Forumas - Sąmoningumo ugdymas - Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai
Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai

Pakylėtieji Valdovai
Diktavimai pagal metus:
2014 metai 2013 metai
2012 metai 2011 metai
2010 metai   2009 metai
2008 metai   2007 metai
2006 metai   2005 metai
Meditacijos | Rožiniai
Specialūs puslapiai
Šaukiniai | Rožių kelias
Susiję terminai
Knygos Lietuvių kalba
Valdovų rekomendacijos

vėlesnius negu:

ir ankstesnius nei

GMail 
Translate eng-lt 
Google+ Socialinis tinklas 
Google Chrome 
Opera, greita ir saugi interneto naršyklė

Papildomos sritys

El. paštas & slaptažodis


Dabar registruota: 264
Registruotis forume
Priminti slaptažodį
Diskusijos forume
Autorių sąrašas
Svečių Knyga ( ten.lt )
Laiškų aptarimas (nauji)

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai




Sąmoningumo ugdymas

Kviečiu visus pasidalinti savo mintimis,kaip kiekvienam sekasi ugdyti savo sąmoningumą. Sąmoningumo ugdymas,tai poetapinis žengimas iš vaikišo iliuzinio pasaulio, per prieštaringą paauglišką sąmonės pasaulį į sąmoningo suaugusio pasaulį.
Dauguma net neįtaria,kad nors suaugo bet sąmoningumo atžvilgiu dar tebėra vaikystėje.Tebežaidžia vienokius ar kitokius žaidimus į kuriuos juos dažniausiai įtraukia vaikai su lakesnia fantazija.Tuomet visi kiti "vaikučiai" suneša savo "žaisliukus" tam, kad vienas ar keli iš jų galėtų įgyvendinti savo žaidimo fantaziją.
Jei pasaulį palyginsime su didžiule smėlio dėže, tai valstybes - su mažesnėmis smėlio dėžėmis,kuriose žaidžia ir stato smėlio pilis "vaikučiai". Kadangi Visata fraktalinė, tai taip galime prieiti iki šeimos, kurioje kaip smėlio dėžėje žaidžia du suaugę "vaikučiai", kurie pykstasi, nepasidalina žaislų ir kartais vienas ar kitas nusprenžia susirinkti savo žaislus ir eiti į kitą smėlio dėžę ( manau,kad suprantate, jog tai perkeltine prasme). Manau,kad tokios situacijos visiems gerai pažystamos.
Jei žmogus nors kiek tampa atsakingas už save ir savo veiksmus, tai jis savo sąmoningėjimo procese tampa kaip ir "paauglys". Žemėje yra apie 90% "vaikučių" (šiuo metu tie skaičiai gali sparčiau kisti), todėl "paauglys" jaučiasi vienišas. Tarsi "balta varna". Mato "vaikų" iliuzijas, bando įrodyti savo tiesas, piktinasi, griauna vaikučių smėlio pilis ir ... tampa jų priešu. "Paauglystėje" geriausiai būti stebėtoju ir kartais sudalyvauti "vaikučių" žaidimuose. Tuo metu galima pasakyti ir tam tikras tiesas,nes vaikučiai priims kaip savą žaidimo partnerį. Kai kurie "paaugliai" gali ir pasinaudoti "vaikučių" naivumu ir pasityčioti. Tik augant vidiniai besąlyginiai meiliai, didėjant sąmoningumui, galima po truputį išeit iš paauglystės.Tuomet atsiveria dar kitos tiesos, apie kurias "paauglystėje" net nenutuokiai.
Gal ir ne visi suprato apie ką aš čia, bet kas suprato, tai tas prisijungs prie diskusijų, dalinimosi patirtimi, bendradarbiavimo. Malonaus bendravimo :-)

 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-03 12:55
norėdami rašyti komentarą prisijunkite
Komentarai

