7. Sutrejybinimo metodai

(249.1) 22:7.1 Aš negaliu materialiam protui iki galo paaiškinti tobulų ir ištobulintų dvasinių būtybių aukščiausiojo kūrybinio veiksmo patyrimo—sutrejybinimo veiksmo. Sutrejybinimo metodai yra tarp Vicegeringtono ir Atsiskyringtono paslapčių, ir niekam neapreiškiami ir niekam nesuprantami, išskyrus tuos, kurie perėjo per šitą unikalų patyrimą. Dėl to tai pranoksta bet kokios būtybės galimybę sėkmingai pavaizduoti šitos nepaprastos transakcijos prigimtį ir prasmę žmogiškajam protui.

(249.2) 22:7.2 Be Dievybių, sutrejybinime dalyvauja tiktai Rojaus-Havonos asmenybės ir kai kurie nariai iš kiekvieno iš užbaigtųjų korpusų. Rojaus tobulumo specializuotomis sąlygomis šitoms nuostabioms būtybėms yra leidžiama pradėti sąvokos tapatybės unikalų jaudinantį patyrimą, ir daug kartų joms yra pasisekę sukurti naują būtybę, tvarinio sutrejybintą sūnų.

(249.3) 22:7.3 Pašlovintieji tvariniai, kurie įsitraukia į tokius jaudinančius sutrejybinimo patyrimus, gali dalyvauti tiktai viename tokiame patyrime, tuo tarpu Rojaus Dievybėms atrodo, jog nėra jokio apribojimo dėl sutrejybinimo epizodų tęstinio įgyvendinimo. Dievybė atrodo, jog yra apribota tiktai vienu atžvilgiu: Gali būti tiktai viena Pirminė ir Begalinė Dvasia, tiktai vienas Tėvo-Sūnaus suvienytos valios begalinis vykdytojas.

(249.4) 22:7.4 Pakilusieji su Derintoju susilieję mirtingieji užbaigtieji, kurie yra pasiekę tam tikrus Rojaus kultūros ir dvasinio išsivystymo lygius, yra tarp tų, kurie gali pamėginti sutrejybinti tvarinį būtybę. Kiekvieną tūkstantmetį Havonos laiku mirtingųjų užbaigtųjų kuopoms, kada jos būna dislokuotos Rojuje, yra suteikiamas poilsis. Tokie užbaigtieji iš septynių skirtingų būdų gali pasirinkti, kaip praleisti šitą laisvą nuo pareigų laikotarpį, ir vienas iš jų yra, bendrai su kokiu nors bičiuliu užbaigtuoju arba su kokia nors Rojaus-Havonos asmenybe, pamėginti įvykdyti tvarinio sutrejybinimą.

(249.5) 22:7.5 Jeigu du mirtingieji užbaigtieji, vykdami į Pagrindinės Visatos Architektų akivaizdą, pademonstruoja, kad jie savarankiškai pasirinko sutrejybinimui identišką sąvoką, tuomet Architektai yra įgalioti, savo pačių nuožiūra, skelbti mandatus, leidžiančius šitiems pašlovintiems mirtingiesiems pakilusiesiems pratęsti savo poilsį ir kažkuriam periodui pasitraukti į Rojaus Piliečių sytrejybinimo sektorių. Šito paskirto pasitraukimo pabaigoje, jeigu jie praneša, kad atskirai po vieną ir drauge nusprendė imtis rojiškų pastangų tam, kad sudvasintų, suidealintų, ir aktualizuotų tokią pasirinktą ir originalią sąvoką, kokios iki tol nebuvo sutrejybinta, tuomet Septintoji Pagrindinė Dvasia iš tiesų duoda nurodymus, suteikiančius teisę tokiai nepaprastai užduočiai.

