kiekvienas pasirinkimas yra tarpusavyje vienodai validus ir galimas

Subtilus dėsnis, susijęs su pusiausvyros ir harmonijos išlaikymu. Jeigu žmogus mąstytų kad koks nors pasirinkimas yra svarbesnis nei kiti, tai būtų priežastis kūrinijai įrodyti tam žmogui kad yra kitaip.

Žmogui gali nuolat atsitikti bet kas, tačiau tarkime sąmoningume pažengęs žmogus mano kad niekada nebepaslys ant užšalusio ledo esančio ant šaligatvio - tuomet yra sustiprinama tai kad jis paslystų ir jo prote būtų didesnis suvokimas apie tai - kad kūrinijoje visgi viskas yra įmanoma.

Ir tik tada kai žmogus mano kad jis gali tiek paslysti tiek nepaslysti, ir tai yra vienodai validžios galimos baigtys, tada jis gali suteikti savo apsisprendimu "pirmenybę" tai baigčiai kad jis nepaslys, vis dar suvokdamas kad visos baigtys galimos. Tuomet jeigu jis nemanys kad daugiau nebepaslys, jis nebepaslys ant užšalusio ledo esančio ant šaligatvio.

Mes galime suteikti pirmenybę kažkam savo mintimis, bet negalime kažko tikėtis konkretaus (turėti lūkesčių), nes kūrinija yra nuolat galinti suteikti bet ką, o ne tai ko tikimės. Kol kas tiek.