keliu.
(1622.17) 144:5.18 Išvaduok mus iš inercijos, blogio, ir bet kokio nuodėmingo nusižengimo.
(1622.18) 144:5.19 Būk kantrus su mumis, kai kupiną meilės gerumą mes rodome savo bičiuliams.
(1622.19) 144:5.20 Paskleisk savąją gailestingumo dvasią mūsų tvarinių širdyse.
(1622.20) 144:5.21 Vesk mus savo paties ranka, žingsnis po žingsnio, per painų gyvenimo labirintą,
(1622.21) 144:5.22 Ir kada tikrai ateis mūsų pabaiga, priimk į savo paties krūtinę mūsų ištikimas dvasias.
(1622.22) 144:5.23 Ir tikrai, tebūnie ne mūsų norai, bet tavoji valia.

* * *

(1622.23) 144:5.24 Mūsų tobulas ir teisus dangiškasis Tėve,
(1622.24) 144:5.25 Šią dieną vadovauk ir reguliuok mums kelionėje.
(1622.25) 144:5.26 Pašventink mūsų žingsnius ir suderink mūsų mintis.
(1622.26) 144:5.27 Amžinai vesk mus amžinojo žengimo į priekį keliais.
(1622.27) 144:5.28 Pripildyk mus išminties iki galios pilnatvės
(1622.28) 144:5.29 Ir padaryk mus gyvybingus savo begaline energija.
(1622.29) 144:5.30 Įkvėpk mus serafinių gausybių buvimo ir
(1622.30) 144:5.31 Vadovavimo dieviškąja sąmone.
(1622.31) 144:5.32 Vesk mus amžinai į viršų šviesos keliu;
(1622.32) 144:5.33 Išteisink mus iki galo didžiojo nuosprendžio dieną.
(1622.33) 144:5.34 Padaryk mus panašiais į save amžinojoje šlovėje
(1622.34) 144:5.35 Ir priimk mus į savo begalinę tarnystę danguje.

* * *

(1622.35) 144:5.36 Mūsų Tėve, kuris esi paslaptyje,
(1622.36) 144:5.37 Atskleisk mums savo šventą charakterį.
(1622.37) 144:5.38 Suteik savo vaikams žemėje šią dieną, kad
(1622.38) 144:5.39 Pamatytų tą kelią, tą šviesą, ir tą tiesą.
(1622.39) 144:5.40 Parodyk mums amžinojo žengimo į priekį kelią
(1622.40) 144:5.41 Ir suteik mums tą valią, kad žengtume juo.
(1622.41) 144:5.42 Įkurk mūsų viduje savo dieviškąjį karaliavimą
(1622.42) 144:5.43 Ir šituo padovanok mums visišką savojo aš įvaldymą.
(1622.43) 144:5.44 Neleisk mums nuklysti į tamsos ir mirties kelius;
(1622.44) 144:5.45 Vesk mus amžinai prie gyvųjų vandenų.
(1622.45) 144:5.46 Išgirsk šitas mūsų maldas savo paties labui;
(1622.46) 144:5.47 Būk patenkintas, paversdamas mus vis labiau ir labiau panašiais į save patį.
(1623.1) 144:5.48 Pabaigoje, dieviškojo Sūnaus labui,
(1623.2) 144:5.49 Priimk mus į amžinąjį glėbį.
(1623.3) 144:5.50 Ir tikrai, tebūnie ne mūsų, bet tavoji valia.

* * *

(1623.4) 144:5.51 Šlovingasis Tėve ir Motina, sujungti į vieną gimdytoją,
(1623.5) 144:5.52 Tikrai ištikimi mes būsime tavo dieviškajai prigimčiai.
(1623.6) 144:5.53 Kad tavasis aš gyventų vėl mūsų viduje ir per mus
(1623.7) 144:5.54 Tavo dieviškosios dvasios dovanos ir padovanojimo dėka,
(1623.8) 144:5.55 Šitokiu būdu tave netobulai atkuriant šitoje sferoje
(1623.9) 144:5.56 Kaip tu esi tobulai ir didingai parodytas danguje.
(1623.10) 144:5.57 Suteik mums diena iš dienos mielą brolybės tarnystę
(1623.11) 144:5.58 Ir vesk mus akimirka po akimirkos mylinčios tarnystės keliu.
(1623.12) 144:5.59 Būk su mumis amžinai ir nepaliaujamai kantrus
(1623.13) 144:5.60 Net kaip ir mes tavo kantrybę rodome savo vaikams.
(1623.14) 144:5.61 Suteik mums dieviškosios išminties, kuri viską daro gerai,
(1623.15) 144:5.62 Ir tos begalinės meilės, kuri yra maloninga kiekvienam tvariniui.
(1623.16) 144:5.63 Padovanok mums savąją kantrybę ir kupiną meilės nuoširdumą,
(1623.17) 144:5.64 Kad mūsų geraširdiškumas galėtų apglėbti šios sferos silpnuosius.
(1623.18) 144:5.65 Ir kuomet mūsų karjera pasibaigs, tebūna ji verta tavojo vardo,
(1623.19) 144:5.66 Tegu džiugina tavo gerąją dvasią, ir tebūna pasitenkinimas mūsų sielos pagalbininkams.
(1623.20) 144:5.67 Ne taip, kaip mes norime, mūsų mylintis Tėve, bet taip, kaip tu nori savo mirtingųjų vaikų amžinojo gėrio,
(1623.21) 144:5.68 Ir tikrai tebūnie taip.

