6. Vietinės visatos Kuriančiosios Dvasios

(203.4) 17:6.1 Didelė dalis to, kas yra susiję su vietinių visatų Kuriančiųjų Dvasių prigimtimi ir veikimu, labai tinka pasakojimui apie jų susivienijimą su Sūnumis Kūrėjais organizuojant ir valdant vietinius kūrinius; bet šitos nuostabios būtybės prieš sukaupdamos patyrimą vietinėse visatose turi daug tokių bruožų, apie kuriuos galima papasakoti aptariant septynių Aukščiausiųjų Dvasių grupes.

(203.5) 17:6.2 Mes esame susipažinę su vietinės visatos Motinos Dvasios karjeros šešiomis fazėmis, ir mes daug samprotaujame apie veiklos septintosios pakopos galimybę. Šitos skirtingos egzistencijos pakopos yra:

(203.6) 17:6.3 1. Pirminis diferencijavimas Rojuje. Kada Sūnų Kūrėją bendru veiksmu įasmenina Visuotinis Tėvas ir Amžinasis Sūnus, tuo pačiu metu Begalinės Dvasios asmenyje įvyksta tai, kas yra žinoma kaip “aukščiausioji papildymo reakcija.” Mes nesuvokiame šitos reakcijos prigimties, bet suprantame, kad ji pažymi šitų įasmeninamų galimybių, kurios yra Bendrai Veikiančiojo kūrybinio potencialo sferoje, savaiminį modifikavimą. Lygiaverčio Sūnaus Kūrėjo gimimas pažymi, jog Begalinės Dvasios asmens viduje gimė šito Rojaus Sūnaus būsimosios vietinės visatos sutuoktinės potencialas. Mes nesame susipažinę su šituo nauju ikiasmeniu esybės identifikavimu, bet žinome, jog šitas faktas yra užfiksuotas tokio Sūnaus Kūrėjo karjeros Rojaus dokumentuose.

(203.7) 17:6.4 2. Preliminarus mokymas kurti. Per tą ilgą laikotarpį, kada Sūnus Mykolas yra preliminariai mokomas, kaip organizuoti ir administruoti visatas, jo būsimoji sutuoktinė patiria esybės tolimesnį vystymą ir įgauna grupinę likimo sąmonę. Mes šito nežinome, bet įtariame, jog tokią grupinę sąmonę turinti esybė būna susipažinusi su erdve ir pradeda tą preliminarų pasirengimą, kuris reikalingas tam, kad būtų įgytas dvasinis meistriškumas jos būsimame bendradarbiavimo darbe su papildomuoju Mykolu kuriant ir administruojant visatą.

(204.1) 17:6.5 3. Fizinio kūrimo etapas. Tuo metu, kada Amžinasis Sūnus suteikia Sūnui Mykolui kūrėjo teises, tada toji Pagrindinė Dvasia, kuri valdo šią supervisatą, kuriai yra paskiriamas šitas naujasis Sūnus Kūrėjas, suteikia išraišką “tapatybės maldai” Begalinės Dvasios akivaizdoje; ir pirmą kartą, būsimosios Kuriančiosios Dvasios esybė pasirodo kaip atsiskyrusi nuo Begalinės Dvasios asmens. Ir įeidama tiesiai į prašančiosios Pagrindinės Dvasios asmenį, šitoji esybė nedelsiant išnyksta iš mūsų atpažinimo ribų, akivaizdžiai tapdama šitos Pagrindinės Dvasios asmens dalimi. Ši naujai atpažinta Kuriančioji Dvasia lieka su Pagrindine Dvasia iki tos akimirkos, kada Sūnus Kūrėjas išvyksta į jaudinančią kelionę erdvėje; po šito Pagrindinė Dvasia atiduoda naująją sutuoktinę Dvasią į Sūnaus Kūrėjo globą, tuo pačiu metu duodama sutuoktinei Dvasiai amžinosios ištikimybės ir nesibaigiančio lojalumo užduotį. Ir tada įvyksta vienas iš giliausiai sujaudinančių epizodų, kokie tik kada nors vyksta Rojuje. Visuotinis Tėvas kalba, pripažindamas Sūnaus Kūrėjo ir Kuriančiosios Dvasios amžinąją sąjungą ir patvirtindamas supervisatos jurisdikcijos Pagrindinės Dvasios administravimo kai kurių bendrų galių padovanojimą.

