Sirijus > Pakylėtųjų Valdovų Laiškai... > Jėzus > Kodėl ne visi galės eiti Keliu... >

Kodėl ne visi galės eiti Keliu

AŠ ESU Jėzus.
Aš atėjau pas jus. Savo pasaulyje jūs sunkiai darbuojatės. Jūs nuolatos esate aplinkoje, kuri neverta žmogaus. Jūs prisiuostėte tvarto kvapų. Ir štai, pagaliau ateina laikas, kai tarp jūsų chaoso ir netvarkos turi ateiti nauja sąmonė. Jos atėjimas nepastebimas, tačiau nauja sąmonė turi neišvengiamai ateiti į jūsų pasaulį. Ir yra pakankamai savanorių, kurie išreiškė norą nueiti mano Kelią ir kaip apdovanojimą už ištikimybę bei tarnavimą gauti nukryžiavimą ant kryžiaus materijoje.
Taip, jūsų pasaulyje nėra ir negali būti jokio apdovanojimo už jūsų tarnavimą ir už tą dvasinį žygdarbį, kurį jūs ant savęs nešate, panašiai į tą kryžių, kurį aš nešiau į Golgotą. Ir tie iš jūsų, kas nori gauti garbės, pripažinimo, pagarbos arba pinigų ir dėl to pasiruošę atlikti tam būtiną Valdovams darbą, jūsų laikas dar neatėjo. Jūs nesugebėsite nueiti mano Kelio.
Tam, kad sugebėtumėte žygiuoti Kristaus keliu, jums būtina priimti šį sprendimą savo širdyse. Ir kiekvienam iš jūsų, kas nuoširdžiai savo širdyje panorės pakartoti mano Kelią, aš suteiksiu savo tiesioginę pagalbą ir palaikymą. Tik jums būtina suvokti, kad iš šio Kelio nėra atgalinio tako. Jūs turite suvokti visišką atsakomybę, jog einate Kristaus keliu. Jūs negalite šiandien užsimanyti žengti Kristaus Keliu, o rytoj palikti savo kryžių gulėti kamaroje ir vėl pasiduoti savo pasaulio pasimėgavimams.
Pasirinkimą darote savo viduje. Ir turite kruopščiai pasverti, kiek stiprus jūsų siekis. Labai daugelis iš jūsų jausmų polėkyje, apimti nuotaikos, nusprendžia eiti Keliu. Tačiau praeina viena dvi dienos ir jų ryžtingumas išgaruoja. Nauji pomėgiai užvaldo jų esybę ir jie pamiršta apie priimtą sprendimą. Tačiau jums tai yra labai didelis žingsnis atgal. Kiekvieną kartą, kai Pakylėtųjų Pulkai girdi jūsų nuoširdų šaukinį, pradeda veikti mechanizmas, kuris verčia jus sugrįžti į Kelią. Jūs jau pamiršote savo kasdienybės sumaištyje apie tai, kad prisiėmėte įsipareigojimą eiti Kristaus keliu, tačiau visos aplink jus esančios aplinkybės sutirštėja, jūs įžengiate į pagundų ir testų juostą. Ir kadangi pamirštate apie savo sprendimą, tai kiekvienas naujas išbandymas jums sukelia nepasitenkinimą ir baimę. Pradedate melsti Dievą pagalbos, kad jums padėtų pereiti tamsią jūsų gyvenimo juostą.
Dabar įsivaizduokite save Pakylėtųjų Valdovų vietoje. Kaip jūs reaguotumėte, jei šiandieną jūsų prašo vieno, o kitą dieną visiškai priešingo?
Nenuoseklumas ir pasidavimas nuotaikoms bei supančioms aplinkybėms yra tiesiog jūsų laikotarpio rykštė.
Jums vertėtų savyje išvystyti pagrindines mokinio savybes: pastovumą, discipliną, ištikimybę, nuolankumą.
Jeigu šių savybių savyje neišsiugdysite, tai nesugebėsite žengti mokinystės Keliu ir dingsite iš pakylėtų žmonijos Mokytojų akiračio, nes mes negalėsime jūsų atpažinti tarp chaotiškų blykstelėjimų, kuriuos mes stebime iš savo pakylėto sąmonės lygio.
Įsivaizduokite švyturį, kuris šiandien šviečia, o rytoj ne. Mes orientuojamės į jūsų širdžių degimą, kai jūsų širdžių liepsna altoriuje dega dieną ir naktį neužgesdama, nepaisydama visų gyvenimo audrų ir kliūčių, tada angelai visada gali jus atpažinti jūsų pasaulio prieblandoje ir suteikti pagalbą bei palaikymą.
