(835.4) 74:7.1 Adomo vaikai, išskyrus ketverius metus, kada jie lankydavo mokyklas vakarinėje dalyje, gyveno ir dirbo “Edeno rytuose.” Jie buvo lavinami intelektualiai, kol jiems sueidavo šešiolika metų, pagal Jerusemo mokyklų metodiką. Nuo šešiolikos iki dvidešimties jie buvo mokomi Urantijos mokyklose kitoje Sodo pusėje, čia taip pat tarnaudami mokytojais žemesnėse klasėse.

(835.5) 74:7.2 Sodo vakarų mokyklinės sistemos pagrindinis tikslas buvo visuomeninimas. Pertraukos iki pusiaudienio būdavo skiriamos praktinei sodininkystei ir žemdirbystei, pusiaudienio pertraukos būdavo skiriamos žaidybiniam rungtyniavimui. Vakarais vykdavo visuomeninis bendravimas ir asmeninės draugystės vystymas. Religinis ir lytinis lavinimas buvo laikomi šeimos sritimis, tėvų pareiga.

(835.6) 74:7.3 Mokymas šitose mokyklose apėmė aiškinimą, susijusį su:

(835.7) 74:7.4 1. Sveikata ir kūno priežiūra.
(835.8) 74:7.5 2. Auksine taisykle, visuomeninių santykių standartu.
(835.9) 74:7.6 3. Individo teisių sąsaja su grupės teisėmis ir įsipareigojimais bendruomenei.
(835.10) 74:7.7 4. Įvairių žemės rasių istorija ir kultūra.
(835.11) 74:7.8 5. Metodais, vystančiais ir gerinančiais pasaulinę prekybą.
(835.12) 74:7.9 6. Prieštaringų pareigų ir emocijų derinimu.
(835.13) 74:7.10 7. Žaidimų, humoro, ir rungtyniavimo, pakeičiančių fizinę kovą, kultivavimu.

(835.14) 74:7.11 Šios mokyklos, iš esmės bet kokia Sodo veikla, visada buvo atviros lankytojams. Neginkluoti stebėtojai buvo laisvai įleidžiami į Edeną trumpiems apsilankymams. Norėdamas gyventi Sode, urantijietis privalėjo būti “įsūnytas.” Jam paaiškindavo Adomo įsikūnijimo planą ir tikslą, tada jis pareikšdavo savo ketinimą dalyvauti šitoje misijoje, ir tuomet deklaruodavo savo ištikimybę Adomo visuomeniniam valdymui ir dvasinei aukščiausiajai Visuotinio Tėvo valdžiai.

(836.1) 74:7.12 Sodo įstatymai rėmėsi Dalamatijos senesniaisiais kodeksais ir buvo paskelbti septyniuose skyriuose:

(836.2) 74:7.13 1. Sveikatos ir sanitarijos įstatymai.
(836.3) 74:7.14 2. Sodo visuomeninės taisyklės.
(836.4) 74:7.15 3. Prekybos ir komercijos kodeksas.
(836.5) 74:7.16 4. Sąžiningo žaidimo ir rungtyniavimo įstatymai.
(836.6) 74:7.17 5. Namų gyvenimo įstatymai.
(836.7) 74:7.18 6. Auksinės taisyklės pilietiniai kodeksai.
(836.8) 74:7.19 7. Aukščiausiojo moralinio valdymo septyni įsakymai.

(836.9) 74:7.20 Edeno moralinis įstatymas mažai kuo skyrėsi nuo Dalamatijos septynių įsakymų. Bet Adomitai mokė daugelio papildomų priežasčių šiems įsakymams; pavyzdžiui, kas susiję su įsakymu, nukreiptu prieš žmogžudystę, tai Minties Derintojo gyvenimas viduje buvo pateikiamas kaip papildoma priežastis tam, kad žmogaus gyvybė nebūtų sunaikinama. Jie mokė, jog “kas tik pralies žmogaus kraują, tas ir pats žus nuo žmogaus, nes Dievas žmogų sutvėrė pagal savo atvaizdą.”

(836.10) 74:7.21 Vieša garbinimo valanda Edene buvo pusiaudienis; saulėlydis buvo garbinimo valanda šeimoje. Adomas darė viską, kas tik įmanoma, kad atpratintų edenitus nuo sustabarėjusių maldų naudojimo, mokydamas, jog veiksminga malda turi būti visiškai individuali, kad ji būtų “sielos troškimas”; bet edenitai ir toliau naudojo maldas ir formas, perteiktas iš Dalamatijos laikų. Adomas taip pat dėjo daug pastangų tam, kad religinių ritualų metu žemės vaisius būtų aukojamas vietoje kraujo aukų, bet iki Sodo žlugimo jam pavyko pasiekti tik nedidelės pažangos.

(836.11) 74:7.22 Adomas stengėsi rases išmokyti lyčių lygybės. Tai, kad Ieva dirbo greta savo vyro, visiems gyventojams Sode padarė gilų įspūdį. Adomas visiškai aiškiai juos mokė, jog moteris, lygiai su vyru, suteikia tuos gyvybės faktorius, kurie susijungia, kad suformuotų naują būtybę. Iki to laiko, visa žmonija manė, kad visas palikuonių sukūrimas buvo “tėvo kirkšnyje.” Į motiną jie žiūrėjo tiesiog kaip į priemonę išnešioti negimusįjį ir prižiūrėti naujagimį.

(836.12) 74:7.23 Adomas savo amžininkus mokė visko, ką jie galėjo suvokti, bet tokių dalykų buvo palyginti nedaug. Nepaisant šito, protingesnės žemės rasės su didžiuliu užsidegimu laukė to laiko, kada joms bus leista tuoktis su violetinės rasės aukštesniojo lygio vaikais. Ir koks skirtingas būtų tapęs Urantijos pasaulis, jeigu šitas didis rasių pagerinimo planas būtų buvęs įgyvendintas! Net ir tokiu atveju, koks buvo, tas mažytis kraujo kiekis, kurį iš atgabentos rasės atsitiktinai gavo evoliucinės tautos, joms vis tiek atnešė milžiniškos naudos.

(836.13) 74:7.24 Ir šitaip Adomas iš tikrųjų dirbo pasaulio, kuriame gyveno, gerovei ir pagerinimui. Bet tai buvo sunki užduotis vesti šitas maišytas ir negrynakraujes tautas geresniu keliu.