Forumas - ATLEIDIMAS - Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai
Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai

Pakylėtieji Valdovai
Diktavimai pagal metus:
2014 metai 2013 metai
2012 metai 2011 metai
2010 metai   2009 metai
2008 metai   2007 metai
2006 metai   2005 metai
Meditacijos | Rožiniai
Specialūs puslapiai
Šaukiniai | Rožių kelias
Susiję terminai
Knygos Lietuvių kalba
Valdovų rekomendacijos

vėlesnius negu:

ir ankstesnius nei

GMail 
Translate eng-lt 
Google+ Socialinis tinklas 
Google Chrome 
Opera, greita ir saugi interneto naršyklė

Papildomos sritys

El. paštas & slaptažodis


Dabar registruota: 263
Registruotis forume
Priminti slaptažodį
Diskusijos forume
Autorių sąrašas
Svečių Knyga ( ten.lt )
Laiškų aptarimas (nauji)

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai




ATLEIDIMAS

Iš daugelio šaltinių, per laiškus, diktavimus ar kitaip dabar ateinančią informaciją, vis aiškiau galima suprasti ko reikės perėjimui per tą "kvantinį šuolį", kuris turėtų įvykti iki 12-jų gruodžio 21- sios, kad nelikti atsijotam. Viena iš pagrindinių sąlygų - tai prisiderinimas prie dieviško kamertono - visa atleidžiančios besąligiškos meilės. Kad tokia meilė visiem ir visa-kam taptų žmogaus dvasine tikrove, jis tūri atleisti...visas skriaudas, neteisybes..., kurių pilnas mųsų gyvenimas. Ar tai įmanoma? Atleisti prievartautojam, pedofilam, įvairiausio plauko egoistam ir t.t. ir pan. Dabarties momente tai labai aktualus klausimas,nes laiko vis mažiau, o gal ir nebėra... Jeigu atleisti įmanoma, tai kaip, kokiu būdu?
 Romas ~ rom.sat12@gmail.com
 2011-03-20 11:11
norėdami rašyti komentarą prisijunkite
Komentarai

Vaidai, paskaityk , kiekvienoj maldaknygėj yra sąžinės ištyrimas. Gal turi mamytė ar tėvelis - paprašyk ir paskaityk. Kunigas Arnoldas yra išleidęs sąžinės ištyrimo klausimyną iš kurio matosi, ar nereikia egzortų. Pasinaudok tuo.
 Jage ~
 2012-03-11 21:02


Vaidai, paskaityk Bibliją, kreipkis pas kunigus, o neklausinėk tų, kurių devas liuciferis. Beje visų New age devas yra demonas arba šėtonas liuciferis. Užsiuto ir ištrynė net Arnoldo egzorcisto komentarus. Taro Jūsų visų jaučiasi irgi trintis, niekinimai vieni kitų. Atrodo šioj svetainėj, kad pats pragaras vadovauja, viskas pastatyta melo pagrindu. Nenuostabu, nes liuciferis yra tikriausias melo, kaltintojo vaidmens atlikėjas . Jis bijo Biblijos, kryžiaus ir krikščionių. Pamato jų komentarus, įsiunta per apaštalus savo. Tie užsiputoja ir tuoj tryna. Lyg opozicijos negali būti. Ji yra net seime. Sekmės, Vaidai! Bėk, kol nevėlu iš to šėtono lizdo.
 Jage ~
 2012-03-10 20:42


Tai, Romai, ar Dievas yra vienas? ir ar jis teisingas? Ar žmogus taikydamas ir netaikydamas Dievo išmintį įgauna patyrimo - o gal jokio patyrimo nebūna ir galima abejoti viskuo?
 Vaidas ~
 2011-03-30 18:54


Kuo panašūs visi totalitariniai režimai? Stalino, Hitlerio, Huseino ir visi kiti?
- Yra tik viena TEISINGA doktrina, visos kitos - klaidingos...
- ABEJOTI negalima, tai labai pavojinga! Todėl tokio "blogio" išrovimui pasitelkiama visa turima propaganda ir demagogija.
Jeigu prie šitų (tik dviejų sąlygų) pridėsime dar anunakų telepatinius sugebėjimus, tada su šitais žmogeliukais galima, kaip su šilta vilna.

Bet dabartinis laikmetis labai audringas. Šviesos jėgų pagalba vyksta žmonių išardytos DNR pradinės struktūros (12-os spiralių) atkurimas. Vis daugiau žmonių įgauna atsparumą demagogijai. Apkvailinti praregės, o patiems driežiukams ar jų agentams jau būtų laikas pasidairyti kito pasaulio.
 Romas ~
 2011-03-30 18:46


Aš manau, kad Dievas apima viską - ir tai, ką mes vadiname gėriu, ir tai, kas pagal mus - blogis. Tik laisva valia pasirinkdami šviesias mintis, mes artėjame prie Kūrėjo pozicijos, o labiau panirę į blogąsias, dardame žemyn, priartėdami prie gyvūnų.
 Sniegina ~ vaisni@gmail.com
 2011-03-30 18:15


Ačiū, Romai, kad parodai neaiškias vietas. Dažnas žmogus mąstydamas apie tikrovę, sekdamas kokiais nors mokymais atsakomybę tarsi perleidžia kitiems. Tu, atrodytų, irgi nori matyti "blogio" šaltinį už savo ribų. Siūlau pamąstyti apie tai kas yra 'laisva valia' - ji taip pat užtikrinta Dievo (viso kas yra)((nors ten dar gilesniu požiūriu žiūrint kokios ten kaip sąsajos jau sunkiau apčiuopti)).

Dievas nėra tironas kuris lieptų kam nors ką nors daryti. Kaip ir žmonės nėra robotai, kurie ką nors darytų priverstinai. Dievas, taip myli, savo tvarinius kad suteikia jiems laisvą valią rinktis - ar klausyti jo ar ne. Bet žmogus neišvengiamai pats su laiku suvokia, kad Dievas yra išminties ir visa ko šaltinis, o kaip jis vadinamas pvz vienoje indų sektoje Krišna išvertus net reiškia geidžiamiausias/siektiniausias/visiems patinkantis.

Tai, galima būtų teigti, kad Dievas taip mus mylėjo ir myli - kad suteikė laisvą valią rinktis, klausytis jo valios ar ne, net ir žinodamas kad pats yra tobulumo šaltinis. Ar manai, gerai Dievas padarė?

Todėl, šito gero veiksmo pasekoje, žmogus įgavo gebėjimą ir neklausyti Dievo valios.. išbandyti tai kas nėra Dievo valioje ir praktiškai patirti tai nuo ko jam geriau nebus. Ir šitaip, jeigu kas nenorėtų klausytis Dievo vedimo, tai per praktišką "ilgesniuoju keliu" vis viena žmogus turėtų suvokti tiesą, ir pradėti orientuotis vis išmintingiau gyvenime.