Pagrindinė kliūtis, su kuria mes susiduriame įkūnytoje žmonijoje, tai – nepastovumas ir nemokėjimas būti nuosekliems visur kur. Todėl, užuot jautę nepasitenkinimą ir išsakydami Pakylėtiesiems Pulkams pretenzijas, pabandykite išsiugdyti pagrindines jums Kelyje būtinas savybes.
Visais laikais labai buvo vertinamos pastovumo ir užsispyrimo siekiant tikslo savybės.
Jums būtina palaikyti savo užsispyrimą, tada jūsų širdies altoriaus liepsnos degimas bus tolygus ir mes žinosime, jog štai šis individas pasiruošęs tam, kad mes pradėtume su juo dirbti.
Mes išnagrinėjame ne tik dabartinį momentą, mes dėmesingai peržiūrime akašos kronikas. Ir mes galime spręsti, kiek kartų šis šis individas nuspręsdavo eiti Įšventinimų Keliu ir kiek kartų nukrypdavo nuo Kelio. Todėl kiekvienam iš jūsų bus savas laikas laukti Mokytojo, kuris ateis pas jus ir užmegs kontaktą su jumis. Mes matome iš karto, kai išreiškiate tolygų savo širdies liepsnos degimą, tačiau kartais akašos kronikos rodo, jog jūs keletą dešimčių kartų bandėte eiti Keliu ir nukrypdavote nuo jo. Ir tada mes neturime teisės dirbti su jumis iki dabartinio įsikūnijimo pabaigos. Tačiau tai nereiškia, jog jums nereikia išreikšti pastovumo eiti Keliu. Nes jūsų siekis ir jūsų pastovumas, neabejotinai, sukurs tą momentumą, kuris bus jums būtinas kitame įsikūnijime. Tuo paaiškinama, kodėl vieni žmonės lengvai įsisavina mūsų Mokymą, lengvai kyla ir pagal pirmą šauksmą būna pasirengę susiruošti ir eiti ten, kur mes nurodysime. O kiti žmonės skaito Mokymą, klauso diktavimų, tačiau jau kitu momentu juos sužavi kažkas kitas, ir jie meta mūsų Mokymo knygas ir vaikosi eilinio niekučio arba jūsų pasaulio barškučio.
Kiekvienas iš jūsų esate savo sąmonės lygyje. Ir kadangi gyvenate Kali jugos laikotarpiu, tai jūsų laiku labai mažai įsikūnijime pasiliko individų, kurie turi tam tikrų dvasinių pasiekimų. Kitiems duodamas šansas tam, kad praeitų pakartotinį mokymą. Ir daugelis iš jūsų pereina šį pakartotinį mokymą per daugelį įsikūnijimų. Prieš užsidarant Dieviškosios galimybės koridoriui, jums daugelį kartų suteikiama galimybė. Ir tada, kai atliekate perėjimą ir stojate prieš Karminę Valdybą, jūs su baime matote savo klaidas ir meldžiate dar vienos galimybės, dar vieno įsikūnijimo. Dangaus malonė iš tikrųjų neturi ribų. Ir kiekvienam iš tų, kurie prašo, duodamas naujas šansas. Tačiau su kiekvienu kitu įsikūnijimu sąlygos komplikuojasi, tampa sudėtingesnės. Jūsų karma sutankėja, ir jums tampa vis sudėtingiau ir sunkiau išsikapstyti iš klampaus netobulų minčių ir jausmų sirupo, kuriame didele dalimi yra fizinis pasaulis.
Todėl prieš skundžiantis likimu ir prašant, kad jus išlaisvintų nuo jūsų karminės naštos bei ją palengvintų, prisiminkite, kad viską, kas jus supa, ir viską, kas su jumis atsitinka, jūs užsitarnavote patys savo buvusiuose įsikūnijimuose. Todėl nuoširdus gailėjimasis ir atgaila kartais jūsų karminę naštą sumažina per pus. Dievas nenori, kad jūs kentėtumėte, jūs patys pasmerkiate save kančioms. Ir savų klaidų suvokimas bei atgaila dėl jų beveik akimirksniu palengvina jūsų padėtį ir ant jūsų gulinti našta palengvėja.
Šiandien daviau jums Mokymą apie Kelią ir apie tai, kodėl ne visi iš jūsų šiame gyvenime gali eiti šiuo Keliu.

AŠ ESU Jėzus