(204.2) 17:6.6 Tada Tėvo sujungti Sūnus Kūrėjas ir Kuriančioji Dvasia pradeda visatos sukūrimo jaudinantį patyrimą. Ir jie dirba drauge šitokiu būdu suvienyti per savo visatos materialaus organizavimo visą ilgą ir įtemptą laikmetį.

(204.3) 17:6.7 4. Gyvybės kūrimo era. Sūnui Kūrėjui paskelbus apie ketinimą sukurti gyvybę, Rojuje nedelsiant prasideda “įasmeninimo ceremonijos,” kuriose dalyvauja Septynios Pagrindinės Dvasios ir kurias asmeniškai patiria vadovaujanti Pagrindinė Dvasia. Tai yra vienos Rojaus Dievybės indėlis į Sūnaus Kūrėjo sutuoktinės Dvasios individualybę ir visatai tai pasireiškia “pirminio sprogimo” reiškiniu Begalinės Dvasios asmenyje. Vienu metu su šituo reiškiniu Rojuje, iki to laiko buvusi neasmenė Sūnaus Kūrėjo sutuoktinė Dvasia, iš esmės, tampa bona fide asmeniu. Nuo šio momento per amžius ta pati vietinės visatos Motina Dvasia bus laikoma asmeniu ir palaikys asmeninius ryšius su prasidedančios gyvybės kūrinijos visomis asmenybių gausybėmis.

(204.4) 17:6.8 5. Amžiai po savęs padovanojimo. Kitas ir didingas pasikeitimas niekada nesibaigiančioje Kuriančiosios Dvasios karjeroje įvyksta tada, kada Sūnus Kūrėjas sugrįžta į visatos būstinės pasaulį užbaigęs savo septintąjį savęs padovanojimą ir po to, kada jis įgyja visišką savo visatos nepriklausomybę. Ta proga prieš susirinkusius visatos administratorius šis triumfuojantis Sūnus Kūrėjas pakelia Visatos Motiną Dvasią į aukščiausiąją valdžią ir sutuoktinę Dvasią pripažįsta lygia sau.

(204.5) 17:6.9 6. Šviesos ir gyvenimo amžiai. Sukūrus šviesos ir gyvenimo erą, vietinės visatos bendras aukščiausiasis valdovas įžengia į Kuriančiosios Dvasios karjeros šeštąją fazę. Bet mums neleidžiama perteikti šito didingo patyrimo pobūdžio. Tokie dalykai yra susiję su evoliucijos Nebadone ateities etapu.

(204.6) 17:6.10 7. Neatskleista karjera. Mes žinome apie šitas šešias vietinės visatos Motinos Dvasios karjeros fazes. Neišvengiama, jog mes turėtume paklausti: Ar yra septintoji karjera? Mes žinome, jog kada užbaigtieji pasiekia tai, kas atrodo turi būti mirtingojo kilimo galutinis likimas, tada jie yra registruojami kaip pradėję šeštojo etapo dvasinę karjerą. Mes laikomės nuomonės, jog užbaigtųjų laukia dar kita ir neapreikšta karjera su visatos užduotimi. Mes tiktai tikimės, jog turėtume Visatų Motinas Dvasias lygiai taip laikyti tokiomis, kurių ateityje laukia kažkokia neatskleista karjera, kuri sudarys jų asmeninio patyrimo septintąjį etapą joms tarnaujant visatoje ir ištikimai bendradarbiaujant su Mykolų Kūrėjų kategorija.