Urantija > Urantijos Knyga > III DALIS. Urantijos istorija > 72 Dokumentas. Kaimyninės plan... > 1. Kontinentinė nacija >

1. Kontinentinė nacija

(808.4) 72:1.1 Nepaisant visų šitų planetinių kliūčių, labai aukšta civilizacija vystosi izoliuotame kontinente, kurio dydis prilygsta Australijai. Šita nacija turi apie 140 milijonų žmonių. Jos tautą sudaro mišri rasė, daugiausia mėlynoji ir geltonoji, violetininės rasės turinti šiek tiek didesnę proporciją negu vadinamoji baltoji rasė Urantijoje. Šios skirtingos rasės dar nėra iki galo susimaišiusios, bet jos broliaujasi ir bendrauja labai glaudžiai. Šitame kontinente vidutinė gyvenimo trukmė dabar yra devyniasdešimt metų, penkiolika procentų ilgesnė už bet kurios kitos tautos šitoje planetoje vidutinę gyvenimo trukmę.

(808.5) 72:1.2 Šitos nacijos pramoninis mechanizmas turi tam tikrą didžiulį privalumą, kuris yra dėl kontinento unikalios topografijos. Aukšti kalnai, ant kurių smarkiai lyja aštuonis mėnesius per metus, yra išsidėstę pačiame šalies centre. Šitokia gamtinė aplinka yra palanki hidroenergijos panaudojimui ir labai smarkiai palengvina kontinento vakarinio sausringesnio ketvirtadalio drėkinimą.

(808.6) 72:1.3 Šitie žmonės patys save išsilaiko, tai yra, jie gali neribotą laiką gyventi nieko neimportuodami iš aplinkinių nacijų. Jų gamtiniai ištekliai yra gausūs, o moksliniais metodais jie išmoko kompensuoti būtiniausių daiktų trūkumą. Jie gyvai prekiauja vietinėje rinkoje, bet užsienio prekyba yra nereikšminga dėl jų mažiau išsivysčiusių kaimynų visuotinio priešiškumo.

(808.7) 72:1.4 Šita kontinentinė nacija, apskritai, vystėsi pagal planetos evoliucinį kursą. Išsivystymas iš gentinės pakopos iki stiprių valdovų ir karalių atsiradimo užtruko tūkstančius metų. Absoliučius monarchus keitė daug įvairių valdymo formų—nepavykusios respublikos, bendruomeninės valstybės, o diktatoriai keisdavo vienas kitą be pabaigos. Toks vystymasis tęsėsi tol, kol maždaug prieš penkis šimtus metų, politinio bruzdėjimo periodu, vienas iš nacijos galingųjų triumvirato diktatorių savo nuostatą pakeitė. Jis savo noru sutiko atsisakyti valdžios, su sąlyga, jog vienas iš likusių valdovų, nedoresnis iš tų dviejų, taip pat paliks savo diktatoriaus vietą. Šitaip kontinento aukščiausioji valdžia buvo atiduota į vieno valdovo rankas. Suvienyta valstybė, vadovaujant stipriai monarchinei valdžiai, vystėsi daugiau negu vieną šimtą metų, per kuriuos buvo sukurta nuostabi laisvės chartija.

(809.1) 72:1.5 Vėlesnis perėjimas iš monarchijos į atstovaujamojo valdymo formą buvo palaipsnis, karaliai, likę tiesiog kaip nominalūs vadovai, atliekantys visuomeninį arba sentimentalų vaidmenį, galiausiai išnyko, kada pasibaigė palikuonių vyriškoji linija. Dabartinė respublika egzistuoja tik du šimtus metų, per kuriuos vyko nuolatinis vystymasis link tų valdymo metodų, apie kuriuos bus pasakojama, naujausi pasiekimai pramonės ir politikos srityse buvo pasiekti per paskutinįjį dešimtmetį.