Mokymas apie gyvatę gundytoją ir išminties gyvatę

AŠ ESU Maitrėja, pas jus atėjęs.
Atėjo malonus mūsų bendravimo momentas. Ir aš atėjau pasidalinti su jumis savo žiniomis ir mintimis.
Visada tame, kas jus supa fiziniame pasaulyje, galima rasti Dieviškojo pasaulio pasireiškimų. Visada galima rasti ir tai, kas ne nuo Dievo. To, kas ne nuo Dievo, jūsų pasaulyje kol kas daugiau. Jūsų pasaulis nepriklauso Dieviškiesiems pasauliams. Kažkada seniai jūsų pasaulis nebuvo tankus ir jūsų pasaulio vibracijos buvo artimos Dieviškosioms vibracijoms. Tai buvo prieš milijonus metų.
Žmogus neturėjo tankaus kūno. Ir viskas, kas jį supo, priminė rojaus sodą.
Žmogus gyveno panašiai kaip augalas. Žmogaus sąmonė buvo nenuodėminga.
Ir viskas buvo gerai. Išskyrus vieną menkniekį. Žmogus neturėjo proto. Ir kadangi žmogus neturėjo proto, tai jis negalėjo kurti. Jis negalėjo kurti ir negalėjo vystytis. Žmogaus egzistavimas buvo panašus į gyvūnų egzistavimą.
Aukščiausios Kosminės Jėgos neturėjo galimybės toliau palaikyti egzistavimą žmogaus, kuris neturėjo proto ir, vadinasi, neturėjo galimybės vystytis.
Todėl Saulės Sūnūs, Išminties Sūnūs, nusileido į žmonių kūnus ir davė jiems galimybę įgyti protą. Išminties ugnį, su kurios pagalba žmogus įgijo sugebėjimą kurti kaip Dievai.
Aš duodu jums legendą tuo pavidalu, kokiu ji gali šiame sąmonės lygyje padėti jums tiksliau suvokti savo istoriją. To momento, kuris buvo jūsų kritimo į materiją pradžia.
Kai žmogus galėjo naudotis savo proto galimybėmis, jis įgijo sugebėjimą pasirinkti, kaip nukreipti tą energiją, kuri sruveno į jo kūnus iš Dieviškojo Šaltinio.
Jūs žinote legendą apie Adomą ir Ievą. Esate girdėję apie gyvatę, kuri sugundė Ievą.
Tačiau galvojate, kad tas kažkas buvo ne jumyse. Iš tikrųjų taip ir buvo. Žmogus gavo savo protą iš išorės. Išminties Valdovai, Proto Valdovai, nusileido į žmonių kūnus tam, kad apdalintų juos protu. Iki šio įvykio žmogus buvo neprotingas. Bet po šio įvykio žmogus pradėjo save suvokti. Ir jis pradėjo sąmoningai pasirinkti. Ir kartu su proto įgijimu žmogus pradėjo kurti karmą.
Neturi karmos augalai, neturi karmos gyvūnai. Karma, kaip veiksmo pasekmė, būdinga tik būtybėms, kurios turi protą. Todėl, kai tik žmogus įgijo protą, jis tapo atsakingas už visus savo poelgius. Už viską, ką jis darė Žemėje.
Todėl žmogaus protas tapo jo didžiausia laime ir didžiausia nelaime tuo pat metu.
Intuityviai žmogus visada įtardavo, kad kažkas iš išorės yra atsakingas už viską, kas su juo įvyksta. Tai yra ir teisinga, ir neteisinga. Todėl, kad tada, kai žmogus įgijo protą, šis protas tapo jo neatskiriama dalimi. Ir jis jau negalėjo nieko kaltinti dėl to, kas su juo vyksta.
Nukreipdamas Dieviškąją Energiją keliu, nesutampančiu su Dieviškuoju sumanymu, žmogus kūrė karmą. Dieviškoji Energija įgijo tankumą ir formavo žmogų supantį pasaulį.
Taip kūrėsi materialus pasaulis ir taip kūrėsi karma.
Ir dėl visų nelaimių, kurios jam atsitiko, žmogus negali kaltinti išorinių jėgų. Liuciferio ir puolusių angelų. Kitose legendose galima surasti kitus pavadinimus.
Tačiau jeigu žmogus nebūtų įgijęs proto, jis negalėtų atitikti to sumanymo, kurį Dievas įdėjo kurdamas žmogų. Ir kilo klausimas netgi apie žemiškos evoliucijos sunaikinimą, kaip neatitinkančios Dieviškojo sumanymo.
Todėl nelogiška dėl visų savo nuodėmių kaltinti tuos, kas suteikė jums galimybę tęsti savo evoliuciją. Iš tikrųjų, tada, kai įvyko žmogaus apdalijimas išminties kibirkštimi, jam neteisingai elgiantis karma guldavo ir ant žmogaus, ir ant to Valdovo, kuris dalelę savęs davė žmogui. Todėl viskas susipynė ir viskas gali būti išnarpliota tik tada, kai žmogus iki valios prisižais savo sukurtoje iliuzijoje ir galės suvokti Aukščiausią Kelią, kuris yra ir kuris jam skirtas.