Laba Diena,

1. Kaip forumo dalyviams sekasi ugdyti sąmoningumą ?
2. Kokios problemos iškyla jį ugdant ?

Pagarbiai : INDIGO - Vidmantas -

 Vidmantas ~
 2019-04-14 18:47


New age - E. Blavatskajos mokslas, išplitęs po pasaulį.Paskaitykite, ką rašo kiti. Mano nuomonė ir patyrimas analogiškas šitam:
Dar vienas velniškas užkratas, prasiskverbęs į mūsų visuomenę, tai „Urantijos knyga“. Urantija, – kažkieno sugalvotas, ,,kosminis“ mūsų Žemės pavadinimas. Šią velnišką knygą 1935 metais išleido grupė kontaktuotojų, panorusių likti nežinomais. Kontaktuotojai – tai tie patys mūsų jau įvardinti mediumai – spiritistai arba mirusiųjų dvasių iššaukėjai. Ši knyga, tai žymios mistikės ir okultistės (mediumės) Jelenos Blavatskajos pasekėjų produktas, gautas bendradarbiaujant su pragaro jėgom. Pati J. Blavatskaja garsėjo ne tik mediumo sugebėjimais, bet ir lesbijietišku potraukiu! Tai rimtas perspėjimas kai kuriems mūsų visuomenėje susikūrusių grupelių nariams, sekantiems šios damos pėdomis!
Taip pat noriu perspėti galimus ,,Urantijos knygos“ skaitytojus – chaosas ir sumaištis, tai būdingi šiai knygai požymiai. Teko kartą kalbėti su Meno Akademijos profesoriumi, bandžiusiu ją perskaityti, ir jis nusiskundė neigiamu šios knygos poveikiu protui. O kas yra sumaišties autorius (Jono 10, 10), to matyt, aiškinti nereikia…
Kai kas Lietuvoje domisi, kaip atsirado neonacistinės grupuotės, atvirai demonstruojančios savo agresyvumą, užpuldinėdamos pavienius kitos rasės asmenis. Jei mieste yra draugijos propaguojančios tokias idėjas, kaip J. Blavatskajos teosofinė kūrinijos teorija, tapatinanti dabartinę mūsų ,,šakninę rasę“ kaip penktąją iš septynių – arijų rase – kuri išsivystė iš ketvirtosios, ,,žinomos“ kaip atlantų rasė, – tai tų grupelių susirinkimai ir tampa ta vieta, pritraukiančia panašaus pobūdžio dvasias, kurios yra pavojingesnės už kiaulių gripo bacilas!
Būtent J. Blavatskajos teosofiniai teiginiai apie arijų rasinį pranašumą ir žydų religijos ,,netinkamumą“ tapo geru masalu nacizmui! Brangieji, rasizmas, – tai demoniškų jėgų pastatyta bendruomeninė tvirtovė žmonių protuose, kad sunaikintų sąžinę, gailestingumą ir Dievo mums suteiktą galimybę vertinti vienas kitą!
O kiek mūsų numanome, kad rasizmas ir nacionalizmas, tai dvasinės homoseksualizmo šaknys? Elitarizmas arba užsisklendimas inicijuotųjų rateliuose taip pat veda į „žydrą“ pasaulį!
Beje, J. Blavatskaja savo knygose viena pirmųjų pradėjo naudoti ezoterinius simbolius, kurių tarpe yra trikampiai ir svastikos. Rasizmo demonai noriai naudoja panašios rūšies simbolius, – šie elementai yra sudėtinė dalis tos terpės, kurioje jie itin gerai jaučiasi. Garbinantys žmonių veiksmai bei perdėtas dėmesys demonus maitina, nuo ko jie pučiasi ir įgauna jėgų. Dėl to kai kurioms mūsų šalies partijoms ypač derėtų atkreipti dėmesį į savo simboliką!
Kas pilama ant galvos, tas nuteka ir ant viso kūno... Argi medis, turėdamas tokias šaknis, gali vesti gerus vaisius?..
Mes, krikščionys turime garbinti vien tik Jėzų Kristų. Kai būdami bažnyčios susirinkime garbiname mūsų Viešpatį, sukuriame garbinimo atmosferą, į kurią ateina Jėzus ir pradeda vykti ženklai ir stebuklai! Juk niekas kitas neateis iš Dangaus antrą kartą, tik Jėzus Kristus, tai ir garbinkime vien tik Jį, o ne dar kažką. Jeigu mes Lietuvoje garbintume tik Viešpatį Jėzų, jau dabar turėtume savo šalyje Dievo Karalystę!
O ,,Urantijos" galimiems skaitytojams patarimas būtų toks: ,,...Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniaisiais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams..." 1 Timotiejui 4, 1).
,,Kai kurie'', tai ne šiaip žmonės iš gatvės, ne, tai tikintieji Kristumi, išrinktieji ir pašaukti Jam tarnauti. Bet... Arba buvo įžeisti, todėl prarado meilę, be to ir asmeniniai charakterio bruožai, tokie kaip išdidumas ir puikybė (pamokymų nepriėmimas), užsisklendimas ir t. t. privedė prie tokių pasirinkimų, kaip knaisiojimasis po ,,Urantijos knygą'', ,,Anastasijos" šamaninius labirintus, Kastanedos, J. Blavatskajos teorijas. Daugelis dar ir dabar surišti Sergejaus Lazarevo okultinių svaičiojimų, persipynusių su New Age judėjimo teiginiais...
Visų prieš tai mano išvardintų autorių kūrybos propaguotojai dažniausiai siekia vien tik pelno – pinigų iš lengvatikių.
Šių autorių mokymai ir jų knygos yra dvasiniai nuodai, o visas jų ,,mokslas'', tai paprasčiausia ezoterika arba okultizmas. O okultizmas yra nepaklusnumas Dievo Žodžiui arba magija – burtininkavimas: ,,Nepaklusnumas yra kaip žyniavimo nuodėmė ir užsisipyrimas yra kaip stabmeldystė...'' (1 Samuelio 15, 23).
***
Su Urantijos mokymo skelbėjais vienas toks smalsuolis (vardas žinomas) pirmą kartą susidūrė dar gyvendamas Lietuvoje. Prieš tris metus jis išvyko į Londoną ir kartais nugirsdavo, jog ir čia veikia urantiečių grupelė. Praeitą vasarą grįžęs atostogų į Lietuvą, jis susigundė nuvykti į urantiečių suvažiavimą, kuris vyko vienoje kaimo sodyboje. „Vieta labai graži – dalinasi jis – ir ta stovykla man padarė neblogą įspūdį. Praėjo gražiai, – jie sakė, kad atskrenda kažkokios gyvybės, mus stebi, rodė nuotraukas su tokiais taškiukais, sakydami, kad tai angelai ir jie dalyvauja mūsų gyvenime. Iš ryto paskaitos, pokalbiai, vakare renginiai. Susirinko apie 170 žmonių, maždaug pusė iš Latvijos ir gal 15 lietuvių iš Londono.“
Apmulkinti, apkvailinti žmonės... ,
,,...Po suvažiavimo pradėjo skaityti ,,Urantijos knygą'', kurioje esą išdėstytos pagrindinės tiesos apie gyvenimą ir kosmosą, bet jam tie tekstai pasirodė sunkiai suprantami. „Kai dvasinę literatūrą skaitai, randi kažkokį ryšį su tuo, kas ten teigiama, o čia – marazmai“ – sakė jis.
***
Angliškai Urantijos knyga buvo atspausdinta 1955 metais ir netrukus išversta į suomių, ispanų, prancūzų kalbas. Knygą sudaro keturios dalys, kurių paskutinė išskirtinai skirta Jėzui Kristui – jis vadinamas ketvirtuoju epochiniu įvykiu žmonijos istorijoje. Urantijos knygos pasirodymas yra ,,penktasis toks įvykis''.
,,Mūsų pasaulis'', – pasak UK – yra vienas iš 10 milijonų apgyvendintų pasaulių. Dievas yra Visatos kūrėjas ir universalus Tėvas, visa ko šaltinis. Jis veikia kartu su kitomis dievybėmis, kurios sudaro tris trejybes. Knygoje pasakojamas pasaulio atsiradimas nesutampa nei su bibliniu, nei su darviniškuoju. Žemesnieji gyviai išsivystė į žmogų, o žmogus turi išsivystyti į dvasinę būtybę. Kiekviename žmoguje veikia dieviškoji dvasia, kuri kreipia mūsų evoliuciją aukštyn. Neigiama prigimtinė nuodėmė ir kartu atpirkimo poreikis. Jėzus aprašomas kaip septintoji Dievo sūnaus Nebadono inkarnacija. Prieš savo viešąją misiją Jėzus keliavo po Indiją. Jis mirė ant kryžiaus ir buvo prikeltas morontiniame kūne (kažkas tarpinio tarp dvasinio ir materialaus būvio).
,,Urantijos knygos'' genezė ir jos pretenzijos panašios į kitų XIX ir XX a. privačių apreiškimų pobūdį (pvz., Visariono, Moono, Josepho Smito, Eugenio Siraguso tekstai). Paprastai šiuos tekstus rašantys asmenys sako, jog jie girdi diktuojantį balsą, įsakmiai reikalaujantį užrašyti apreiškimą.
,,Urantijos knyga'' išsiskiria tuo, jog yra kiek panaši į mokslinę fantastinę literatūrą; jos idėjos neabejotinai darė įtakos įvairiems UFO kultams ir New Age sąjūdžio adeptams.
***

