Urantija > Urantijos Knyga > III DALIS. Urantijos istorija > 99 Dokumentas. Religijos visuo... > 3. Religija ir religininkas >

3. Religija ir religininkas

(1088.2) 99:3.1 Ankstyvoji krikščionybė buvo laisva nuo bet kokių pilietinių kliuvinių, visuomeninių įsipareigojimų, ir ekonominių sąjungų. Tiktai vėlesnioji suinstitutinta krikščionybė iš tiesų tapo Vakarų civilizacijos politinės ir visuomeninės struktūros organine dalimi.

(1088.3) 99:3.2 Dangaus karalystė nėra nei visuomeninė, nei ekonominė sankloda; tai yra išimtinai Dievą pažįstančių individų dvasinė brolija. Tas tiesa, tokia brolija pati savaime yra naujas ir stebinantis visuomeninis reiškinys, kurį lydi stulbinančios politinės ir ekonominės pasekmės.

(1088.4) 99:3.3 Religininkas nėra nejautrus visuomeninei kančiai, nėra nedėmesingas pilietinei neteisybei, nėra atsiribojęs nuo ekonominio mąstymo, nėra nejautrus politinei tironijai. Religija visuomeninį persitvarkymą įtakoja tiesiogiai, nes ji sudvasina ir idealizuoja individualų pilietį. Netiesiogiai, kultūringą civilizaciją įtakoja šitų individualių religininkų požiūris, kada jie tampa įvairių visuomeninių, moralinių, ekonominių, ir politinių grupių aktyviais ir įtakingais nariais.

(1088.5) 99:3.4 Aukštos kultūringos civilizacijos pasiekimui reikalinga, pirma, idealus gyventojo tipas ir, tada, idealūs ir adekvatūs mechanizmai, kurių dėka tokie piliečiai gali valdyti tokios išsivysčiusios žmonių visuomenės ekonomines ir politines institucijas.

(1088.6) 99:3.5 Bažnyčia, dėl per didelio netikro jautrumo, ilgą laiką tarnavo neprivilegijuotiesiems ir nelaimingiesiems, ir tai buvo gerai, bet tas pats jautrumas atvedė į rasiniu požiūriu neišmintingą degeneruotų palikuonių, kurie milžinišku laipsniu sulėtino civilizacijos pažangą, išsaugojimą.

(1088.7) 99:3.6 Daug atskirų visuomenės pertvarkytojų, nors energingai ir atmeta suinstitutintą religiją, bet patys, galų gale, yra uoliai religingi propaguodami savo pačių visuomenines reformas. Ir tokiu būdu būtent šitas pats religinis motyvavimas, asmeninis ir daugiau ar mažiau nesuvoktas, vaidina didžiulį vaidmenį šiandieninėje visuomenės pertvarkymo programoje.

(1088.8) 99:3.7 Visos šitos nesuvoktos ir nesąmoningos religinės veiklos silpniausioji vieta yra tai, kad ji nesugeba gauti naudos iš atviros religinės kritikos ir tokiu būdu pakilti į naudingus pasitaisymo lygius. Tai yra faktas, jog religija nesivysto, jeigu jos nedrausmina konstruktyvi kritika, nestiprina filosofija, negrynina mokslas, ir nemaitina ištikima bičiulystė.

(1088.9) 99:3.8 Visada yra didžiulis pavojus, jog religija bus iškreipta ir iškrypusiai sieks netikrų tikslų, kaip ir tuomet, kai karo metu kiekviena kariaujanti nacija savo religiją nedorai panaudoja kaip karinę propagandą. Uolumas be meilės visada yra žalingas religijai, tuo tarpu persekiojimas religijos veiklą nukreipia į tam tikrą sociologinio arba teologinio tikslo siekimą.

(1089.1) 99:3.9 Religiją apsaugoti nuo nešventų pasaulietinių sąjungų gali tiktai:

(1089.2) 99:3.10 1. Kritiškai pataisanti filosofija.
(1089.3) 99:3.11 2. Nedalyvavimas jokiose visuomeninėse, ekonominėse, ir politinėse sąjungose.
(1089.4) 99:3.12 3. Kūrybinės, raminančios, ir meilę išplečiančios bičiulijos.
(1089.5) 99:3.13 4. Vis auganti dvasinė įžvalga ir didėjantis kosminių vertybių suvokimas.
(1089.6) 99:3.14 5. Kelio užkirtimas fanatizmui dėka racionalaus mokslinio požiūrio pusiausvyros.

(1089.7) 99:3.15 Religininkai, kaip grupė, niekada neturi rūpintis niekuo kitu, išskyrus religiją, nors bet kuris toks religininkas, kaip individualus pilietis, gali tapti kokio nors visuomeninio, ekonominio, ar politinio pertvarkymo judėjimo įžymiu lyderiu.

(1089.8) 99:3.16 Būtent religijos reikalas yra sukurti, palaikyti, ir įkvėpti atskiram piliečiui tokią kosminę ištikimybę, kuri jį atves į sėkmę vystant visas šitas sunkias, bet pageidautinas visuomenines tarnystes.