Žmogaus protas yra didžiausia bausmė ir tuo pat metu jo protas yra galimybė jam, pereinant per fizinį pasaulį, kaip per skaistyklą, išsivalyti nuo visko, kas nedieviška, ir tapti, pagaliau, tuo, kuo jis turi tapti – žmogumi-Dievu.
Jūsų sąmonėje įdėtas jūsų pažangos raktas. Iki to laiko, kol jūs ieškosite tų, kas ne jumyse pačiuose kaltas dėl jūsų bėdų ir jūsų nelaimių, užimsite poziciją, nevedančią į pozityvius pasikeitimus.
Galite labai ilgai svarstyti, kas kaltas dėl to uragano, kuris buvo visai neseniai ir nusinešė šimtus tūkstančių žmogiškųjų gyvybių. Bet tol, kol nepasiraitosite rankovių ir nepradėsite dirbdami likviduoti šio uragano pasekmių, niekas nepasikeis.
Todėl jums dabar svarbiausia - suprasti, kad kaltų ieškojimo pozicija už jūsų pačių ribų nėra konstruktyvi pozicija. Turite suprasti, kad niekas, išskyrus jus pačius, nėra atsakingas už viską, kas jūsų gyvenime vyksta. Ir po šito jūs turite pradėti narplioti kamuolį visos tos karmos, kuri jūsų sukurta per šimtus ir tūkstančius įsikūnijimų.
Kiekvieną jūsų Žemėje buvimo sekundę jūs atidirbate karmą, kai įveikiate išorinę situaciją savo sąmonėje ir įgyjate teisingą vidinį požiūrį į viską, kas aplink jus vyksta.
Todėl kuo greičiau nustosite ieškoti kaltų už jūsų pačių ribų, tuo greičiau galėsite įveikti tuos erdvės ir laiko apribojimus, kuriuos jūs ant savęs užsikrovėte.
Žemė panaši į didelį skruzdėlyną. Ir kiekvienas atskiras individas Žemėje susijęs su kiekviena gyva būtybe planetoje.
Mūsų užduotis panaši į saulės užduotį, kuri apšviečia jūsų skruzdėlyną ir siunčia gaivinančius spindulius. Ir šie spinduliai verčia jus prabusti, išmankštinti per naktį sustingusias kūno dalis ir užsiimti tuo darbu, kurį jūs turite vykdyti.
Ir jūsų visiškai unikalus instrumentas, kurį nušlifavote per savo evoliucijos periodą Žemėje, vietoj jūsų bausmės tampa jūsų palaiminimu. Todėl, kad būtent dėl savo proto sugebate pakilti į tas Dieviškosios sąmonės aukštumas, prie kurių neįmanoma prieiti neturint tos visiškai unikalios patirties, kurią įgijote per savo įsikūnijimų Žemės planetoje laiką.
Jūsų protas yra tai, kas panardino jus į materialumo gelmes, ir jūsų protas yra tai, kas padės jums išsikapstyti iš materialumo gelmių.
Ir Dieviškosios jūsų proto savybės, kurias įgijote per savo kelionių materialiame pasaulyje periodą, pasiliks ir pereis kartu su jumis į kitą, Aukščiausią Pasaulį. O žemiausių savo proto savybių, savo kūniško proto turite atsisakyti patys.
Todėl jūsų užduotis išmokti savyje atskirti tai, kas nuo Dievo, nuo to, ką patys sukūrėte ir kas priklauso šiam pasauliui. Jūsų fizinis pasaulis panašus į tėvų lizdą, kuriame jums buvo jauku. Bet anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai turite palikti savo lizdą. Todėl, kad išaugote ir esate pasiruošę išskleisti sparnus ir išskristi.
Tegul bet kuri dogma, kurią turite išorinėje sąmonėje, bus įveikta.
Kiekvienas paukščiukas prieš išsirisdamas iš kiaušinio turi savo pastangomis pramušti lukštą. Todėl jūsų pati pirmiausia užduotis - savo pastangomis pramušti dogmų lukštą ir įgyti sugebėjimą be išankstinės nuomonės pažvelgti į bet kurią legendą.
Jūsų protas, jūsų išmintis, yra ta gyvatė gundytoja, kuri sugundė jus eiti tuo keliu, kurį pasirinkote nueiti Žemės planetoje.
Ir jūsų protas yra ta išminties gyvatė, kuri skatins jus pasirinkti Aukštesnį Kelią.
Pagalvokite, ar neatėjo jums terminas ir ar ne laikas, kad pradėtumėte dėti pastangas tam, kad pramuštumėte dogmų ir neišmanymo lukštą. Pagalvokite apie dvejopą gyvatės simbolio prasmę. Apie gyvatę gundytoją ir išminties gyvatę.
Jūs ėjote žemyn ir atėjo laikas kilti į viršų.

AŠ ESU Maitrėja, jūsų Guru