(249.6) 22:7.6 Kartais šitiems jaudinantiems patyrimams prireikia neįtikėtinai ilgų laiko periodų; atrodo, jog praeina amžius iki to meto, kai šitie ištikimi ir ryžtingi kažkada buvę mirtingieji—kartais Rojaus-Havonos asmenybės—pagaliau savo tikslą pasiekia, iš tikrųjų sėkmingai įvykdo visuotinės tiesos savo pasirinktos sąvokos įgyvendinimą realioje būtybėje. Ir iš tiesų šitas atsidavusias poras sėkmė lydi nevisada; dažnai jiems nepavyksta, ir tai būna ne dėl jų klaidos, kurią galima būtų pastebėti. Kandidatai į sutrejybinimą, kuriems šitaip nepasisekė, yra priimami į specialią grupę užbaigtųjų, kurie vadinami būtybėmis, kurios dėjo aukščiausio lygio pastangas ir patyrė aukščiausią nusivylimą. Kada sutrejybinimui susivienija Rojaus Dievybės, tada joms pasiseka visada, bet ne taip būna su homogenine tvarinių pora, tos pačios būtybių kategorijos dviejų narių, pamėginta pasiekti sąjunga.

(250.1) 22:7.7 Kada naują ir originalią būtybę sutrejybina Dievai, tada šių dieviškųjų tėvų dieviškasis potencialas nėra pakeičiamas, tačiau kada tokį kūrybinį veiksmą įvykdo išaukštintos tvarinių būtybės, tada vienas iš susitariančiųjų ir dalyvaujančiųjų individų patiria unikalią asmenybės modifikaciją. Tvarinio sutrejybinto sūnaus šie du protėviai tam tikra prasme tampa dvasiškai kaip vienas. Mes tikime, jog asmenybės tam tikrų dvasinių aspektų šitas abipusio suvienijimo statusas tikriausiai vyraus iki to meto, kada Aukščiausioji Būtybė bus pasiekusi visišką ir užbaigtą asmenybės pasireiškimą didžiojoje visatoje.

(250.2) 22:7.8 Tuo pačiu metu su tvarinio sutrejybinto naujo sūnaus atsiradimu, atsiranda ir abiejų protėvių šita funkcinė dvasinė sąjunga; šie du sutrejybinantys tėvai tampa vienu galutiniame funkciniame lygyje. Nė viena sutverta būtybė visatoje šito stebinančio reiškinio negali paaiškinti iki galo; tai yra beveik dieviškasis patyrimas. Kada Tėvas ir Sūnus susivienijo tam, kad įamžintų Begalinę Dvasią, tada savo tikslą įgyvendinę jie tuoj pat tapo kaip vienas, ir visą laiką nuo tol buvo vienas. Ir nors dviejų tvarinių sutrejybinimo sąjunga turi Visuotinio Tėvo ir Amžinojo Sūnaus tobulos Dievybės sąjungos begalinio spektro kategoriją, bet tvarinio sutrejybinimo pasekmės prigimtimi nėra amžinos; jos pasibaigs tada, kada bus užbaigtas patirtinių Dievybių faktualizavimas.

(250.3) 22:7.9 Nors šitie tvarinių sutrejybintų sūnų tėvai būna kaip vienas vykdydami savo užduotis visatoje, bet juos ir toliau laiko dviemis asmenybėmis, esančiomis Užbaigtumo Korpuso ir Pagrindinės Visatos Architektų sąrašuose. Dabartinio visatos amžiaus metu visi sutrejybinimu suvienyti tėvai yra neatskiriami, kada atlieka užduotis ir vykdo funkcijas; kur vyksta vienas, ten vyksta ir kitas, ką daro vienas, tą daro ir kitas. Jeigu tėvystės dvigubame suvienijime yra mirtingasis (arba kitoks) užbaigtasis ir Rojaus-Havonos asmenybė, tai šitos suvienytos tėvinės būtybės neveikia nei su Rojiečiais, nei su Havoniečiais, nei su užbaigtaisiais. Tokios mišrios sąjungos susirenka specialiame korpuse, kurį sudaro panašios būtybės. Ir visose sutrejybinimo sąjungose, mišriose ar kitokiose, tėvinės būtybės sąmoningai suvokia viena kitą ir gali bendrauti, viena su kita, ir jos gali atlikti tokias pareigas, kokių anksčiau nė viena iš jų vykdyti negalėjo.