Taigi, Dievas tik suteikė laisvą valią, nuo tada ŽMOGUS gali pasirinkti ar darys nuodėmę ar ne - todėl ŽMOGUS YRA ATSAKINGAS už davimą blogiui pradžią. Už savo paties laisvą pasirinkimą patirti blogį ar ne.

Romai, dažnai rašau kai kurią informaciją paprastesniais žodžiais, todėl kad žinau daug didesnį kontekstą kaip tai veikia, jeigu kažko pilnai nežinau ar nesu tam skyręs labai daug laiko išnagrinėti kad tai būtų nekintanti tiesa ir nebūtų pati pati esmė, tada rašau su žodžiu "manau", nors tame irgi būna tiesos. Jeigu egzistuotų kokia didesnė šviesa ar būčiau su ja susidūręs jau kalbėčiau kitaip, bet paprastai visa ta esmė yra tokia vientisa ir viskas tarpusavyje taip susiję, kad drįstu rašyti tai ką rašau. Todėl manau teoriškai gan maža tikimybė kad būtų loginė klaida, o jei būtų paprastai tai pastebi žmonės kurie yra toliau pažengę sąmoningumo keliu.

Tuo noriu pasakyti, kad nemanau kad prieštarauju vien dėl prieštaravimo, rašau tai kas man "nieko naujo".

O pabaigai, kad ir dėl to atvejo su daktarais, vertybes reikėtų išryškinti tokias - savo atsakomybės suvokimas ir sąmoningumas. Yra žmonės kurie skaito vaistų sudėtį ir poveikį internete, bendrauja pažįstamų ir ne tik žmonių rate, tam kad priimtų sprendimą gerti kokį vaistą ar ne. Suprantu atrodytų ir tuos gydytojus, kurie per dieną bendrauja ir padeda labai daug žmonių skirdami tokias dozes vaistų ir tokius vaistus kokių reikia - tačiau ir tai atitinka tarkim 80%, kad viskas būtų 100% jiems reikėtų 80% daugiau laiko arba papildomai apkrauti save. Yra ir kitokių gydytojų, kurie sudaro "blogo daktaro įspūdį" kad pas juos mažiau žmonių lankytųsi. Visaip būna. Esmė persmelkia viską, todėl į ją galbūt ir reikėtų orientuotis.
Tai gal logiškai rašau, kad žmogus atsakingas už blogio kūrimą o ne Dievas?
 Vaidas ~
 2011-03-30 17:21


".....blogis ir tamsa - pačio žmogaus PASIRINKIMAS....."
Vaidas
O iš kur žmogus su visais savo pasirinkimais ir kitais netobulumais? Gal ir jis ne iš Dievo?
Visa - ko šaltinis - DIEVAS (pripažinta)
Tada iš kur-gi blogis ir tamsa, jeigu ne iš to pačio VIENINTELIO šaltinio?

Tai ne klausimo eskalacija, tai pamokėlė ne tik Vaidui, kad negalima prieštarauti vien dėl prieštaravimo, tada nepakliūsi į tokias aklavietes.

Pratesiu. Dar vienas pavyzdėlis. Mano motinai pasiguodė pažystama, kad naujas gydytojas poliklinikoje (kad geriau žinotų situaciją), liepė atsinešti visus jei anksčiau skirtus vaistų receptus. Ji atnešė (visą šusnį). Tas kurį laiką paskaitinėjo, o po to nustebęs klausia:
- Ir jūs visa tai išgėrėt?!
- Na taip, žinoma, juk daktariukas prirašė...
- Ir jūs dar gyva?!
Tai tikra istorija, nei kiek nepagražinta. Kiek tokių žmonių, kurie lengvapėdiškai į kito rankas atiduoda savo sveikatą, kitas problemas ar visą gyvenimą? Kiek žmonių vaikšto be tulžies? Užuot tuos akmenis išsivalius pačiam, geriant po stiklinę alyvuogių aliejaus ir citrinų sulčių. Procedūra ne pati maloniausia, ypač kepenis valantis pirmą kartą, bet gi tai ne po skalpeliu gultis. Bet daugumas žmonių geriau taps invalidu negu atsakomybę perims į savo rankas.
Sveikuoliai yra ta grupė visuomenėje iš kurių yra ko pasimokyti visiems.
Kaip mūsų nevaldys kokie nors savi pp (ponai parazitai) ar iš kosmoso atskridę driežiukai, jeigu mes patys leidžiamės? Kaip kokie bestuburiai ar medūzos - imkite mus ir valgykite, gero apetito...
 Romas ~
 2011-03-30 06:34


Beje, turint panašų į anksčiau aprašytą tikrovės suvokimą, visa atsakomybė atitenka žmogui. Aiškiai suvokiamas pasirinkimas keistis ar ne. Nebegali kilti noras kaltinti kitus, ar ką nors kita. Yra aišku veidrodžio principas (ką išspinduliuosi tą gausi atgal) ir kiti kurie aišku nepakeičiami.
 Vaidas ~
 2011-03-30 00:39


Pirmiausia, Dievas yra visa kas yra (virš laiko ir erdvės, ne tik savyje talpindamas viską, bet pats būdamas viskuo kas tik yra), tada Dievas yra visa suvokianti sąmonė (todėl gebanti žinoti visiškai viską, neišvengiamai ir kas yra geriausia visiems žemesnės sąmonės tvariniams, todėl gali būti geriausiu vedliu), tuomet viskas vibracijų ir mokymų prasme yra tik teigiama, geriausia ir su kreipimu į tobulumą (Dievas duoda visa kas geriausia), o jeigu žmogus ar kas kita jo nesiklauso jis(žmogus) gali pats per patirtį laisva valia patirti tiesą. Jeigu jis elgiasi teisingai - jis bus laimingas nuo pat savo savasties, jeigu elgiasi neteisingai - bus nelaimingas nuo pat savo savasties (tik čia iškyla variantas su žmonėmis kurie stengiasi nepažinti savęs, vis bando nukreipti dėmesį į visokius dėmesį atitraukiančius dalykus, kad tik nematytų to kaip iš tikro jie jaučiasi).
O su patirtimi taip, kad patiriama realybė yra paties žmogaus sąmonės vertybių atvaizdas, kuris būtent rodo žmogui koks JIS PATS YRA, ir tarsi klausia duodant pasirinkti - ar iš tikro nori būti BŪTENT TOKS, ar galbūt NORI KEISTIS PATS? Žmogaus sąmonės vertybių atvaizdas - tai visos vertybės kurias žmogus vertina, visi jo apsisprendimai, kaip ir atvirumas kokiu nors klausimu su dvylipumu arba žmogų kažkas jaudina arba jam tai nuobodu (Jeigu žmogų jaudina mintis apie tai kad jį partrenks automobilis, VISATA-KŪRĖJAS-VISA KAS YRA jį taip BESĄLYGIŠKAI myli kad, taip ir bus - jis bus partrenktas savo paties pasirinkimu).