 Jage ~
 2012-03-11 20:38


Tinka poviliukui ir jums

Jürgen Kuberski

„Teosofija“ (theos ir sophia) yra graikiškas žodis, reiškiantis „dieviškąją išmintį“ ir apibūdinantis visų pirma pastangas tiesiogiai pažinti dieviškumą per vidinį apreiškimą, nušvitimą, mistiką ar spekuliacijas.
Krikščioniškuose Vakaruose mistikos srityje tekėjo plati teosofijos srovė, kurios atstovai buvo Paracelsas († 1541), Jakobas Boehme († 1624), Swedenborgas († 1772) Friedrichas K. Oetingeris († 1782) ar Franzas von Baaderis († 1841).
Su jais niekaip nesusijęs teosofijos apibrėžimas, ypač teosofijos draugija, atstovaujanti sinkretizmo sąjūdžiui, kilusiam praeito šimtmečio pabaigoje. Pirmąją teosofijos draugiją 1875 m. Niujorke įkūrė Vokietijos rusė Jelena Petrovna Blavatskaja (1831–1891) ir amerikietis Henry Steelas Olcottas (1832–1907). Pradžioje tai buvo spiritistų klubas „Miracle Club“, kuriame J. P. Blavatskaja veikė kaip klubo narių dvasinio vadovo „Johno Kingo“ mediumas. Vėliau ji pasakė, kad iš dvasinių „vadovų“ Himalajuose gavo apreiškimų, kuriais buvo grindžiami jos parašyti pagrindiniai teosofijos draugijos kūriniai: „Atidengtas Izidės veidas“ (1877) ir „Slaptasis mokymas“ (1888).
J. P. Blavatskajos gyvenimas yra nuotykingas ir gana prieštaringas. Nors ji keliavo gana daug, tačiau Tibeto nepasiekė, kaip kad pati tvirtino. 1878 m. atvyko į Indiją ir perkėlė centrinį teosofijos draugijos biurą į vieną Madraso miesto rajoną. 1884 m. J. P. Blavatskajai teko skubiai palikti Indiją, nes buvo įrodyta, kad ji suklastojo tariamų „mokytojų“ laiškus.
Teosofijos mokymas plito palyginti greitai ir tai susiję su tuo, kad į draugijos gretas įsitraukdavo gerai žinomų žmonių. Aukštą padėtį ordine užimantis masonas Franzas Hartmannas († 1912), rašytojas Gustavas Meyrinkas († 1932), psichologas Maxas Dessoir († 1947), airių poetas W. B. Yeatsas († 1939), rašytojas Ch. W. Leadbeateris († 1934), taip pat iškilusis „Mahatma“ Gandis ir išradėjas Thomas A. Edisonas patyrė teosofijos įtaką.
XIX a. pabaigoje kai kuriose šalyse buvo įkurtos teosofijos draugijos ir po daugelio kivirčų ir susiskaldymų atsirado daugybė skirtingų pakraipų teosofijos draugijų. Anglė Annie Besant (1847–1933) perėmė Madraso teosofijos draugijos valdymą ir jį nukreipė į induizmą. 1910 m. induistą berniuką J. Krišnamurti ji paskelbė „sugrįžusiu Kristumi“ ir būsimuoju pasaulio mokytoju. Su šia žinia nenorėjo sutikti teosofijos draugijos Vokietijos skyriaus generalinis sekretorius nuo 1902 m. Rudolfas Steineris (1861–1925). 1913 m. jis paliko teosofijos draugiją ir šalininkų padedamas įkūrė antroposofijos draugiją, kuri daug ką perėmė iš teosofų mokymo. Steinerio įtaką patyrė teosofas Maxas Heindelis, šiuolaikinės Rozenkreicerių brolijos įkūrėjas.
Anglė Alice Ann Bailey (1880–1949) 1920 m. paliko pagrindinę teosofijos draugiją ir 1923 įkūrė Arkano mokyklą, kuri turėjo padėti ieškantiems ezoterinio pažinimo. Bailey teosofiniai raštai ir jos įkurtos ezoterinės organizacijos (visos bendrai vadinamos „Lucis Trust“) savo įtakos nepraranda ir mūsų dienomis.
Įvairios teosofų draugijos šiandieną visame pasaulyje vienija apie 35 000 narių. Nors jos pačios didelės įtakos ir neturi, tačiau jų mokymai ir įvairios ant to pagrindo susikūrusios organizacijos smarkiai veikia moderniąją ezoteriką ir naujųjų laikų religinę pasaulėžiūrą. Būtent teosofija prisidėjo prie Vakarų atvertimo į Rytų religijas ir sinkretizmą, darė įtaką spiritistiniams judėjimams („ICAM“, „Summit Lighthouse“), moderniajam satanizmui ir ne mažiau svarbiam „New Age“ sąjūdžiui.
Trys pagrindiniai teosofijos draugijos tikslai: 1. „Žmonijos broliškumo“ ugdymas; 2. Religijų, filosofijų ir mokslų studijavimas; 3. Nepaaiškinamų gamtos ir žmogaus galių studijavimas.
Teosofijos mokymas turi tapti visų religijų kvintesencija ir pakilti aukščiau jų, kaip apie tai sakoma teosofijos draugijos agitaciniu šūkiu: „Jokia religija nėra aukščiau tiesos“. Teosofija kilo iš įvairių religinių srovių ir laikui bėgant patyrė daug permainų. Spiritizmas, budizmas, induizmas ir ezoterika (pavyzdžiui, gnozė, kabala ir rozenkreicerystė) buvo sujungtos į sinkretinę sistemą, kurios turinį galima taip apibūdinti:
• visos religijos yra vienodai teisingos ir veda prie Dievo;
• Dievas, žmogus ir gamta yra viena (monizmas);
• Dievas yra visame kame ir visa yra dieviška (panteizmas);
• Žmogus yra pavaldus induizmo amžinojo atlygio (karmos) ir sielos perėjimo (reinkarnacijos) dėsniams, kurie evoliucijos požiūriu yra aiškinami pozityviai. Kiekvienas žmogus turi lavinti savo medialines galias ir tobulėti. „Didžiosios baltosios brolijos“ mokytojai (prie jų priskiriamas ir Jėzus Kristus) yra tobuli tapę žmonės, kurie tam tikromis energijomis kreipia žmonijos istoriją.
Šie trumpai pateikti teosofijos mokymai niekaip nesuderinami su krikščioniškuoju tikėjimu: Biblija pasakoja apie asmeninį Dievą, kuris nėra viena su savo kūriniu. Žmogus nuo Dievo atskirtas nuodėmės ir negali pats savęs išgelbėti. Jėzus Kristus, vienas triasmenio Dievo Asmuo, yra vienintelis kelias prie Dievo. Esama antgamtinių, bedieviškų galių, kurios norėtų žmogui pakenkti. Biblija griežtai draudžia užmegzti su jomis bet kokį kontaktą. Krikščioniškojo tikėjimo pagrindas yra Biblija, kuri yra visiškai patikima, ne taip, kaip daugybė Blavatskajos spekuliacijų (arba aferizmų).

 Jage ~
 2012-03-10 20:24


NEAIŠKUMAS (kaip ten su piramidės Poviliuku, su kokiu jis ten dievu kalba, kuris mokymas patikimiausias, kuri religija - tikroji?). Toks NETIKRUMAS (visame kame) daugeliui žmonių spaudžia ant nervų - norėtusi, kad KAŽKAS viską (patikimai) surūšiuotų ir sudėliotų į lentinėles - čia blogis, čia gėris...
Taip nebus... Ir būti negali, nes abi priešybės labai painiai (o gal ir neatskyriamai) persipynę. Neatskyriamai ta prasme, kad vistiek kiekvienos lazdos, lieka - du galai. Kad surinktum kilogramą aukso, reikia perplauti tonas grunto... TIESOS ATSIRINKIMO procese žmogus, jo siela ir auga, tobulėja, kaip SAVARANKIŠKAS, atskiras dvasinis vienetas. Jeigu kažkoks "geradaris" viską sukramtys ir įdės į burną, tai liksi kur buvęs...
šis ĮVAIROVĖS poligonas mūms pati tikriausia mokykla, kurioje lemta atsiskleisti mūsų visoms briaunoms. Pagal pirminę "programą" esame daugedimensinės šviesos būtybės tik ilgą laiką gyvenome izoliuoto karantino sąlygom. Kuriame veikė tik vieno dažnio radijo stotis. Kiti dažniai, kitos stotys - dar neįprasta, o kartais ir erzina...

Kuri daržovė (morka, kopūstas, moliūgas, burokėlis...)geriausia? O vaisius, vaistažolė? Kuri?...
 Romas ~
 2011-04-03 13:32


Gal kas praktikuoja vipasaną? Būtų idomu išgirsti nuomonę apie šią meditaciją iš pirmų lūpų. Audžiu mintį į kursus patekti.
 Robertas ~
 2011-02-01 20:59


Kad būtų aiškiau apie balansą ir disbalansą keliatas pavyzdžių:
Visi,kas vairuoja automobilį žino apie ratų balansavimą.Šiaip ant tuščio ratlankio uždėjus naują padangą įdealaus balanso neišeina,nes kažkuri rato dalis gaunasi truputi sunkesnė,kita -lengvesnė ir prie didelių apsukų (greičio)atsiranda daužimas.Rezultate greičiau susidėvi padanga,guoliai,šarnyrai,o esant didesnem disbalansui ir jau guzuotai padangai,tai gali sukelti avariją.Rato subalansavimui ant ratlankio tvirtinami švininiai svareliai.Kosmose,dangaus kūnų,galaktikų,visatų tarpusavio (subalansuotam)judėjime tokį "svarelių" vaidmenį atlieka taip vadinamos juodosios skylės,nes turi neįtikėtinai didelę masę-gravitaciją.Bent jau taip aš supratau iš U.K.
Žmogaus atveju neretai pasitaiko tokių lengvapėdžių,kuriems amžinai trūksta pinigų,nors jie ir turi darbą.Alga jiems didžiulė šventė,nusiaubema parduotuvė,ištaisomas tikras balius,vaikai apsivalgo saldainiais ir šokoladu,o namai pilni nereikalingų daiktų.Bet jau po keliatos dienų -atoslugis,jau ir duonytės nebėra.Tada einama pas kaimynus skolintis.Ir vėl laukiama,kaip išganymo,kitos algos...
Būna,žinoma ir priešingo disbalanso atvejų.Pažinojau tokį žmogelį,visą laik su šimtasiūle,apiplišusį,kuris dažnai prašydavo savo brigadininko parvežti iš parduotuvės pora batonų,bet tik tuo atveju,jeigu kainuos po 15 kapeikų,o jeigu kainuos po 22,tada -"nepirk,apsieisiu".Kai šis žmogelis numirė,jo čiužinyje rado tokią sumelę,kad kaimiečiai negalėjo patikėti...
Dar vienas tipiškas atvejis -žmogus-feniksas.Bitininkų-neakivaizdininkų grupėje,mes jį vadinome "profesorium",nes visais klausimais jis turėjo nenuginčijamą,kategorišką ir vienpusišką nuomonę.Išmaišęs pusė Rusijos,tolimuosius rytus,mandžiuriją.Sugrįžęs į Lietuvą agino lapes,ženšenį,šinšilus,bitininkavo.Bet kuo tik jis nebandė užsiimti,viskas jam pasibaigdavo vienokiu ar kitokiu krachu.Kiekvienu atveju atsirasdavo priežastys ar net kelios "išorinės" (kitų kaltė),bet tik ne paties -vidinė.Bandžiau jam aiškinti,kad negalima būti tokiam kategoriškam,vienpusiškam,nes tai savaime gimdo klaidas.Bet toks tipažas kitus žmones girdi labai sunkiai.Patikimiausias kelias kaupti patirčiai yra nuosavos mėlynės ir guzai.Tokie pavizdžiai -dar vienas argumentas už reįnkarnaciją.
Iš teigemų savybių tokie žmonės (be vidinio balanso),pasižymi didele energija ir ryžtu naujiems darbams ir avantiuroms.
 Romas ~
 2010-08-28 21:36


