Sirijus > Pakylėtųjų Valdovų Laiškai... > Jėzus > Rožių Kelio esmė >

Rožių Kelio esmė

AŠ ESU Jėzus, atėjęs pas jus.
Tiek daug Dangaus Pulkai išeikvojo pastangų, kad mano laiškas jums taptų įmanomas. Ir štai aš – su jumis.
Ar džiaugiatės mūsų susitikimu? Manau, kad dauguma iš jūsų jaučia tam tikrų abejonių dėl to, kiek aš galiu duoti šį laišką ir kiek šis laiškas iš tikrųjų priklauso man, numylėtiniam Jėzui?
Aš išsklaidysiu jūsų abejones. Negalvokite apie informacijos šaltinį, negalvokite apie tai, kaip jis jūsų pasaulyje atsirado. Sutelkite savo dėmesį į patį pranešimą ir pabandykite jį perskaityti savo širdimi. Ne savo protu, o būtent širdimi. Jūsų protas ir širdis ne visada sutaria. Būtent jūsų protas, didesne dalimi jūsų kūniškasis protas, jums trukdo, kai širdis jus kviečia į aukštybes.
Protas jums sako, kad tai neįmanoma, jis randa tūkstančius priežasčių, kad nieko savo gyvenime nekeistumėte. Ir dažniausiai jūs einate paskui savo protą, o ne paskui savo širdį. Ir širdies balsas pamažu tampa vis tylesnis ir tylesnis ir pagaliau visiškai nutyla. Ir tada, kai jūs privargstate gyvenime, sutinkate daugelį kliūčių, savo subtiliuosiuose kūnuose įgyjate neužgyjančių žaizdų ir psichologinių problemų, jūs kažkur girdite ar prisimenate apie tai, kad gerai būtų kreiptis pagalbos į savo širdį.
Tačiau per daugybę be Dievo pragyventų metų jūsų širdis apaugo tokiomis prieaugomis ir piktšašiais, kad negali atsiliepti į jūsų jai skirtus šaukinius.
Jūs esate suglumę. Juk kreipiatės pagalbos, jums iš tikrųjų reikalinga pagalba ir negalite jos gauti. Jūsų širdis tyli.
Ir šiuo momentu labai daugelis žmonių nusimena arba praranda viltį ir puola į pačias blogiausias sąmonės būsenas.
Šito daryti nereikia, numylėtiniai. Jūsų širdis jus girdi, bet jūs negalite jos girdėti, nes patys ją padengėte šarvais. Jūs buvote susidūrę su daugybe gyvenimiškų situacijų, kurios žeisdavo jūsų širdį, ir ji užkietėjo. Tai reiškia, kad ji pasidengė šarvais, už kurių ji slėpdavosi nuo smūgių, žiaurių smūgių, kuriuos jūs sutikdavote gyvenime. Todėl jums žingsnis po žingsnio būtina ištirpinti šiuos šarvus, kuriais padengta jūsų širdis. Jums nepavyks ištirpinti šių šarvų per vieną kartą ir netgi per mėnesį. Gali prireikti daug daugiau laiko. Gali prireikti net tiek pat laiko, kiek jūs ignoravote savo širdį.
Tačiau tam, kad sugrįžtumėte į tikrąjį Gyvenimą, ne į tą jus supantį gyvenimą, o į tikrą Gyvenimą, amžiną Gyvenimą, kuris jūsų laukia, jums būtina žingsnis po žingsnio eiti nesustojant ir nuimti nuo jūsų širdies vieną apdangalą po kito.
Labai daug blogio, su kuriuo gyvenime susidurdavote. Labai daug visko, kas priversdavo jūsų širdį susitraukti. Pakalbėkite su savo širdimi, pajuskite širdyje šilumą. Įsivaizduokite, kad širdimi kvėpuojate. Pokalbiai su savo širdimi turi tapti kasdiene praktika.