Todėl, nors visi mes turime tam tikrą proto modelį, kuris apskritai mums leidžia daug sunkiau keisti, tikrovės kas akimirką pasirinkimą (į ką įeina mūsų fizikiniai dėsniai pavyzdžiui), mes galime priiminėti sprendimus tokioje sistemoje, o mūsų vertybės ir apsisprendimai visada persmelks mus ir kryptingai tam tikra sparta perkels mus į atitinkamą tikrovę. Todėl ir sakoma - pažink save...

Todėl, pirmiausia kada žmogus yra BESĄLYGINĖS MEILĖS BŪTYBĖ, turinti žemo loginio proto nuostatų gaubtą aplink savo širdį ir dvasinę sąmonę, darydama neribotos laisvos valios pasirinkimus ji renkasi kiek vadovautis tuo protu, kiek iškraipyti tai ką jaučia viduje, ir kokiu laipsniu atsiverti savo vidui.

O tada - bet koks blogis ar tamsa, galima sakyti buvo būtent to žmogaus asmeninis PASIRINKIMAS. Neįmanoma patirti to ko virpesiais savotiškai nesi atsivėręs tam. Sapnuose jeigu žmogų kas nors jaudina (jis konors bijo, arba turi gražią svajonę) tai greičiausiai jis tai susapnuos jau čia pat. Mūsų pasaulyje įvykiai "šiek tiek" (kad ir mėnesį ar metus) užtrunka, todėl kad žmogus vienu metu turi ne vieną jaudinantį dalyką bet turi įvairiausių nuostatų (pavyzdžiui jis nori būti turtingas, bet tiki kad tokiu tapti gali tiktai sunkiai ir ilgai dirbdamas - labai panašiai ir bus). Ir tikrovė visus net ir sunkiausius žmonių "užsakymus" išpildo. Galbūt savotiškas paradoksas, bet "kūrinija"-visa kas yra taip BESĄLYGIŠKAI mus kiekvieną myli, kad net sukurs VISUS PATVIRTINIMUS KAD ŽMOGUS YRA NEMYLIMAS IR NIEKAM NEREIKALINGAS visokiausiais įvykiais ir ženklais, jeigu tik žmogus pats vibracijomis spinduliuos tokias vertybes. Kūrinija tai supras, kaip kad "jis būtent tai nori patirti, nes pats tai spinduliuoja - vadinasi iš tikro tai vertina, ir net imasi veiksmų ta linkme, todėl jį apdovanosiu būtent tuo".

Taigi Dievas (visa kas yra) yra tik vienas, bet mes žemesnės sąmonės tvariniai turime laisvą valią, klausytis savo dvasinės sąmonės ar bandyti gyventi pagal siaurapročio pamąstymus kylančius prote. Gal pakankamai aiškiai parašiau, jei ką rašykite klausimus. šiaip galėčiau įdėti nuorodų į vieno indijoje gyvenančio parašymus, jis rašo tą patį tik gražiau moka suformuluoti nei aš :D jo vardas Radha-Syamasundara dasa. Kol kas tiek.
 Vaidas ~ daidas@gmail.com
 2011-03-30 00:35


Ir iš kur tada blogis ir tamsa? Pirminis šaltinis (Dievas) tai tik vienas.
 Romas ~
 2011-03-29 14:34


Dievas tikrai nėra nei tamsos, nei blogio šaltiniu. O apie ką rašei, tai leidžia žmonėms PRAKTIŠKAI suvokti - kad jie patys valstybe nesirūpina, neįdeda pakankamo savo indelio, o perleidžia atsakomybę kažkokiai saujelei žmonių - kurie kaip nori taip ir tvarkosi. O tada kiekvienas priima sprendimą.
 Vaidas ~
 2011-03-29 09:03


Esamoje situacijoje, kaip niekada anksčiau išryškėja žmogaus savarankiškumo svarba, nes žmogumi nesavarankišku labai lengva manipuliuoti.. Pažiūrėkime , kad ir į mūsų kasdienį ar politinį gyvenimą. Kaip žmonių nesavarankiškumu, abuojumu bendram reikalui naudojasi įvairiausio laipsnio valdininkai, pareigūnai ir taip vadinamas Lietuvos elitas.
Prieš 20 metų, atgimimo laikais tauta pademonstravo vienybę ir didelį dvasinį pakilimą. Bet dabar to ir kvapo neliko. Kas gi atsitiko, kodėl iš vienos Lietuvos pasidarė net trys: ponų, ubagų ir emigrantų? Ogi nieko ypatingo, įvyko banalus dalykas: "viršunėlės", atsidūrusios prie lovio, supainiojo interesus... Atlyginimus sau, kaip kokie tmsai atstovaujantys dievai kūrėjai susikūrė dešimt ar keliolika kartų didesnius negu kitų piliečių. Dvidešimt metų teisėjai, prokurorai, kiti valstybės aukštieji valdininkai įma šituos begėdiškus "atlyginimus", tokiu būdu pamindami teisingumą, kurį (pagal idėja) patys ir turėtų ginti. Jie uždavė toną visai valstybei, pastūmėjo į laukinį kapitalizmą.
Bet ar tik "viršunėlių" egoizmas kaltas dėl socialinės prarajos, šitokios emigracijos? Nemažiau kaltas ir visų piliečių abejingumas - nesavarankiškumas - tylėjimas... Pagal konstituciją mūsų respublika - demokratinė. Tai reiškia, kad kapitalizmo ir socializmo proporcijas valstybės gyvenime, bent jau biudžetinių atlyginimų išraiškoje turėtų nustatyti visa tauta, o ne saujalė pripuolusi prie lovio. Ar tautos kas nors atsiklausė? O kam jos klausinėti, jeigu ji tyli ir su viskuo sutinka? Kaip tokiais nesavarankiškais, abejingais piliečiais nepasinaudojus? Juk durną ir bažnyčioje muša...
Žiūrint iš distancijos, atsietai, evoliucine prasme, tai šis 20 metų trunkantis apsurdas (teisingumo prasme) turi ir teigiamą pusę. Tokia situacija žadina piliečių sąmoningumą...
BLOGIS NĖRA ABSOLIUTUS, JIS PAGREITINA EVOLIUCIJĄ.Blogis ir Gėris, Tamsa ir Šviesa yra iš vieno ir to paties šaltinio - DIEVO. Galutiniam rezultate tamsa pasitarnauja šviesai... Tai pagrindinė mintis, kurią norėjau pasakyti.
 Romas ~
 2011-03-29 05:32


Dabar skaitau Barbaros Marciniak, kuri tiesiogiai kontaktuoja su plejadiečiais, knygą NEŠANTYS ŠVIESĄ. Joje daug vertingos medžiagos apie žmonijos dabartinę padėtį ir prasidėjusį evoliucinį šuolį. Pagal plejadiečių teikiamą informaciją mūsų Žemė randasi LAISVOSIOS VALIOS zonoje. Tai reiškia, kad čia nėra pirmapradžio Kūrėjo (Dievo)kažkokios "policinės" kontrolės, čia viskas galima... Pilną valią savo veiklai turi ir TAMSOS ir ŠVIESOS jėgos. Abi šios jėgos kilusios iš to paties pirminio ŠALTINIO,nes esant tokiam dualumui, atsiranda didesnės galimybės naujiems proveržiams evoliucijoje...

