Iš tikro gerai yra atsiverti tam, kad iš kūrinijos galima sulaukti bet ko. Būti savimi ir nesijaudinti dėl to kas bus iš aplinkos, iš kūrinijos. O dėmesį sutelkti į tai kas mes patys tuo momentu esame, kokias vertybes išspinduliuojame. O jau ką kūrinija mums gražins, - nesirūpinti dėl to, nesijaudinti, negalvoti papildomai, išmokti pasitikėjimo Kūrinija, kad viskas vyksta atitinkamai. O mums tereikia rūpintis ką mes patys renkamės ir darome. Nes nuolatinis galvojimas tai kas čia bus iš išorės - tai tarsi sakymas kad "nepasitikiu tavimi Kūrinija", vietoje to kad būtų mąstoma o tai ką man pačiam daryti. Rūpintis savo paties veiksmais ir sąmonės būsena.