TALPUMAS IR SINTEZĖ
Šie terminai iš agni-jogos,tik dabar tiksliai nepasakysiu iš kurios knygos,nes apie tai skaičiau prieš kokius 10 ar 15 metų.Taip pat negaliu garantuoti kiek tiksliai perteiksiu iš originalo ir kiek pridursiu nuo savęs (visi perleidžiam per savąją prizmę),pasistenksiu tik pačią esmę.
Talpumą (вместимостъ)suvokiu,kaip sąmonės gebėjimą savyje talpinti priešingybes ar to paties priešingas puses.Pvz.kaip atsirado žmogus?Yra versija biblijinė,yra mokslinė (iš beždžionės),yra ir trečioji -agni-jogos (iš dvasios per angelišką formą,dar viena tarpinė,po to lemūriečiai,atlantai ir mes -arijai).U.Knygoje yra įtikinama sintezė dviejų pirmųjų versijų (mokslinės ir biblijinės).Nenustebsiu jeigu ateityje atsiras sintezė ir visų tryjų.Juk angelų kilmė kitokia negu žmogaus,be jų (angelų ir žmonių)esama labai daug ir kitokių butybių.Be to jeigu net augalai gali "atsirasti" dvejopai (lytinio apsidulkinimo būdu-per sėklas ir vegetatyviškai),tai kodėl dviejų įsikūnijimo būdų negali turėti žmogus -"iš viršaus"(agni-jogos)versija ir "iš apačios" (evoliucinė-mokslinė).Kodėl-gi mūsų planetos atveju negalėjo būti panaudoti abu būdai?Noriu priminti,kad kalbu apie sąmonės talpumą,o šitas versijas privedžiau tik kaip pvz.
Kitokios versijos ar to paties priešingos pusės gyvenime sutinkamos labai plačiai nuo egzistencinio iki buitinio lygmens.Kada važiuoti į miestą,šiandien ar rytoj?Pirkti šį daiktą ar ne?Reįnkarnacija ar vienas gyvenimas?Svolačius jis ar aš klystu?Ką man daryti su stogu,remontu,mašina ir t.t. ir pan.
Pasaulis ir už genį margesnis,o mažiausias pagaliukas -su dviem galais.Bet esama žmonių ir jų labai daug,kurie šito margumino ir matyti nenori.Jie tik -kapt -ant staigiųjų nusitvėrė vieną versiją,o nuo viso kito -užsiblokuoja,nei matyti,nei girdėti nenori.Nes taip paprasčiau,kam kvaršint galvą?Bet toks "ciklopiškas" matymas (tik iš savosios varpinės) veda į sąmonės susiaurėjimą,į disbalansą.O gal ir priešingai?Gal sąmonės ribotumas formuoja "ciklopišką" pasaulėžiūrą?
Pamenu paprastą buitinį atvejį.Pjovėm su broliu reikutes šiltnamiui ir pastebėjom,kad mūsų "oblerkai" kažkas atsitiko.Tokia vibracija ir garsas,kad prie jos net stovėti baisu.Pasirodo,kitas brolis,iš oblevimo veleno išėmė vieną (iš dviejų)oblevimo peilį...Panašų disbalansą patiria tie žmonės,kurie mato tik vieną "lazdos" galą.Jiems būdingas kategoriškumas,vienpusiškumas,polinkis į vienokį ar kitokį fanatizmą.Praktiškai visiems kategoriškiems radikalams trūksta vieno "peilio" ar "varšto".Tokiu tipažu prisipildo visos sektos,vienpusiškumas pavojingas ir pažengusiems.Galima pvz.labai sklandžiai kritikuoti bažnytinį dogmatizmą,meistriškai atskleisti jo daromą žąlą,bet tai darant per daug uoliai,vienpusiškai,yra didelis pavojus įpulti į priešingą (ateizmo)poziciją.Jeigu eidamas Keliu,matai tiktai vieną griovį,gali būti tikras,kad atsidursi -priešingam.
Prisipažinsiu,kad šį pasidalyjimą išprovokavo Virginijos vienpusiškas "pavarymas" apie lyderį.Ir atsiprašau,jeigu užkabinau kieno nors ambicijas.
 Romas ~
 2010-08-26 06:55


Na,Romuk,tu duodi ! Kamane-ch ch che!Aciu !
 Violeta ~
 2010-08-18 10:42


Žmogui,kuris pasirašė "kažkada"
Ego ne bendradarbiauja.Jis konkuruoja.Iš to ir ambicijos,noras kitą pranokti,pažeminti ir t.t.Tokių tendencijų apstu ne tik forume.Visuomenės gyvenime (Lietuvos mastu,ar viso pasaulio),jų dar daugiau.
Tai tiesiog evoliucinė pakopa -ego sąmonė ir atskirų žmonių,ir visos žmonyjos.Išoriškai-fiziškai esame atskiri,bet giliau -kaip susisiekiančių indų sistema...Todėl vienas kitą įtakojame.Ir tai teikia vilties.Ši atskirų žmonių ir kažkokiu laipsniu bendra ego-sąmonė yra kaip kudikystės etapas atskiro žmogaus gyvenime,kada daroma į vystiklus...Toks etapas neišvengiamas,bet laikinas.Viskas praeina,praeis ir tai.
Šitai suvokiant,apmaudas ir neviltis mažėja.Kas supranta -tas nepyksta.
O svarbiausia prie šio evoliucinio proceso galima prisidėti,vienokiu būdu ar kitokiu.Geriausias pavizdys -Violeta.Ji kaip kokia kamanė -ar saulė šviečia,ar lietus lyja,o ji vis "duzgia" ir duzgia.Pagarba jai.Ir geriausi linkėjimai.
 Romas ~
 2010-08-18 06:14


iš tiesų tai taip ir yra, Povilai. Aš pritariu. Visiško nemintijimo praktika ir žengimas į vidų, atveria tikrovę ir tiesą. Bet kam tiek pjautis, įrodinėjant savo tiesas? Vis tiek kiekvienas yra toks, koks yra, ir kiekvieno laisvė yra būti tuo, kuo jis yra. Viskas juk labai paprasta.
 kažkada ~
 2010-05-07 14:09