Kokį tai turi ryšį su ATLEIDIMO tema? Reikalas tame, kad prieš 300 000 metų Žemės kontrolę perėmė į tamsą linkę dievai Kūrėjai - driežiukai (plejadiečių terminas), o mums jau žinomi, kaip anuakai. Jie maitinasi žmonių neigemomis emocijomis (nerimo, baibės, pykčio, keršto, chaoso). Žmonių konfliktai, karai anuakams - tikra puota... O kadangi jie pilnai įvaldę telepatiją, tai šiuos jausmus ir emocijas žmonėse dirbtinai skatina...
Kuo žmogus žemesnės sąmonės, tuo lengviau manipuliuoti jo emocijomis ir jausmais - tai didelė energija, šiuo atveju driežiukų maistas.
Tie žmonės, kurie tampa savarankiški - sąmoningi (šeimininkai)ant savo jausmų ir emocijų, iš anuakų įtakos paprasčiausiai - išįsilaisvina...

Detalesnės medžiagos iš minėtos knygos įdėsiu į kitą temą - INUAKAI
 Romas ~
 2011-03-27 06:47


Stai kaip moko Urantija:

Kada Jėzus savo apaštalus mokė, kad jie, kam nors neteisėtai atėmus iš jų apsiaustą, turėtų atiduoti ir kitą drabužį, tada jis omenyje turėjo ne tiek dar vieną drabužį tiesiogine žodžio prasme, kiek tą mintį, jog reikėtų padaryti ką nors teigiamo tam, jog būtų išgelbėtas blogai pasielgęs žmogus, vietoje senojo patarimo atkeršyti – “akis už akį” ir panašiai. Jėzui pasibjaurėjimą kėlė tiek mintis apie kerštą, tiek ir mintis tapti tiesiog pasyviu neteisingumo stebėtoju ar auka. Šituo atveju jis mokė juos tokių trijų metodų, kaip kovoti su blogiu, ir kaip pasipriešinti blogiui:                  
     1. Už blogį atsilyginti blogiu – teigiamas, bet neteisingas metodas.    
     2. Kentėti blogį nesiskundžiant ir nesipriešinant – grynai neigiamas metodas.    
     3. Gėriu atsilyginti už blogį, pareikšti valią tokiu būdu, kad taptum padėties šeimininku, blogį nugalėti gėriu – teigiamas ir teisingas metodas.     
     Vienas iš apaštalų kartą paklausė: “Mokytojau, ką aš turėčiau daryti, jeigu nepažįstamasis mane priverstų jo nešulį nunešti vieną mylią?” Jėzus atsakė: “Nesisėsk ir neaimanuok, kad palengvėtų, nors šį nepažįstamąjį pašnibždomis ir keiki. Teisumas atsiranda ne iš tokio pasyvaus požiūrio. Jeigu tu negali sugalvoti nieko veiksmingesnio teigiamo, ką galėtum padaryti, tai bent jau gali šį nešulį nunešti ir antrą mylią. Tai tikrai mes iššūkį neteisiam ir nedoram nepažįstamajam.”1770pslp
 Kukas ~
 2011-03-25 11:16


Kartais nereikia jokiu meilės, gailesčio, bei išminties,uztenka elementaraus supratimo.
Žiūrėdami i koki nors objekta, pavyzdžiui, stikline, musu sąmonę priskiria jam savarankiška egzistencija, tai yra, protas iskart turi koncepcija- mato stikline is savarankiskos buties poziurio tasko . Tačiau toks konceptualus mąstymas yra klaidingas, jis yra sukurtas nežinojimo. Galima paziureti i stikline iš skirtingos perspektyvos - kaip i kažka turinti priklausoma egzistencija ir kilme.

Suvokdami, kad zmogus apie kuri manote "priešas",turi priklausoma egzistencija ir kilme , jus nejausite pykcio. Jei kas nors sužeide jus ar kita, jus uzkabinate jam etiketė "priešas". Jeigu jis padare jums kažka "gera", jus natūraliai kabinate jam kita etiketė ir vadinate ji "draugas". Todėl objektyviai nėra nei "draugo" nei "priešo". Yra tik pavadinimas, suteiktas proto.
Atskirai nuo proto nėra, turincio savarankiška egzistencija, objektyviaus priešo. Šis supratimas padės jums. Neteisinga interpretacija,sukurta mūsų proto praranda savo galia, ir jums nekils pyktis.
 Kukas ~
 2011-03-25 10:33


tikrai atleisti butina,tai geriau nei laikyti savyje
 ttt ~
 2011-03-25 09:54


Nors tu Vaidai ir atsifutbolinai nuo savo požiūrio į mane, kaip į konkurentą, bet neturiu noro toliau kapstytis asmeniškumuose. Pasitenkinsiu esama pažanga. Juk ir Maskva ne iš kart pasistatė... Svarbiausia, kad prieš save patį būtum atviras ir nuoširdus iki galo, o ne dalinai.

Apie ATLEIDIMĄ pasakiau kaip ir viską, ką norėjau, nors ir labai paviršutiniškai, probėgšmais. Kai nėra prieštaraujančių, diskutuojančių, tai turbūt kitaip nelabai ir įmanoma.
 Romas ~
 2011-03-25 06:25


Temoje paminėti atvejai kaip skirtingai pateisinamas elgesys susijęs su pykčiu. Aišku, geriausia išreikšti per save Dieviškumo charakterį, ir spinduliuoti tik tai kas gera. Be to paminėto, sakyčiau iš proto pamąstymų kylančio noro atsakyti blogu į blogą yra nepaminėtas. Tai noriu jį paminėti, ir vėlgi pasakyti kad jis nėra Dievo valioje (bent kaip man sakė).