* * *

(1623.22) 144:5.69 Mūsų visaištikimasis Šaltini ir visagali Centre,
(1623.23) 144:5.70 Pagarbintas ir šventas tebūnie tavo visagailestingojo Sūnaus vardas.
(1623.24) 144:5.71 Tavo dovanos ir palaiminimai pasiekė mus iš viršaus,
(1623.25) 144:5.72 Šitaip suteikdami mums galios įvykdyti tavąją valią ir įgyvendinti ta- vuosius nurodymus.
(1623.26) 144:5.73 Duok mums akimirka po akimirkos gyvybės medžio maisto;
(1623.27) 144:5.74 Gaivink mus diena iš dienos jo upės gyvaisiais vandenimis.
(1623.28) 144:5.75 Žingsnis po žingsnio vesk mus iš tamsos į dieviškąją šviesą.
(1623.29) 144:5.76 Atnaujink mūsų protus viduje gyvenančios dvasios transformacijomis,
(1623.30) 144:5.77 Ir kada pagaliau tikrai ateis mums mirtingoji pabaiga,
(1623.31) 144:5.78 Priimk mus pas save ir pasiųsk mus į amžinybę.
(1623.32) 144:5.79 Vainikuok mus vaisingos tarnystės dangiškomis karūnomis,
(1623.33) 144:5.80 Ir mes šlovinsime Tėvą, Sūnų, ir Šventąją Įtaką.
(1623.34) 144:5.81 Ir tikrai, per visą visatą be pabaigos.

* * *

(1623.35) 144:5.82 Mūsų Tėve, kuris gyveni slaptosiose visatos vietose,
(1623.36) 144:5.83 Tebūnie pagerbtas tavasis vardas, pagarbintas tavasis gailestingumas, ir gerbiamas tavasis nuosprendis.
(1623.37) 144:5.84 Tešviečia mums teisumo saulė vidurdienį.
(1623.38) 144:5.85 Tuomet, kai meldžiame tave, kad mūsų nuklydusius žingsnius sutemo- se vestum į kelią.
(1623.39) 144:5.86 Vesk mus už rankos savo paties pasirinktais keliais
(1623.40) 144:5.87 Ir neapleisk mūsų, kada kelias yra sunkus ir valandos tamsios.
(1623.41) 144:5.88 Neužmiršk mūsų taip, kaip mes taip dažnai ignoruojame ir užmirštame tave.
(1623.42) 144:5.89 Bet būk gailestingas ir mylėk mus taip, kaip mes trokštame mylėti tave.
(1623.43) 144:5.90 Žvelk žemyn į mus nuoširdžiai ir atleisk mums gailestingai taip,
(1623.44) 144:5.91 Kaip mes teisingai atleidžiame tiems, kurie nuskriaudžia ir įskaudina mus.
(1624.1) 144:5.92 Tegu didingo Sūnaus meilė, atsidavimas, ir savęs padovanojimas
(1624.2) 144:5.93 Padaro prieinamą amžinąjį gyvenimą tavo begalinio gailestingumo ir meilės dėka.
(1624.3) 144:5.94 Tegu visatų Dievas mums padovanoja savosios dvasios visą pilnatvę;
(1624.4) 144:5.95 Suteik mums malonę, kad pasiduotume šitos dvasios vedimui.
(1624.5) 144:5.96 Atsidavusių serafinių gausybių meilės kupinos tarnystės dėka
(1624.6) 144:5.97 Tegu Sūnus veda mus ir mums vadovauja iki amžiaus pabaigos.
(1624.7) 144:5.98 Daryk mus visą laiką ir vis labiau tokius, koks esi tu,
(1624.8) 144:5.99 Ir pabaigoje priimk mus į amžinąjį Rojaus glėbį.
(1624.9) 144:5.100 Ir tikrai, save padovanojančio Sūnaus vardu
(1624.10) 144:5.101 Ir Aukščiausiojo Tėvo garbei ir šlovei.

(1624.11) 144:5.102 Nors apaštalai neturėjo teisės pateikti šitų maldų pamokų savo viešuose mokymuose, bet iš visų šitų apreiškimų jie turėjo daug naudos savo pačių asmeniniame religiniame patyrime. Šituos ir kitus maldos modelius Jėzus naudojo kaip pailiustravimą, ryšium su šių dvylikos slaptu mokymu, o tam, kad šitie septyni maldų pavyzdžiai būtų užrašyti šitame dokumente, buvo suteiktas specialus leidimas.