Joks Buda negali išgelbėti žmonijos, joks Kristus nepajėgus priversti tobulėti, šviestis žmonijos. Žmonės arba patys supranta, kad reikia ieškoti savo vidinės harmonijos arba nesupranta. Jokia pasaulio jėga, net mirtis ir kančios nepastūmės žmogaus evoliucionuoti, jei jis to pats nenorės ir nesuvoks. Todėl nėra prasmės laukti kokio nors pranašo ar ženklo iš dangaus ir svaigti nuo savo paties vaizduotės. Jokie 2012 metų kataklizmai neprivers žengti savo vidun. Žmonės ieško išsigelbėjimo savo vaizduotėje, tikėjime ir tai juos dar labiau nutolina nuo realybės. Bet koks laukimas sukuria ateities iliuziją ir tai savo ruožtu sukuria aplink žmogų sapną, elektromagnetinę spinduliuotę, kuri trukdo judėti vidun, o traukia į fantazijas, haliucinacijas, kurios dabar jau pasidarė masinėmis. Tūkstančiai žmonių pradeda matyti energetinius fantomus, sielas, NLO, kai kurie net kontaktuoja su jais... Tikėjimas ir vaizduotė sukuria masines haliucinacijas, kurios atgyja, įsikūnija. Tuo tarpu tikrasis dvasingumas prasideda judant savo vidun, į bemintę sąmonę. Tai dėsnis.
 Povilas ~ http://meditacija.forum24.ru
 2010-05-01 20:02


kažkada šios svetainės diskusijos buvo tokios pakylėtos, švelnios ir malonios širdžiai, sielai, o dabar primena gaidžių-ego peštynes. Kuris kurį. Kuris kurį "paims" savo sąmoningumu, dvasiniu išprusimu, intelektu ir pan. Juokinga. Ir naivu. Dar daugiau nugrimzti į iliuziją, vietoj to, kad būti šalia jos... Aušrinė
 kažkada ~
 2010-04-19 11:41


Gediminas turi Dievo dovaną (laisvąją valią).O tai reiškia,kad niekas jo neprivers daryti atsispaudimus ar panašias nesamones.
 Romas ~
 2010-03-22 15:54


Kiekvienas turi gyvenime savo pamokas. Kiekvienas eina savo keliu. Tat kaip galima neduoti kitiems pasimokyti iš savo gyvenimo pamokų? Žmogaus sąmonė - kuriantis dalykas, ir kiekviena sąmonė yra ant tam tikro savo laiptelio ir pagal tą sąmonę ir kuriasi pasaulis ir prie jos pritraukiami žmonės ir situacijos. Tai kaip galima išaiškinti žmogui, tą ką galėtų suprasti tik pragyvenęs ne vieną , o tūkstančius gyvenimų? Jeigu žmogui atlygis už tai ką jis daro ateina ne per vieną gyvenimą ? Jeigu jo gyvenimo ritmas diktuoja visai kitką nei jums patiems? Jeigu jūs jums iš karto ateina atlygis, vadinasi jūs pasistūmėjote į priekį ir galite numatyti iškart neteisingų veiksmų pasekmes. Tačiau jei žmogus eina neteisingu keliu ir jį bando sustabdyti pati gamta ir jūs tam žmogui norite padėti ar galvojate įmanoma jam padėti? Už klaidas reikia mokėti. Ir jeigu dar jūsų nedeakvatūs norai . Norai , kurie prisideda prie žemės gyvybės naikinimo. Ir jūs nieko nedarote, kad tai pasikeistų. Kaip tik tai jūs prisidedate prie to bandydami būti kartu su visais , bandydami plaukti pasroviui, o ne prieš srovę. Tai iš esmės nemokėjimas įžvelgti savęs šitoje pragaištingije suistemoje ir suprasti kaip visa tai galima pakeisti. Tai iš esmės neturėjimas su visais bendrumo jausmo, o tiktai savęs kaip individo noras save išreikšti , būti demesio centre. pati krikščionybė yra paremta išreiškimu individo. Dievas jiems kaip protingas individas, kuris jiems vadovauja. Tai būtų ar Paksas ar Kubilius. Tačiau tobūlų nėra, tačiau juk yra tobulas, neklystantis Dievas. Tie visi vadovai vaidina ciniškai tobulus, bet iš tikro jie nėra tobuli. Tobulumo noras - tai liga. Kiekviena gyva būtybė, kad evoliucinuotų turi klysti, nes tik taip mokomasi . Ir įgyjama išminties ir proto iš klaidų. Gerbiamasis Vaidai sekmės savo pasirinktam kelyje ir tavo pačio pasirinktose pamokose. Aš nematau nieko ką galėčiau išmokti iš tavęs . Nebent dar daugiau sužinoti kokių žmonių esama . Bet tokie kaip tu supa mane aplinkui. Tai tavo spektaklis , o nemano. Mano pamokos visai kitokios, kurių tu net neįsivaizduoji ir nesupranti.
 gediminas ~
 2010-03-20 21:38


http://www.pratimai.tai.lt/
Tibetietiski pratimai yra ideti i sirius puslapi.
 Violeta ~
 2010-03-20 09:10


Energetine prasme šis pavasaris kitoks.Kyla vibracijos,į tai reaguoja ir Žemė.Būtų išmintinga tiems ,kurie nieko nepraktikuoja,nors kiek pasimankštinti ir fiziškai, ir energetiškai,nes gali ateiti riba,kada bus sunku atlaikyti...Tam ir prabilau apie malonumą.Nes pasiryžus mankštai ar kokiai praktikai,ugnies tam gretai pritrukstama.O priežastis ir yra ta,kad pamirštamas malonumo faktorius.Jeigu paprasčiausia mankšta daroma nepatiriant malonumo,tai ji -nei lgam...
Galiu parekomenduoti penkis tibetietiškus pratimus (buvo išleista knygutė).Jie labai efektyvūs ir fiziškai ir energetiškai.Juos darant iškyla kai kurių niuansų,jeigu kam nors,kažkas nesigauna ar šiaip įdomu -galiu pasidalinti.Jau keli metai,kaip jie man darosi sklandžiai,nors pradžioje buvo ir kėblumų.
 Romas ~
 2010-03-20 06:34


Gediminai , aš Jums siūlau viską išsiaiškinti kas yra rašoma "viduje.puikiai.lt" tinklapyje, ten yra atsakymas į Jums dominančius neaiškumus.
Jus gerbiantis - mylintis Vidma
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-18 20:30


Man Gediminai pačiam priežastys nežinomos, aš nenoriu būti pranašesnis už kitus, taip pat jokiam žmogui nesiruošiu tarnauti, apie tai net nebuvo minties manyje iškilusios....nemanau,kad prieš mane kas nors atsisuks, mane saugo Dievo ląstelės, kurioms aš esu paaukojęs savo gyvenimą, materialius malonumus ir visą kitką.....
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-18 19:32


Vidmanatai, nuostabu, tau tereikia tik pagalvoti ir žmogus numiršta. Tatjana kalba su valdovais, o tu fenomenas, kukio pasaulis dar nematė. Tu net pats nežinai kokias galias turi. Ar tavim ir tavo fenomenu, dar nesusidomėjo slaptosios tarnybos? Žmonės gamina tūkstančius ginklų ir bombų, o pasirodo viso šito net nereikia. Tereikia tik būti tik tokiu kaip tu, pajausti, kad kitam žmogui gali bloga atsitikti ir jis numirs. Šiaip ar nebaisu gyventi su tokiomis galiomis, kurios vieną dieną gali atsisukti ir prieš tave patį? Ir kas tų galių priežastis- noras būti pranašesniu prieš kitus ar noras tarnauti visiems ?
 gediminas ~
 2010-03-18 14:50


Pries ego padeda humoras:)) Stai,ka raso urantijoi: ...Viena is humoro funkciju yra padeti mums visiems pazvelgti i save ne taip rimtai.Humoras yra dieviskasis priesnuodis pries ego isaukstinima...
 1,2,3 ~
 2010-03-18 10:32


Turbut malonumas yra esminis zmogui pasirenkant buvima,juk jeigu butu vien kancia,visi pasiustu kuo toliau,toki dievo kurinija su amzinu gyvenimu:) Tik neseniai teko susidurti su kabbalos mokymais,ten irgi,kurejo ir kurinio santykis remiasi,vienas kitam,malonumo suteikimu./Del proto.Manau reikia suprasti kodel,protas nepaleidzia ateiti ir praeiti.Paanalizavus,greiciausiai priezastys bus baime.Baime del ateities.Baime paleisti praeiti.O baime is egoizmo,atsiskyrimo.Apie ego neradau geresnio paaiskinimo negu cia: www.jeshua.net/ru.Rytu ismiciai sako: dievas slepesi uz ego kalnu; Is tiesu, visos tikros,dvasines prakikos,ta ir "daro ",kad atlaisvina egoistini fokusa/poziuri i gyvenima.Nuo cia prasideda prabudimas sakyciau.
 Aurius ~
 2010-03-18 10:04