Kalbant apie kitų žmonių karmą, apie tai kaip žmonės mokosi iš savo klaidų, tarkim jeigu daro ką blogai.. tai su laiku tai išryškėja ir žmogus susivokia. Esu girdėjęs pasakojimą ar tai iš tv serialo ar kur, kaip tėvas pamatęs jauną sūnų bandantį rūkyti cigarą uždarė jį į spintą ir sakė išleisiąs kai jis surūkys visą pakelį tų cigarų ar cigarečių. Tai šitaip tai kas bloga padidinant, hiperbolizuojant žmogus tikrai pradeda daug ryškiau matyti kad tai nėra tai ko jis nori.
Kai kurioje literatūroje, kaip pvz tibetiečių yra užsimenama apie tai kad jeigu žmogus atėjo čia į žemę "užaugti" - pats savo galva išspręsti tam tikras situacijas ir problemas, o tu paimsi ir išspręsi jas už jį, tai tu savotiškai jį "apvogsi" ir nuskriausi.. nes jam sakykim "reikės įsikūnyti dar kartą su ta pačia užduotimi".
Tai man, nors man nekyla atrodytų neigiamų vibracijų kitų žmonių atžvilgiu, tas noras kad kiti "išspręstų savo situacijas" sukeldavo mintis, kad tai ką jie daro blogai.. reikia nukreipti jiems patiems kad jie - pamatytų patys save. Tai atrodytų kažkaip blogai nesijauti mąstant protu, kad pats blogų minčių neturi, o tik kitų pačių žmonių mintis ar elgesį atsuki jiems patiems. Bet ir tai nėra Dievo valioje... Dievo valioje kaip suprantu visada yra tik gėrio spinduliavimas, tik gero PAVYZDŽIO rodymas.. nenusileidimas iki rezonavimo su tais kurie daro kažką ne taip.

O bendrai, kas galbūt pasitarnautų prie situacijų - aš bent, visada stengiuosi žmogui papasakoti apie platesnį požiurį, apie galimybę pasirinkti įvairius variantus, ir tai kad jis pats suvoktų ką būtent jis renkasi tuo metu, ar rinkdavosi iki tol - o tada jau jis pats yra atsakingas ir pakankamai kompetentingas pasirinkti. Tada atrodytų net tegul ir blogą dalyką renkasi, jeigu sąmoningai nori tai patirti. O paprastai žmonės daro ką nors blogai, nes nesupranta sąmoningai ką gi jie daro. Kol kas tiek.
 Vaidas ~
 2011-03-24 23:41


Ačiū, už atsakymą. Sakoma apie kokius nors veiksmus ką nors spręsti galima tik žinant to veiksmo motyvą. (Su tuo paprastumu nelabai matau skirtumą, galbūt kai panaudoju pavyzdžių ar ką konkrečiau rašau - atrodo paprasčiau aiškiau. Abstrakčiau rašant būna tiksliau, apima tai kas svarbu.) Visada rašydamas stengiuosi atsakyti per dėsnius. Ne tai kad konkrečiam žmogui pasakyti, kad jis ką blogai daro pvz - o tai kad parašyti kad taip ir anaip darant būna blogai. Taip noriu išvengti asmeniškumų, o kad ir kreipiantis į ką nors ir jam atrašant, vistiek galvoju geriausia rašyti tai kas pasitarnautų visiems skaitantiems o ne tik tam žmogui kuriam tarsi rašau. Taip ir dabar, rašau tau, bet manau kad toks rašymo stilius paaiškintas galbūt kažkam bus priimtinas, galbūt kažkas irgi pradės kalbėdamas orientuotis pagal tai.

Apie situacijas. Forume rašyti yra privalomas nurodyti vardas, tai kai man "atrodo" kad žmogus nurodo vietoj vardo pvz 'coliukė' - man atrodo kad tai nėra žmogaus vardas, o jis slepiasi po slapyvardžiu, tada naudoju kreipimąsi "pašnekove, slapyvardis" arba ilgesnį variantą "pašnekove, slapyvardis, besivadovaujantis baime pasirašyti savo tikrąjį vardą". Tai man neteko girdėti apie tokio vardo kaip Kukas egzistavimą, kol kas. Ir aš sieju tuos bevardžius kurie visokių nereikalingų dalykų prirašo forume taip pat su tais kurie nepasirašo savo vardu. (ne tiesiogiai sieju, tačiau jaučiasi rašymo stilius tada net panašus)

Temoje "pokalbiai su skeptikais" nemanau, kad galėjau ką nors sakyti kokio nors asmens atžvilgiu. Logika tokia, kad jeigu yra koks nors dėsnis pvz "Sveika nusiplauti rankas prieš valgant maistą", tai aš taip ir sakau vietoje to kad sakyčiau "Žmogau vardu toks ir toks tu blogas ir blogai darai nes nesiplauni rankų prieš valgydamas. Tikrai visada stengiuosi rašyti tuos dėsnius, ir tai kas tiesa ir kas galioja visiems, o ne "kažkokias savo nuomones" kurias taikyčiau tik kažkam.

Toje temoje pastebėjau vieną paskutinių komentarų apie abejojimą, ten buvo gerų minčių.. bet taip ir nesupratau tada kodėl apie tai rašoma buvo. Su proto lygmeniu ir dvasine sąmone, dėsnis vienintelis kad dvasinė sąmonė turi vadovauti viskam kitkam, kaip ir protas gali būti įrankiu o ne sielos pavergėju. Aš suvokiu įvairias knygas ar literatūrą kuri įtraukia žmogų tik į proto lygio užsiciklinimus ir sielos balso užslopinimą kaip blogą darančias. Pripažįstu evoliuciją, ir tai kad kiekvienam savas "laiptelis" kažkuria prasme. Apie abejojimą galbūt plačiau reikėtų pamąstyti, bet šiaip tai šaltiniu turi protą, tik iš jo kyla visos abejonės. Dvasinė sąmonė tiesiog mato, tiesiog jaučia vertybes. Jeigu kažkokia vertybė gera nėra ką dėl jos abejoti. Pats proto ir dvasinės sąmonės veikimo principas skirtingas. Protas gali turėti įvairių minčių vienu metu, tuo tarpu dvasinė sąmonė gali savotiškai jausti-matyti būti susikoncentravusi tik į vieną dalyką vienu metu... Piramidės temoje, nelabai ką prisimenu, ir rodyti kitiems jų gramatinių klaidų sakyčiau neturiu polinkio.

Pasikartosiu, kad rašydamas aptariu konkrečius mąstymo būdus, požiūrius ir kreipiu dėmesį į tai, o ne kas tai rašo išskyrus galbūt bevardžius kurie sutinkami keliuose forumuose, kurių viename keikiasi, kitame vėl ką išdarinėja.. tokiu atveju nesinori tam skirti laiko jeigu nesilaikoma paprastumo. O tu tuo vienu sakiniu neišreiškei kažko konkretaus... o tai kad aš tarsi kažką blogai darau. Prisipažinsiu kažkada prieš kokius 6 metus ar kiek kai pradėjau rašyti į dvasinius forumus, tai buvo labiau atskirų minčių kratiniai, dabar mano manymų parašymai yra vientisesni, suskirstyti pagal reikšmę pastraipomis. Nors rašau begalvodamas, iš anksto neplanuoju ką rašysiu - taip paprasčiau.

