Mąstant apie tai kas išliko iki Jėzaus laikų, kyla minčių apie mokymus indijoje. Kas pas mus dvasiniuose dalykuose įvardijama vienu žodžiu, tai indijoje vienam reiškiniui dar išskaidoma į dešimt reiškinių, ir kiekvienas su pavadinimu ir aprašymu. Tai rodo kad būta mokymų konteksto nemažo praeityje, Indijoje. O mąstant apie Rojaus Trejybę, ir tai kad dabar yra iškeliama tokia gyvoji religija susieta su visos kūrinijos centru ir šaltiniu, kad anksčiau niekas nebuvo tam pasirengęs... tai kyla minčių kad būtent indijoje tiek daug pasakojimų apie visokius pusdievius buvo todėl, kad galbūt tie perduodami jiems mokymai buvo iš įvairių kosmoso programų priimti pasakojimai kas vyksta tarp įvairių asmenybių kosmose. Juk tokios asmenybės kaip Kaligastija daug dirba su panašaus ir varijuojančio rango dvasiomis, tai galbūt todėl ir mokymų atsirasdavo nemaža tokių apie įvairius patyrimus ir išgyvenimus tarp dievybių. O savotiškai galbūt tai ir buvo praktiška, arčiau materialių mirtingųjų patiriamos tikrovės.

O iš tų Minties Derintojų perduodamų mokymų jau nuo vaikystės, man kyla minčių apie tai, kad dar vaikystėje atrodydavo kildavo tiek daug minčių, tiek daug pasvarstymų vienu ar kitu klausimu.. bet vienu metu daugiau kreipiant dėmesį į visas tas mintis, ir neberandant kažkokios ramybės taip įvyko, kad pasakiau sau, kad noriu jog galvoje įsivyrautų ramybė, ir nebebūtų galvoje tų minčių tiek daug (žodinė formuluotė ne tokia, bet mintis panaši). tai iš po to laiko sakyčiau užsikišau ausis įvairiems mokymams, po kurio laiko jau susimasčiau kad visgi gerai buvo kai kildavo tiek įvairių minčių ir tiek susijusios informacijos.. bet kaip atsikimšti tas užkimštas ausis galbūt nebebuvo taip lengva, kai susiformuoja įpročiai. O vėliau, galima tik melsti to "ausų atsikimšimo", melsti to "atsivėrimo" priimti informaciją ir mokymus. Ypač lengva užsikimšti ausis turint klaidingą požiūrį į meditaciją, kad tai būdas pabėgti nuo realybės.. tokie žmonės ignoruoja realybę ir taip nori pailsėti nuo jos, tai ir įsivaizduoja kad gauna ramybę pailsėdami nuo savęs, nuo savo priimtų sprendimų, vietoje to kad paverstų meditaciją atsivėrimu priimti didesnes įžvalgas ir susivokimus.

Man pačiam paraudusių veidų matyti netenka, tenka matyti tik išblyškusius veidus, kada žmonės bijo galbūt ką nors pasakyti ar įsiterpti, kai jiems kyla minčių bet jie yra nedrąsūs kalbėti apie tai, galvoja kad galbūt jų bandymas kalbėti ir išsakyti savo mintis nėra vienas svarbiausių augimo procesų.

Anksčiau buvo pavienių atvejų kai nelabai suprasdavau Algimanto mokymus, pats gyvenu Klaipėdoje tai ne taip dažnai tenka susidurti galbūt, bet vėliau vien tai jeigu mokymai trunka ilgesnį laiką... ir žmonės klausydamiesi koncentruojasi klausytis, atsivėrus klausytis.. priimti tuos mokymus bandant suprasti, sudėlioti visas mintis tvarkingai į savo galvą, ar suvokti širdimi - tai savotiškai yra ugdoma vidinė žmogaus liepsna, vidinė valia, vidinis gebėjimas koncentruoti dėmesį kuris ITIN leidžia veliau panaudoti tokius įgūdžius priimant Minties Derintojų mokymus. Kiekvienas turbūt galime pasimokyti kokio ilgio mokymus Algimantas gali priimti / užrašyti. O tiek dauguma iš mūsų pradžioje priimdami mokymą vis toliau pradeda susimąstyti ir kelti savo mintis, nepalaukiant kol dvasinės asmenybės užbaigs perteikti mokymą iki galo. Tai ir yra viena iš pradžios praktikų akimirkų, kada turima priimti dvasinių asmenybių mokymus pačiam nekeliant savų minčių tam tikra prasme. Tai įžvelgiant tokią prasmę, sakyčiau kad Algimantas tikrai net ir tokia prasme ruošia visus vis geresniems dvasiniams mokymams žmones esančius šalia. Net ir kas buvo pasakyta apie mokymus nakties miego metu.

Nakties miego metu taip pat reikalingas savotiškas dėmesio sukoncentravimas, savotiškas pastabumas, savotiška vidinė valia ir liepsna žmogaus su noru su troškuliu veikti pagal tai kas yra Dievo valia. Tada ir tie sprendimai pereinant mokymus bus priimti dieviškesni. Tada ir atsibudus gyvenimo situacijose bus priiminėjami sprendimai kurie bus dieviškesni. O vienas elementariausių dieviškesnio gyvenimo rezultatų - laimė žmogaus ir visų žmonių, asmenybių, tvarinių.