MALONUMAS
Ar pastebėjot,kaip daro strėčingo (tempimo) pratimus katės,šunys?O su kokiu saldumu rąžosi prabudę vaikai?
Prof.sportininkai prieš važybas taip pat labai rupestingai ištampo sausgysles,raiščius,sušildo sanarius,bet jie tai daro daugiau iš reikalo,iš supratimo,kad tai būtina...O va pirmieji -gyvūnai,maži vaikai,juk jie nieko nežino apie fizinę kultūrą,mankštos naudą ar jogos asanas.Taip elgtis juos veda malonumas,jie paprasčiausiai -kaifuoja...
Šis (malonumo)faktorius sakyčiau yra pats svarbiausias ne tik darant paprasčiausią mankštą,bet ir visas dvasines praktikas.Mankšta be malonumo labai greitai atsibosta.Vien tik iš reikalo,tiktai valia -toli nenuvažiuosi.Kodėl nelieka malonumo?
Dėl to kaltas mūsų protas.Nes jis nepakenčia dabarties,jis visą laik projektuojasi į ateitį arba į praeitį,o dabartis lieka neišgyventa,neišjausta.Jis tikras apgavikas,tas mūsų,protelis.Jis,kaip šunelis,nenustygstantis vietoje.Todėl,norint pilniau išgyvent dabartį,būtina pasitelkti daugiau sąmoningumo ir tą neklaužadą nors kiek prilaikyti,nepasiduoti jo vilionėm ar rūpesčiui.Bukime būdrūs,stebėkime tą nenuoramą.Darant sakykim mankštą net nepastebim,kada "atsidurem" ateityje,rikiuojam darbus,su kažkuo kalbamės,persiįmam rupesčiu,įtampa...Koks tada gali būti malonumas?Kada viena koja čia,o kita jau ten...
 Romas ~
 2010-03-18 07:06


Aciu ,Romai.

 Violeta ~
 2010-03-17 11:25


Įdėsiu dar vieną atvejį iš tremties prisiminimų,gal jis papildis teorijas. (sutrumpinta)

Man buvo ypatingai sunku,nes neturėjau kuo apsiauti.Mano miestietiškų basučių užteko tik nepilnai dienai.Todėl visą vasarą po taigą vaikščiojau basa.Gyvenimas dažnai mūsų sąmonėje daro pataisas,kažkuo nusiviliame,kažką surandame.Nuo tos pirmosios tremties vasaros manyje paliko nepakitęs įsitikinimas beribėmis žmogaus galimybėmis.Kaip kitaip būtų galima paaiškinti tai,kad per vasarą vaikščiodama žaizdotomis,sutinusiomis kojomis po 15-20 km,dirbdama su dalgiu nežmoniškame karštyje su aklinu tinkleliu ant veido nuo "moškių",miegodama po 3-4 val,per parą ir visą laiką alkana,aš "nesugavau" jokios infekcijos,jokio pūlinio.O juk nebuvo kuo tvarstyti perdurtos ar perplėštos žaizdos,tiesiog kraujuojančiomis kojomis klampodavau per dvokiantį dumblą,per sutrūnijusių medžių liekanas,per spyglius ir šakas.
Ir štai mes pagaliau einame namo į pirtį.O į darbą tik po ryt.Takas žinomas,nebaisu atsilikti nuo visų,kaip kad einant į pievas;atsilikus gali pasiklysti,neberasti nei brigados,nei stovyklos.
Atsilikau nuo visų su savo ištinusiomis,skaudančiomis kojomis.Pasiramščiuodama pagaliu matavau žinksniais tuos aštuonis kilometrus.Pusiaukelėje atsisėdau pailsėti.Kažkur apačioje po stačiu skardžiu girdėjosi tylus upelio čiurlenimas.Ir aš taip panorau šalto vandens atsigerti,veidą,kojas suvilgyti.
Prisilaikydama žolės ir krūmų,nusileidau į vėsų tarpeklį.Stovėjau nustebusi:pačioje kalno pašlaitėje,už uolos iškyšulio,kur niekada nepatenka saulės spinduliai,bolavo...sniegas,tiesiog -sniego pusnis.Nors sniegas buvo išakijęs ir pajuodęs,bet tai buvo tikras sniegas vasaros antroje pusėje tvankią,be vėjo dieną.O iš po sniego pusnies čiurleno minetiūrinis upelis.Apsiprausiau suprakaitavusį,dulkėtą veidą,kojas,atsigėriau šalto,gaivinančio vandens.Bet negalėjau čia užsibūti.Reikėjo grįžti į savo taką ir keliauti toliau kaimo link.Ropojau atgal,dabar jau aukštyn skardžiu,kabindamasi į krūmus.Pavargau.Ir jau beveik užkopusi,padėjusi galvą ant skardžio krašto,atsipalaidavau.Mane apėmė ramybė.Panorau taip užmigti ir pabusti laimingesniame pasaulyje.Staiga pajutau,kad kažkas kutena ištiestos mano rankos pirštą.Pakėliau galvą.Ir štai,nepraėjus nei penkioms minutėms nuo susitikimo su sniego pusnimi,pamačiau antrą stebuklą.Ant mano smiliaus tupėjo didžiulis,nuostabių spalvų drugelis!Niekada neteko gyvenime nieko panašaus matyti.Nejaugi tai ne sapnas?!Aš lėtai ėmiau kelti ranką su drugeliu prie lūpų.Jis nenuskrido,tik sujudino sparnelius ir toliau tupėjo,leidosi priglaudžiamas prie veido.
Pravirkau laimės ašaromis.Tas drugelis tarytum pasakė man,kad,nežiūrint visų bėdų,gyvenimas yra nuostabus ir spalvingas,ir viskas bus gerai.Kad aš dar ilgai gyvensiu ir žaizdos ant mano kojų užgis,ir jomis dar daug išvaikščiosiu gyvenimo kelių.
 Romas ~
 2010-03-17 06:31


Man malonu, kad yra žmonių, kurie domisi dvasiniais ir kitais gėrį ir meilę skleidžiančiais siekiais. Padėtis su žmonėmis turintiems metų, dabartyje yra tikrai prasta , kaip Romai rašai esaties atžvilgiu....mano požiūriu dauguma žmonių pasidarę, kaip "loginiai kompiuteriukai", o ne žmonės turintys reikiamas vertybes ir jausmus tam dalykui ( ESATIES ATŽVIGIU ). Reikėtų Romai žmonėms filosofiją keisti, vertybių skalę keisti, išmokti tyrai mylėti viską kas supa mus T.Y gamtą, žmones gyvūnėlius, Dievą ( nes Jis tikrai egzistuoja ) vienu žodžiu viską, reikia Būti nuostabiu žmogumi savo ir Dievo sąžinės atžvilgiu, turėti visus moralės ir dorovės supratimus, būti tolerantišku ir t.t. Tik išpildžius mano parašytas mintis gali pas žmogų sugrįžti bendravimas su esatimi.


 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-16 09:13


Labas Vidma,
Laiku prisijungiai,Povilo ir Romo pasisakymai daugiau teorinio pobudžio,jiems truksta paprastų,realių pavizdžių iš kasdienio gyvenimo.Yra daug žmonių nusivylusių,šituo supilkėjusiu,netekusiu prasmės savo gyvenimu.Tai naturalu.Nes,kaip jau minėjau,randamės nevaldomo proto etape,kuriame esame praradę tiesioginį kontaktą su gyvybės šaltiniu.Esame lyg drumstam vandenyje.Vaikystėje buvo kitaip...Nes tada visame-kame jautėme tą neapsakomą Esaties gyvybę,jos spindėjimą.Per visą vaikystę ir jaunystę savo viduje nešamės didžiausią brangenybę -tą begalybės pojutį(вся жизнъ в переди).Bet ateina laikas (galutinai įsigalėjus protui),kada ši vidujinė begalybė prarandama...
Pamenu,kaip tai atsitiko man.Nakties tyloje -taip aiškiai ir aštriai pjutau,kad jos -nebeturiu...Kad jokių stebuklų daugiau nebebus.Tik dienos vienodos,nuobodžios -viena po kitos,kaip akmuo nuo kalno -greityn,vis gretyn...Praradimas buvo toks aiškus,aštrus,kad pratrūko rauda.Vyras,pačiame vyriškume,turėdamas 28 metus -blioviau balsu, -tokia gili buvo neviltis...
Šią krizę-depresiją prieina visi.Tik išgyvena skirtingai,vieni sąmoningai suvokdami -aštriau,kiti- pasamoningai gelbėjasi alchagoliu,narkotikais...Yra net daina inspiruota šios krizės (Džordanos Butkutės) -jau nieko nebebus...
Ką tau,Vidma, norėjau pasakyti?Tu esi iš tų žmonių,kurie,to kontakto su Esatim turi daugiau...Tai reiškia,kad pasidalindamas savo "prisilietimais",visiems kitiems gali suteikti vilties,kad tas praradimas -laikinas...
 Romas ~
 2010-03-16 06:43