O pabaigai, tai man yra tekę bendrauti su vienu Romu, kuris geba bendrauti su akmenų sąmone, tuo užsiima. Dar lyg su kažkokiu Romu esu bendravęs, jau nebeprisimenu. O čia forume gal pagal skirtingus rašymo stilius atrodytų tikėtina jeigu čia kokie 3 skirtingi Romai rašo. Nes tai vienas atrodė dvasingas mintis rašo, kitas tarsi piktas, kitas pašto adresą nurodo. Todėl rašau abstrakčiai, kad nesupainiočiau ko.
Pasidžiaugsiu tuo, kad čia vyksta pasidalinimai mintimis, šiame forume, žmonės kelia jiems rūpimus klausimus, gauna kitų atsakymus, pasidalina žmonės ir naudingomis nuorodomis.
Dar pastebėjimas, kad žmonės būna parašo labai trumpai - o tai tampa daugiaprasmiška, kai parašoma plačiau tada viskas aišku, vienareikšmiškai. Paskutinis tavo komentaras tikrai išsamus, vientisas.
 Vaidas ~
 2011-03-24 23:23


Nors daug priekaištų mano adresu, bet džiaugiuosi, kad jie nuoširdūs. Anksčiau Vaidai, kalbėjai iš kažkokių aukštybių, tipo "pašnekove Kukas..." Dabar, pirmą kartą pajutau ir nuoširdumą, paprastumą - dar kartą išreiškiu džiaugsmą.
Bet tavo išsakyti priekaištai reikalauja mano pasiaiškinimo. Mano veiksmai tavo atžvilgiu - tik gynybiniai, kaip tu pašauki, taip aš atsiliepiu...(aido principas). Dar temoje: "Pokalbiai su skeptikais..." tu mano adresu, ne atvira, o užuominų forma, pavarei apie užstrigimą proto lygmenyje, apie ABEJOJIMĄ, kaip dvasiškai atsilikusio bruožą ir t.t. O piramidės temoje tau užkliuvo ir mano gramatinės klaidos. Tai įvertinau, kaip tavo norą šitą "pašnekovą" sumenkinti ir pažeminti. Matyt manyje matai ne savo artimą, o konkurentą...
Tokia pati tendencija (iš tavo pusės) pasireiškė ir šitoje temoje, tik ne taip ryškiai, kaip pirmuoju atveju. Vienu žodžiu nepraleidi progos šito Romo subukint. Tada, kodėl pyksti, kada jis atsilygina ta pačia moneta, kada davė atkirtį, parašydamas vieną kritinį sakinį?

Kas dėl ATLEIDIMO temos tai ją atidariau ne sau (tokios problemos neturiu). O tavo Vaidai pasisakymuose, kaip išeities taškas, jaučiasi požiūris, kad tai Romo asmeninė... Taip nėra. Sutinku su tavo mintimi, kad atleidimas ne visų žmonių būtinybė. Kas neturi jokių nuoskaudų, pykčio, tam ir atleisti nėra ko...
Dėja tokių dar nedaug. Daugumai ši tema aktuali, todėl ji ir atidaryta.
 Romas ~
 2011-03-24 19:46


Kadangi mes gyvename žemėje, ne rojuje, reikia kartais blogiečius pabalansuoti, pvz. Kašpirovskio gydymas buvo kai kam veiksmingas, nes tas gerai pastumdavo žmogų be gaileščio, o žmogui tada ir ligos baigdavosi.
 Lena ~
 2011-03-24 14:30


Dėl visa ko, nors parašiau porą komentarų į temą, parašysiu ir labai trumpai: Jeigu bus dirbama su savimi ir požiūriu į aplinką poreikis atleisti išnyks, nes išnyks gebėjimas pykti ar apskritai turėti neigiamų emocijų aplinkos ar kieno nors atžvilgiu.
 Vaidas ~
 2011-03-24 13:59


Pirmame komentare apibūdinau atleidimą, kaip galima jo išvengti apskritai nenusileidžiant iki nepakantumo ir pykčio kitiems. Papildysiu. Kalbant apie kantrybę - atrodytų tai gera vertybė, tačiau pasibaigus kantrybei dažnu atveju visgi individas pradės daryti kažką neharmoningo tarkim. Pavyzdys.. važiuojant viešuoju transportu koks nors jauno amžiaus žmogus leidžia muziką kuri atrodytų nėra priimtino garsumo ar turinio kartu keliaujantiems toje pat transporto priemonėje. Tai žmogus vadovaujantis kantrybe - lauks kažkiek slopindamas savo nepasitenkinimą, o tada jau pasakys ką nors kad tu ten išjunk ir panašiai. Aš keliu idėją apie NESINAUDOJIMĄ KANTRYBE, kada žmogus sąmoningai suvokdamas situacija imasi išmintingų ar gerų veiksmų tam kad būtų pasiekiama gerovė ir tai daro nei per anksti nei per vėlai. Tarkime jis prieina prie to kuris leidžia muzika ir pakalba su juo keldamas klausimus, paminėdamas kas jo požiūriu būtų geriau ir panašiai. Žmogus tada tiesiog GYVENA tuo ką žino esant tiesai, teisingam elgesiui, pagaliau Dievo vedimui. Tai kur čia dar kantrybė? Ji nereikalinga, kada žmogaus protas tyras.

Tas pats ir su atleidimu, tol kol žmogaus mąstymas yra sklandus ir vientisas, nemanau kad reikalinga naudotis atleidimu IŠ VISO. Nes tiesiog žmogus sąmoningai žvelgia į aplinką ir imasi teisingų veiksmų, pagal savo paties tuo metu turimas vertybes, nuoširdumą ar širdingumą.

Jeigu norima eiti dvasiniu keliu, apskritai reikia susimąstyti apie tai kad visos pasekmės kurios įvyksta yra dėl mūsų pačių sukeltų priežasčių. Tai priežastingumas. Taip pradedama valyti "karma", ir palaipsniui tampama Dharma. Tiesa, kad atleidimas yra viena iš galimų grandinės paskutinių dalių. Tačiau ne blogietis yra jos pradžioje. Žmogus gyvendamas pagal tam tikras vertybes, savotiškai, net pats prisiprašo, kad jo sąmonei ir jo sąmonės virpesiams materializuojantis, jis susidurtu su tokiomis situacijomis kur jis galėtų pasirinkti - ar dar laikytis buvusių vertybių, o gal savo vertybes pakeisti.

SVARBIAUSIA yra sąmonės būsena, esama kiekvieną akimirka. Nes būtent su ta sąmonės būsena atitinkamai klostosi viskas aplink. Jeigu žmogus savimi nespinduliuos kad jis apskritai linkęs pykti - bus vienaip. Jeigu jis spinduliuos kad jis gali supykti - o paskui atleisti ir linkęs žaisti tokį supykimo-atleidimo žaidimą - bus jau kitaip. Linkiu orientuotis į tai kas išplėstų jūsų sąmonę ir besąlyginę meilę.
Su meile,
 Vaidas ~
 2011-03-24 13:57


Romai, aš suprantu tavo parašymą kaip atvirą pykčio demonstravimą ir po jo sekantį keiksnojimą. Atrodytų vien psichologija jau galbūt būtų pakankama išspręsti tokias problemas. Dvasiniai dalykai galbūt perdaug sakralu, kad imtusi kažko tokio grubaus.

