Praktikų atlikimas > Veikimas vardan geresnės ateit... >

Veikimas vardan geresnės ateities

Dar tai vadinama malonumo atitolinimu, kada pirmiau valgomi pietūs tada desertas, o ne pirma desertas - tada jau ir pietų valgyti nebesinori. Vadybos knygų autoriai teigia, kad dauguma sėkmingų žmonių veikia dabartyje galvodami, kad jų veiklos rezultatai matysis ateityje; daro darbus žinodami, kad jų veikla turės teigiamos įtakos jų vaikams ateityje, jų karjerai ar gerbūviui, galbūt kokiai organizacijai ar dideliai žmonių grupei kaip valstybei, pasauliui.

Toks veikimas siejamas su savidisciplina. Žmogus ugdydamas savo įgūdį atlikti svarbesnius darbus pirma, o tada užsiimti laisvalaikiu jaučiasi daug geriau, nors požiūris į darbų sunkumą išlieka ir toks pats kaip ir darančiojo darbus vėliau. Nesvarbu kokioje srityje tokia disciplina ugdoma - sportuojant, valgant, darant darbus - bet kokios pastangos ir pasiekimas vienoje srityje tiesiogiai daro įtaką visoms kitoms sritims. Jeigu žmogus kasdien mankštindamasis, žino kad mankšta padarys ir išlaikys jo kūną sveiką daugeliui metų - nors kartais mankšta gali atrodyti ir sunki, jis vis tiek ją daro - tokių įgūdžių lavinimas teigiamai atsiliepia visose kitose jo veiklose - žmogus lengviau planuoja ir atlieka kitus turimus darbus iš anksto. Kita vertus, jeigu žmogus nuolaidžiauja sau ir ne laiku eina miegoti, prisivalgo desertų prieš pagrindinį patiekalą - tai neigiamos įtakos turi ir visoms kitoms gyvenimo sritims.

Tokiame veikime dėl geresnės ateities, o ne malonumo patyrimo čia ir dabar (nors atliekant darbus anksčiau jaučiamasi geriau nei atliekant juos vėliau) - galima įžvelgti dieviškumo bruožą. Nes Kūrėjas taip pat veikia numatydamas labai toli į ateitį. Norint sukurti kelias planetas ar visatas kuriama prieš milijardus metų vienu sprogimu žinant kaip viskas einant laikui išsidėlios. Kuriant gyvūniją planetoje, tik pačioje pradžioje įterpiama gyvybės plazma kurioje yra visas potencialas kuris atsiskleis tik per milijonus ir milijardus metų. Taigi veikdami daugiau numatydami ateitį tampame panašesni į Kūrėją, o tuo pačiu turbūt ir tobulesni.