Tai kad viskas ir taip aišku...
Turi matymo užuomazgas, turi ekstra-sensorinių gebų ir tiek.
Tik tu įnikai su protu viską paaiškinti: iš kur, kodėl, kam, o kaip... Tai spąstai, proto spąstai.
Visi paaiškinimai yra iš proto, o matymas iš dvasios.
Lavink ir žiūrėk atidžiai, sėkmės.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-15 11:49


Labas Romai ir kiti forumo dalyviai.... aš įdedu Jums paskaityti savo situacijas, kurias rašiau "likimas lt." diskusijose pernai.

Man kartais būna prieš 3-6 dienas žinomi žemės drebėjimai , kurie įvyksta tiksliai tose vietose, kuriuose žinodavau ( cunamis man buvo žinomas kad įvyks prieš kelias dienas, tas pats buvo ir su Italijoje įvykusiu žemės drebėjimu ).

2009-08-27 16:21:04
vidma
Skyrius: Tai, ką sunku paaiškinti
Tema: Reikia irodymu?

Man labai įdomu yra, kas pagimdo tą nuojautą iš kur ji atsiranda, juk
iš niekur nieko taip neatsiranda.....Aš labai gerai prisimenu savo
mintis, būna tip top situacija tokia, kokią mintimis regėjau, nebūna
ji panaši į minčių matomą situaciją, tai nėra panašumas, o vienodumas.
Nuvažiavau į kaimą ( tėviškę ) ir susitikau buvusį kaimyną, vaikais
būdami draugavom.....pradėjau su juo kalbėti, jis mane užkalbino.
Bekalbant žiūriu jam į akis ir nukrypo mano mintys nuo temos, nes
galvoje atsirado mintis, kad jį tą buvusį draugą užmuš kažkas negyvai,
net negera pasidarė ,nes žinojau pagal minčių pobūdį, kad tokios
mintys visada man išsipildydavo ...... netgi nukreipiau žvilgsnį į
kelią ( gal mašina jį užmuš ), tačiau pajaučiau širdimi, kad ne
mašina, niekaip nesupratau, kas jį turi užmušti negyvai ir už ką.
Nusprendžiau jį perspėti, nes žinojau, kad tai išsipildis, tačiau
niekaip nesugebėjau jam pasakyti, nes iškart užvaldydavo mintis , kad
tai nesąmonė.........Po savaitės atvažiavo į mano namus Panevėžyje
mama su seserimi ir pasakė, kad tą kaimyną, su kuriuo kalbėjau užmušė
sugęrovai prie degtinės butelio........
Panašių pavyzdžių pas mane labai daug yra, neįmanoma visų išpasakoti .

- Vidma -

Būna, kad aš pasąmonėje matau įvykių eiga, kurios po tam tikro laiko tiksliai išsipildo taip kaip mačiau.
Pagal mano ištirtas situacijas Romas yra daug teisesnis už Povilą, o gal ir Povilas sugebės paaiškinti mano aprašytas situacijas aš to nežinau....

Ačių už atsakymus.
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-15 11:23


"Kol protas nevaldomas,jis kaip užuolaida..." Romas.......
Taip, Romai, tik protas visuomet yra užuolaida tarp tavęs ir realybės.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-15 10:35


"Ne protas ir yra švarus protas,kaip protas laisvas nuo objektų.Tai tas pats protas tik nesukaustytas materija.Tai zen terminalogija"...Povilas...
Dar visai neseniai apie protą Povilas kalbėjo kitokiais terminais,daug "spalvingesniais".Tiesa tada kalba ėjo apie "kitų" žmonių protą.Ši pastaba nėra vien tik sarkazmas iš Romo pusės.Noriu atkreipti dėmesį į kai kuriuos pakitimus.Didelių iliuzijų neturiu,bet visdėlto tai teikia vilties,kad ambicijų perteklius iš pirmo plano palaipsniui trauksis.Dėl tokio mikroklimato net pačios įdomiausios,giliausios temos,šitame forume,praranda prasmę.Kam iš to nauda?
Diskutuot galima įvairiai.Galima žut-būt jieškoti kliaučių aponento pozicijoj,tam,kad pademonstruoti savo pranašumą.Į tokį "stilių" stumia paprasčiausias ego-ambicijos.Tokiu atveju tiesa,aptarema tema, nustumemos į antrą ar dešimtą planą.Jos panaudojamos tiktai,kaip priemonės,tikslui-ambicijom pūsti.Galima diskutuoti ir kitaip,-paprasčiausiai,aptarema tema,dėstyti savo požiūrį.Jūs elkitės,kaip norit,o man antroji versija artimesnė.

Gyvūnai,augalai,visa gamta, gyvena tikrovėje neužtemditoje protu.Čia instinktų-refleksų ligmenyje viskas aiškiau ir skaidriau,yra tiesioginis rįšys su BUTIM-ESATIM.Dėka šio neprarasto ryšio,gyvūnai nujaučia žemės drebėjimus,kitas stichines nelaimes,jų aštresnės juslės.Atskiri judesiai ar veiksmai vyksta automatiškai,nes jie užprogramuoti instinktuose.Jiems atlikti nereikia ypatingos dėmesio koncentracijos,nes tai ĮSISAVINTAS dalykas.
Kodėl protas užtemdo tikrovę?Todėl,kad jo sritis -nauji,dar neįsisavinti dalykai,kuriems būtina dėmesio koncentracija,mastymas,interprretacijos,vaizduotė,sintezė...Protas,tai instrumentas,kurio pagalba vyksta naujų dalykų įsisavinimas.Kada naujas dalykas įsisavinamas iki automatizmo,tada jis pereina į refleksinį lygį ir vadinamas meistriškumu.Meistrų esama visose srityse -ritų kovų,menuose,sporte.Ne išimtis ir sritis dvasinė.Terminas -nušvitęs meistras atspindi tą patį principą.Dėka proto įsisavinami vis nauji dalykai,vyksta sąmonės evoliucija,bet nebūna lazdos su vienu galu.Kol protas nevaldomas,jis kaip užuolaida...

 Romas ~
 2010-03-15 06:55


Nesiskusk,drozk i savo foruma,ten tu kietas bicas,ne makaka....kolkas:)))
 Aurius ~
 2010-03-14 23:29


Kaip matau, Aurius į "dastusmtas" į savo proto haliucinacijas. Nekreipkit į jį dėmesio, jis net nežino kiek jam reikia dėmesio, kad pasikasyt pakaušį... Užjauskime "dastumtąjį"!!!
 Povilas ~ http://meditacija.forum.24.ru
 2010-03-14 21:00


Davatkiskos spekuliacijos,protas ne protas,analogiskai-ne dangus yra svarus dangus;ne masina yra svari masina;ne makaka yra svari makaka :)))....sizike,is kur tu toks nedastumtas?neatsakei i klausima dar:kiek tiksliai % demesio reikia makakai trinti pakausi,atsakyk,juk bent kazka zinai vistiek?:)
 Aurius ~
 2010-03-14 11:36