Siūlau tau rašyti paprastais žodžiais, kaip kad "aš tingiu skaityti ilgus tekstus", "neižvelgiu jokios prasmės", "bijau mylėti besąlygiškai", "mano vertybės neleidžia man nesipiktinti žmonėmis", "esu prisirišęs prie įpročio pykti ant kitų, nes jie kiek kitoki nei aš", "mano naudojama terminologija kitokia, neleidžia suprasti kas parašyta" - visa tai būtų siejama su tavo, to kuris rašo, asmeniu, tavo patirtimi, tavo gebėjimu suprasti.

Galima ir abstrakčiai, pvz "tą ir aną vietą galimą būtų patobulinti taip ir anaip", "ta vieta man neaiški", "ten trūksta aiškumo", "neaišku kas įvardijama tokiu ir tokiu žodžiais" - tai suteiktų galimybę supratimui. Čia pacituosiu, kad "kai du žmonės nesupranta vienas kito, jie gali nesutarti. kai dvi valstybės nesupranta viena kitos - kyla karas" tai pagalvok ar supratimo siekimas ir dialogų vedimas jeigu kas neaišku nėra tavo vertybės? O jeigu pas ką nors nėra - ar tai būtų teisinga priežastis tam kad pasaulyje kiltų karai?

Taigi, tavo pasisakymas primena tarsi neklaužadą vaiką kuris rodydamas pirštu į kokį nors kitą paauglį tyčiojasi iš jo sakydamas "pažiūrėkite į jį"...

Nemanau kad nepakantumo, netolerantiškumo, keiksnojimo apraiškos pasitarnauja einantiems sąmoningėjimo ir didesnės atsakomybės už savo sukeltas priežastis prisiėmimo keliu.

Visokių yra žmonių, pvz tokie kurie vaikosi galių, naudos todėl imituoja dvasinius dalykus, o viduje visgi nėra išgryninę savo proto, proto nuostatų, todėl dar nepašalinus klaidingų proto nuostatų viduje gali kilti noras "atlikti blogio veiksmus", tačiau tai filtruojama baimės o kaip tai atrodys, ir ar tai dvasinga.. ir kaip toliau ĮTIKTI DIEVUI. Pirmiausia yra susivokimai, tada apsisprendimas ir taikymas.

Jeigu tai nebūtų sumaišyta su sakiniais atitinkančiais temos aprašymą, galima būtų pagalvoti apie tokio brudo trynimą. Bet šiam kartui, manau verta panagrinėti tokias apraiškas, megzti dialoga tam - kad būtų didesnis supratimas, ir didesnė galimybė plačiau pasirinkti. O ne tai kad žmogus tiesiog suvaldo savo pyktį su kokiu tai filtru. Priežastys yra klaidingame žmogaus mąstyme, iš kur jis ir atsiranda. Nors norai visų yra tie patys iš širdies, iš dvasinės sąmonės. Visi iš tikro nori būti laimingi, o tik gyvenant tuo kas tiesa yra patiriama laimė.
 Vaidas ~
 2011-03-24 13:10


Vienas žmogelis paprašė daugiau aiškumo, o gavo Vaido pasisakymą...

Atleidimas - tai pasekmė, grandinės galas. O jos pradžia yra kažkoks blogietis (egoistas, chuliganas, despotas, pedofilas ar pan.). Tai ta masė jaunų sielų, kuri, veikiama aistros gunos, yra viso negatyvo "fabrikėlis". Tai tiesiog evoliucinė pakopa - ego sąmonė. Kaip kūdikis daro į kelnes, taip egoistas (plačiąja prasme) daro kriminalinius ir kitokius nusikaltimus, automatiškai ir skriaudas aplinkiniams žmonėms.

Jeigu nuskriaustasis pakankamai sąmoningas, mato - supranta visą šio blogio "virtuvę", suvokia, kad tai tik jaunų sielų laikinos (evoliucinės) apraiškos, tai jam atleidimas nebus didelė problema. Juk nepykstame ant šuns už tai, kad jis loja ir kandžiojasi, nes tai - šuo... Tas pat ir su - egoistu... (ko daugiau iš jo tikėtis)

Didžiausia problema tame, o kaip gi su šitais "neprinokėliais" elgtis, nes jų "dėka" visas pasaulis jau ant ribos...
Jiems atleidus, blogio fabrikėlis nesustos, jis įsivažiuotų dar labiau. Įsivaizduokite, kad nebėra kelių policijos, jokios policijos, viskas galima...
Kitavertus brandesnių sielų sugebėjimas atleisti - visas nuoskaudas, skriaudas, gerokai sumažintų bendrą žmonijos negatyvą...
O kas dar svarbiau nors maža dalis žmonijos jau atsidurtų sąskambyje su Dievo pirmaprade - besąligška meile. Matyt į tai ir deda viltis aukštesnės jėgos.
O pagal muktiečių idėją, šita mažoji dalis (jau nušvitusių) sugebėtų (verbališkai) paveikti visą žmoniją...

 Romas ~
 2011-03-24 06:57


Idealiu atveju, žmogus yra gyvas širdimi ir nuoširdus.. besąlygiškai mylintis visus. Besąlygiškumas reiškia kad jis nemyli ar vienų daugiau o kitų mažiau, ir neskirsto pagal viena ar kita. Tai ateina iš suvokimo kad visi žmonės ir asmenybės yra "vienodos" vidumi, nors gali prisigalvoti įvairių nuostatų protuose. Jeigu tas priežastingumas yra suvokiamas - tai kaip galima pykti ar smerkti kurį nors žmogų? Dažniausiai juk jie žvelgia siaurokai, ir net nemato kitų galimų pasirinkimo variantų. Veikiant nuostatoms prote paremtomis baime o ne noru kurti ką nors su meile, tokie žmonės yra vejami abejonių ir noro kad nebūtų blogai. Tik nesant tokiam sąmoningam šioje srityje galbūt gali kilti noras kaltinti kitus, o tada dėl nuolatinės įtampos savo paties galvoje apmąstomas visgi įtampos atpalaidavimas atleidžiant.

Dievas jeigu myli besąlygiškai, jeigu yra viso to kas gera šaltinis, o dar ir žino pradžią nuo pabaigos negali išsikelti kažkokių idėjų apie tai ko jis tikisi o tada nusivilti, negali supykti nes koks žmogus padarė ką nors vienaip ar kitaip, jis besąlygiškai kviečia veikti darant gerus darbus visumos labui, spinduliuoja išmintį, mokymus, aukščiausias vibracijas. Tai atleidimo poreikis atsiranda tik žmogaus prote, po to kada jis geba teisti, geba priimti sprendimus vadovaujantis protu, ne širdimi.

