Įžanga

(1185.1) 108:0.1 MINTIES Derintojų misija žmogiškosioms rasėms yra atstovauti Visuotiniam Tėvui, būti juo, laiko ir erdvės mirtingiesiems tvariniams; tai yra pagrindinis šitos dieviškosios dovanos darbas. Taip pat jų užduotis yra išaukštinti mirtingųjų protą ir nemirtingas žmonių sielas pervesti į Rojaus tobulumo dieviškąsias aukštybes ir dvasinius lygius. Ir šiame patyrime, šitaip transformuodami laikino tvarinio žmogiškąją prigimtį į amžinojo užbaigtojo dieviškąją prigimtį, Derintojai pagimdo unikalią būtybės rūšį, būtybę, kurią sudaro amžinoji sąjunga tarp tobulo Derintojo ir ištobulinto tvarinio, kurios kopijos būtų neįmanoma padaryti nė vieno kito visatos metodo dėka.

(1185.2) 108:0.2 Visoje visatoje tos patyrimo realybės neegzistencialiuose lygiuose negali pakeisti niekas. Begalinis Dievas, kaip visada, yra pripildytas ir tobulas, iki begalybės aprėpiantis visus dalykus, išskyrus blogį ir tvarinio patyrimą. Dievas negali elgtis klaidingai; jis yra neklystantis. Dievas negali patirtiškai žinoti to, ko niekada nepatyrė asmeniškai; Dievo ikižinios yra egzistencialios. Dėl to Tėvo dvasia iš tikrųjų nusileidžia iš Rojaus tam, jog kartu su ribiniais mirtingaisiais dalyvautų kylančiosios karjeros kiekviename bona fide patyrime; būtent tiktai šitokiu būdu egzistencialus Dievas galėjo tapti iš tikrųjų ir realiai žmogaus patirtiniu Tėvu. Amžinojo Dievo begalybė apima ribinio patyrimo potencialą, kuris iš tiesų tampa realus tarnaujant Derintojams fragmentams, kurie iš tikrųjų drauge patiria žmogiškųjų būtybių gyvenimo vingių patyrimus.