(250.4) 22:7.10 Septynios Pagrindinės Dvasios turi tokią valdžią, kad gali sankcionuoti užbaigtųjų ir Rojaus-Havonos asmenybių sutrejybinančią sąjungą, ir šitokie mišrūs ryšiai visada būna sėkmingi. Iš to atsiradę nuostabūs tvarinių sutrejybinti sūnūs įkūnija tokias sąvokas, kurių negali suvokti nei Rojaus amžinieji tvariniai, nei erdvės-laiko tvariniai; dėl to jie tampa Pagrindinės Visatos Architektų globotiniais. Šitie sutrejybinti likimo sūnūs įkūnija idėjas, idealus, ir patyrimą, kas akivaizdžiai yra susiję su ateities visatos amžiumi ir dėl to neturi betarpiškos praktinės vertės nei super-, nei centrinės visatos administracijoms. Šitie unikalūs laiko vaikų ir amžinybės piliečių sūnūs yra visi laikomi rezerve Vicegeringtone, kur jie yra įsitraukę į laiko sąvokų ir amžinybės realijų studijavimą specialiame sektoriuje tos sferos, kurią užima Sūnų Kūrėjų korpuso slaptieji koledžai.

(251.1) 22:7.11 Aukščiausioji Būtybė yra trijų Dievybės tikrovės fazių suvienijimas: Dievo Aukščiausiojo, dvasinio kai kurių Rojaus Trejybės ribinių aspektų suvienijimo; Visagalio Aukščiausiojo, didžiosios visatos Kūrėjų galios suvienijimo; ir Aukščiausiojo Proto, Trečiojo Šaltinio ir Centro ir jo lygiaverčių partnerių individualaus indėlio į Aukščiausiosios Būtybės tikrovę. Savo sutrejybinimo jaudinančiuose patyrimuose centrinės visatos ir Rojaus nuostabūs tvariniai yra įsitraukę į Aukščiausiojo Dievybės trigubą tyrinėjimą, kurio pasekmės yra tvarinių sutrejybintų sūnų trijų kategorijų sukūrimas:

(251.2) 22:7.12 1. Pakilusiųjų sutrejybinti Sūnūs. Savo kūrybinėmis pastangomis užbaigtieji mėgina sutrejybinti kai kurias konceptualias Visagalio Aukščiausiojo realybes, kurias jie yra įgavę savo patyrimu kildami į Rojų per laiką ir erdvę.

(251.3) 22:7.13 2. Rojaus-Havonos sutrejybinti Sūnūs. Rojaus Piliečių ir Havoniečių kūrybinės pastangos atneša tokį rezultatą, kad būna sutrejybinami kai kurie Aukščiausiosios Būtybės aukšti dvasiniai aspektai, kuriuos jie savo patyrimu yra įgavę viršaukščiausiuoju pagrindu, besiribojančiu ties Galutiniuoju ir Amžinuoju.

(251.4) 22:7.14 3. Sutrejybinti likimo Sūnūs. Tačiau kada užbaigtasis ir tvarinys iš Rojaus-Havonos sistemos drauge sutrejybina naują tvarinį, tada šitos bendros pastangos atgarsį pasiekia kai kuriose Aukščiausiojo-Galutiniojo Proto fazėse. Atsiradę tvarinių sutrejybinti sūnūs yra viršsukurtiniai; jie išreiškia Aukščiausiosios-Galutiniosios Dievybės aktualybes, kurių kitokiu atveju nebuvo pasiekta patyrimu, ir kurios, dėl to, automatiškai patenka į Pagrindinės Visatos Architektų, saugančių tokius dalykus, kurie pranoksta dabartinio visatos amžiaus kūrybines ribas, sferą. Sutrejybinti likimo sūnūs įkūnija Aukščiausiojo-Galutiniojo neatskleistos funkcijos pagrindinėje visatoje kai kuriuos aspektus. Mes daug ko nežinome apie šituos bendrus laiko ir amžinybės vaikus, bet žinome daug daugiau negu mums yra leidžiama apreikšti.