Pagaliau rezultatai gyvenime, laimė priklauso nuo to kuo žmogus vadovaujasi. Čia galime paimti ir siauriau, ne tik poreikį vadovautis dvasine sąmone, o protu kaip įrankiu - bet tarkim vieną vertybę kaip kad "atleidimas". Žmogus vertybes gali vertinti arba gerai, arba blogai. Jis savotiškai negali skirstyti kad vieniems atleisti reikia, kitiems ne. Todėl kol žmogus neatleis visiems ir besąlygiškai tol "ramybės" nejaus. Kol kas tiek.
 Vaidas ~
 2011-03-23 17:59


Va, nors vienas žmogus pritarė, kad kartais reikia duoti ir atkirtį, o tai visi man, kaip susitarę aiškina, kad blogio blogiu nenugalėsi...
Nepamaišytų ir daugiau aiškumo, kada kaip.
 Romas ~
 2011-03-23 16:40


Žinoma, kad reikia duoti ir atkirtį kai reikia, kai reikia ir nusižeminti ir t.t. Žmogus turi jausti, savo aš paklausti ką jam daryti.Skirtingose situacijose skirtingi ir veiksmai, reikia jausti harmonija ir rasti aukso vidurį.
 Lena ~
 2011-03-23 10:31


Ką tik praėjo pavasario lygedienis. Naktis ir diena turėjo lygiai po 12 val. Anykščiuose "arbatos magijoje" dalyvavome apeigose, kurias pravedė šitame regione visiems žinoma Svieta (patyrusi klinikinę mirtį). Dabar diena įgaus vis didesnį dominavimą nakties atžvilgiu. Tai labai simboliška, nes panašia analogija dabar vyksta poslinkis dvasinio poliaus naudai atžvilgiu fizinio, ne tik pasauliniu mastu, bet ir žmoguje. Beje milžinišku tempu.
Dvasinis ir fizinis dualumas (pasaulio ir žmogaus) yra lemiamas visa-ko faktorius. Kuris polius dominuoja? Nuo šito priklauso viskas, tame tarpe ir sugebėjimas atleisti, nes vis labiau jaučiama dvasinė VIENOVĖ.
 Romas ~
 2011-03-23 05:38


Pritariu minčiai dėl perlų ir kito skruosto atsukimo, nes žmonės skirtingi. Jau kažkiek pažengusio atveju suveiks Kristaus metodas - pažadinsi jo sąžinę. O dar visai "žalių" atžvilgiu, tas pats metodas bus tik perlai...
Tam ir yra du įstatymai, o ne vienas, kad žmonės, kaip pomidorai šiltnamyje - nuo žiedo iki prinokusio...
O dėl džiaugsmo tai abejoju. Kai kur nors tarpuvartėj apstos keliatas dar visai žalių, tada tik spėk gaudyt ir dalint. O jeigu nespėsi - paliks gulintį. Tokia karma? O gal karma buvo duoti jiems atkirtį, pamoką?
 Romas ~
 2011-03-22 12:29


Atsukti skruosta galima normos ribose, ne pastoviai ir nemetyti kiaulem perlu.Stengtis atsiriboti nuo tokiu zmoniu blogu, o jei esi priverstas buti salia tokiu zmoniu, reiskia turi karma atidirbti kazkokia su jais, tai ir atidirbk su dziaugsmu, nes to esi vertas.
 Lena ~
 2011-03-22 09:50


Viskas dar sudėtingiau jeigu vienu metu galvosime apie abi puses. Ne tik apie nukentėjusį, bet ir apie skriaudiką. Kaip elgtis su juo? Ar visiems piktavaliams duoti visišką laisvę (atsukant kitą skruostą)?
Kai apie šią naują nuostatą kalbėjo Kristus, jam fariziejai priekaištavo:
- Ar tu atėjai pakeisti įstatymo? (akis už akį, dantis už dantį)
Atsakymas buvo neigiamas...
Senasis įstatymas (akis už akį...) tebegalioja... O naujoji nuostata pridėta, proveržiuj į naują evoliucinį etapą. Kaip juos - tokius priešingus, suderinti?

Čia labai pravers prisiminti Lazarevą. Jis atskyrė agresiją išorinę nuo vidinės. Galima susivaldyti išorėje, bet kunkuliuoti viduje - taip dažniausiai ir atsitinka.
Galimas ir priešingas atvejis - viduje visiška ramybė, o išorėje - kaip pašauksi, taip atsilieps (aido principas). Į išorinę agresiją atsakoma adekvačiu veiksmu, bet negatyvo neįsileidžiant į vidų. Tokiu principu paremti visi rytų kovos menai.
Jeigu nebūtų tokio "stabdžio" išoriniai agresijai(blogiui), tai jis, mūsų dualaus pasaulio sąlygom, jau seniai būtų tapęs nekontroliuojama lavina ir viską nušlavęs.
 Romas ~
 2011-03-21 19:46


Postringavimai,saves gailejimas,stebuklingos tabletes laukxmas,saves itikinejimas ir tikejimas,kad neimanoma ir t.t ir t.p turbut nieko neisspres.Kita vertas realus rezultas pasiekamas,realei dirbant,turint realu sieki.
 Kukas ~
 2011-03-21 16:04


Viskas teisinga, bet atleidimas nelabai pavaldus žmogaus valei ir norams. Kitaip didysis priesakas - "Pamilk savo artimą, kaip save pati" būtų ranka pasiekiamas. Visi suprantame, kad pyktis, nesugebėjimas atleisti, labiausiai kenkia mums patiems. Pasakymas "tulžingas žmogus" net nurodo kryptį... Bet vienas dalykas suprasti, norėti, o visai kitas, sugebėti tai pasiekti. Daugeliui žmonių atleidimas yra daugiau mentalinė koncepcija negu dvasinė tikrovė.
Bhagavanas - Kalki avataras netgi teigia, kad atleisti (valios pastangom) - neįmanoma... Kad tai procesas..., kaip pvz. degant kokiai medžio pliauskai, kuriam pasibaigus, tai įvyksta savaime...
 Romas ~
 2011-03-21 12:17


Aš tai visada atleidžiu, žinau, kad visata viską mato ir ne man teisti, o kai atleidi, tai ir gyvenime sekasi, o tiems blogiečiams bumerangas kerta. Pyktis ir nuoskaudas ligą gali įvaryti.
 Lena ~
 2011-03-20 17:28


Bandyk atleisti trumpai.Tarkim tam kartui,1 min, nusiteik atleisti visiems.Uzejes palengvejimas paliudys,kad pavyko.Aisk,paskui vel uzgrius prota pykcio energijos,bet jau jis zinos kas tai ir kita karta bus lengviau ta pati pakartoti.Taip po biski galima praktikuoti kasdien.Taip pat gali padeti suvokimas kaip veikia piktis.Kiek zinau,neissakytas,neisleistas pyktis pasamoningai nukreipiamas i save.Taigi,griauni savo sveikata o kitam-pykcio objektui nieko.Tada bent jau is sveiko egoizmo,vardan sveikatos,galima pasistengti ne taip,kad atleisti ir pulti buciotis,bet nelaikyti pykcio savyje
 Kukas ~
 2011-03-20 12:33