Skiriant vis daugiau dėmesio savo širdžiai, ji jums atsakys tuo pačiu. Ir ateis jūsų gyvenime momentas, kai išgirsite savo širdies balsą savo būtybės gelmėse. Tai bus labai švelnus ir meilus balsas. Jums reikia pasistengti nepamesti šio balso tarp jus supančio gyvenimo ir sumaišties. Jums labai reikia pasistengti išgirsti, ką jums sako jūsų širdis.
Ir jei jums tai pavyks padaryti vieną kartą, paskui antrą, tai jus galima pasveikinti su didele pergale! Jūs sugrįžote į jumyse pačiuose esančią tikrąją, Dieviškąją esmę. Palyginti su tuo švelnumu, šiluma, meile ir palaima, kurie yra jūsų viduje, jūsų būtybės viduje, visi jūsų gyvenimo pasilinksminimai atrodys grubūs ir nereikalingi. Jūs įgysite subtilesnį skonį, jūs įsitrauksite į Dieviškojo pasaulio džiaugsmus.
Ir tada, kai šitai jūsų viduje įvyks, galėsite patys sau pasakyti: „Įvyko! Aš įveikiau nerealiąją savo paties dalį. Aš tai padariau!“
Tačiau būtent tada, kai savo būtybės viduje atversite ramybę ir susitaikymą, visas likęs pasaulis prieš jus sukils.
Neatskleisiu jokios paslapties. Ši istorija sena kaip pasaulis. Tada, kai jūsų vibracijos pakyla, supančiam pasauliui jūs tampate pavojaus šaltinis. Todėl, kad visas likęs pasaulis ir toliau slepia savo širdis už neperšaunamų šarvų ir nenori atsiliepti į per jūsų būtybę sruvenančią Meilę.
Ką tokioje situacijoje daryti? Klausyti savo širdies balso. Jūsų širdis jums patars, ką daryti. Paprastai jūsų gyvenimo aplinkybės, jūsų karma neleidžia jums ištrūkti iš pasaulio gniaužtuvų. Ir jūs būnate priversti būti Dieviškojo Avinėlio kruvina auka pasaulyje. Jūs būnate priversti pasiaukoti, kad savo krauju pagirdytumėte trokštančiuosius. Ir jus draskydamas, kankindamas, gerdamas jūsų kraują, pasaulis kažkuriuo momentu gali sustoti ir susimąstyti apie tai, kad kiekvienos būtybės viduje yra Dievas. Ir šis Dievas laukia palankios minutės, kad prakalbtų su kiekvienu šiame pasaulyje gyvenančiu žmogumi.
Per mažai pasaulyje yra prabudusiųjų sielų. Todėl šių sielų likimas - būti aukos Avinėliais pasaulyje.
Ir tai tęsis tol, kol pakankamas tokių sielų skaičius sugebės susivienyti ir sukurti tokį Šviesos momentumą, kuris persvers visą pasaulio tamsą.
O iki tol kiekvienos Kristaus būtybės likimas - būti pasauliui auka. Lygiai taip pat, kaip aš savo laiku atnešiau auką ir buvau nukryžiuotas ant materijos kryžiaus.
Papasakojau jums esmę Rožių Kelio*, kuriuo ėjau prieš 2000 metų savo įsikūnijimo metu. Nuo to laiko labai daug Šviesos sielų pakartojo mano Kelią. Kai kurias iš jų jūs žinote, jos įėjo į istoriją kaip šventieji ir pranašai. Apie kitus jūs nesate girdėję. Todėl, kad šio Kelio esmė – pasiaukoti dėl pasaulio išgelbėjimo. Ir kai šitai įvyksta, tai kiekviename kampe apie tai nekalbama.
Daviau jums šiandien požiūrį į Vidinį Kelią, kurio jus moko Pakylėtieji Valdovai.

AŠ ESU Jėzus


* „Rožių Kelias“. AŠ ESU TAS, KAS AŠ ESU, 2005 m. kovo 5 d.


Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina: http://www.sirius-ru.net/dictations/dek2009/audio.htm#11