"Su šitais teiginiais sutinku,ištikrųjų dėmesys reikalingas mastymui,protui.Bet jie prieštarauja paskutinem Povilo teginiui:"Jeigu dėmesys sutelktas 100pr.ir ten išlaikomas,galvojimas sustoja,protas tampa aiškus,kaip giedras dangus,atsiveria ne proto būtis,jėgos (sidhai)...." Romas.................
Ne protas ir yra švarus protas, kai protas laisvas nuo objektų. Tai tas pats protas, tik nesukaustytas materija. Tai zen terminologija.
Meditacija yra ne koncentracija. Tačiau apie meditaciją aš ir nekalbėjau, o kalbėjau apie dėmesio koncentraciją ir IŠLAIKYMĄ viename taške. Tai labai svarbu - ilgą laiką išlaikyti dėmesį sukoncentruotą. O į ką tu jį koncentruosi visiškai nesvarbu, nors ir į kakutį ar Krišną, jokio skirtumo. Nes objektas yra tuštuma, tuštuma yra objektas. Jei moki koncentruotis į tašką, gali būti koncentruotis ir į visą dangų - išplėsti dėmesį, o tai ir bus meditacija. Vienu metu taškas dingsta ir tu jau anapus, ne prote. Tai reikia bandyti. Reikia mokytis ir koncentruotis ir išsiplėsti. Tai kelias ir į materiją ir į sąmonę. Protas - tai tiltas, sujungiantis abu pasaulius.
 Povilas ~ Meditacija.forum24.ru
 2010-03-14 08:17


"Dažnai būna situacijos,kada mintims nelieka laiko,pvz.išbėgo vaikas į kelią,o tu važiuoji auto,ir tu iškarto paspausi stabdžių pedalą,be jokio galvojimo,analizavimo......"Povilas.
Labai geras pavizdys,bet pakomentuosiu su pataisymais.Stabdžių pedalą automatiškai,be jokių galvojimų ir papildomo dėmesio paspaus tik patyręs vairuotojas,kuris vairavimą jau įsisavinęs.O vairavimo mokyklos kursantui,tik atsisėdusiam už vairo -to nesigaus.Jis palenkęs galvą dar žioplinės kur koks pedalas randasi...Tokia pati situacija šokant valsą.Šokį įvaldžiusiam nereikia skaičiuoti žinksnelių,jokio papildomo dėmesio.Jis tiktai mėgaujasi...Analogiška situacija ir su pilviniu kvėpavimu.Tiktai jo neįvaldžiusiam reikalingas papildomas dėmesys.
"Sąmoningai veikti -veikti negalvojant
Sąmoningai mąstyti -skirti dėmesį" -Povilas
Su šitais teiginiais sutinku,ištikrųjų dėmesys reikalingas mastymui,protui.Bet jie prieštarauja paskutinem Povilo teginiui:"Jeigu dėmesys sutelktas 100pr.ir ten išlaikomas,galvojimas sustoja,protas tampa aiškus,kaip giedras dangus,atsiveria ne proto būtis,jėgos (sidhai)....
Povilai,tik įsiklausyk,ką parašiai -"protas tampa aiškus...,atsiveria ne proto būtis.."
Tai proto būtis,ar ne proto?Ir tai atsitinka esant 100 procentų dėmesio koncentracijos?Koncenracijos į ką?Nevartosiu tavo terminų,neturiu jokio poreikio iš kito žmogaus šaipytis ar žeminti.Bet labai panašu,kad tavo išmintis daugiau prisiskaityta negu patirtinė.

MEDITACIJA -ne dėmesio koncentracija.Tuo labiau visų 100 procentų.Priešingai meditacija -tai relaksas,visų įtampų ir koncentracijų paleidimas.Reikalingas tik budrumas,kad protas,mintys nepripultų prie dėmesio "kranelio".Protas sustoja,kai nebegauna dėmesio.Tereikia būti sąmonės režime,tuo mėgautis ir neprarasti budrumo.

 Romas ~
 2010-03-14 07:54


Cha..cha...
 Aurius ~
 2010-03-13 22:03


"adrenalinas padideja"
Tai tik cheminė kūno reakciją į sąmonės pokyčius. Matai pasekmes, o aš kalbu apie priežastis.
"Taigi,begantis nuo liuto patyria satori ar kokia ten busena,tai gal,davai,as su kuju bandau spirti tau i kiausus,nereiks ne medituoti metu metus,migom bus tau satori" Aurius...............
Ne, ačiū, iš tavo šizofreniško pasiūlymo galima nuspėti kas tu per žmogus...Su makakom, kurios SU KŪJU BANDO SPIRTI...nėra prasmės bendrauti.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-13 21:01


Taigi,begantis nuo liuto patyria satori ar kokia ten busena,tai gal,davai,as su kuju bandau spirti tau i kiausus,nereiks ne medituoti metu metus,migom bus tau satori:)))nu bl.marazmai...zmogau,ten adrenalinas padideja,uz tai ir padaroma daugiau ne iprasti sugebejimai....kiek sakai tiksliai makakai demesio reikia?
 Aurius ~
 2010-03-13 20:26


"Del demesio,kaip jau sakiau-makakai pakasyti pakausi matyt reikia 100 koncentracijos," Aurius.........
Makakai pasikasyti nereikia beveik jokios dėmesio koncentracijos. Kasosi - pasikasai, ranka pati suranda kur pakasyti, bet jeigu makaka norės sudėti iš kubelių konstrukciją, sustatyti juos vieną ant kito, tai jai reikės visos dėmesio koncentracijos ir tai jos nepakaks, nes makaka neturi tokios gebos kaip žmogus - ilgam ir labai tiksliai koncentruoti dėmesio. Tik žmogus gali sukoncentruoti savo dėmesį savo valia ties bet kokiu informacijos vienetu, ar elementariu veiksmu.
Gepardas koncentruoja savo dėmesį prieš šuolį ant aukos, tačiau tai vyksta instinktyviai. Žmogus gali sukoncentruoti dėmesį savo valia, pvz. laikrodininkas remontuoja subtilų laikrodžio mechanizmą, arba instinktyviai, pvz. įvyko užpuolimas ir žmogus sutelkia dėmesį į savo instinktus, išsigelbėjimą, jis gali priešintis su dviguba jėgą, arba bėgti didžiuliu greičiu. Normaliose sąlygose jis gali būti silpnas ir negreit bėgioti, nes niekada nesutelkia savo dėmesio 100 procentų į vieną ar kitą veiksmą.
Jeigu dėmesys sutelktas 100 procentu ir ten išlaikomas, galvojimas sustoja, protas tampa aiškus, kaip giedras dangus, atsiveria ne proto būtis, jėgos (sidhai). Žmogaus juslės tampa kelis kart jautresnės, atsiveria energijos šaltinis. Tai ir yra satori - realybės akimirkos.
O pagal tave, Auriau, išeitų, kad makakos yra nuolatiniame satori.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-13 19:41


Pries veikdamas sugebi pasverti,ivertinti ir suvokti nora.Kada to nera gaunasi veiksmas negalvojant,uzsimanei apspjauti kita ir apspjovei,noru vergija ir tik po to galvoji.Elementaru.Pries eidamas i tulika nusiciurksti tu suvoki mintise nora,todel gali kontroliuoti save,kitaip butu kaip su adatos isidurimu,kada isijungia refleksai,uzsimanei ir vietoi privarei.Suvaryta i kruva refleksai,instinktai ir norai,todel turgus,maisaline ir nesuvokimas ir gaunasi.Del demesio,kaip jau sakiau-makakai pakasyti pakausi matyt reikia 100 koncentracijos,vienu metu neiseis dar "kalbetis"su makakom,todel jos ir yra makakos....ai beviltiska:))
 Aurius ~
 2010-03-13 19:09


Motorika ir taktilika yra kūno atmintys, jos skiriasi, tačiau remiasi kūnu. Jų negali visiškai atskirti.
"Samoningai nerealizuoji norus atskirai nuo minciu.Kas sukele nora,tampa mintimi pries veiksma." Aurius..........
Kaip nerealizuoji sąmoningai savo norų atskirai nuo minčių?
Aš noriu šlapintis, tai einu į tualetą ir realizuoju savo kūno poreikį be jokių minčių. Mano šlapimo pūslė duoda taktilinį impulsą, ir aš žinau kiek laiko galiu kęsti nesišlapinęs, nes turiu atmintyje įrašytą informaciją apie tai.
Tas pats, kai veržį batų raištelį, tavo kūnas turi patyrimą kaip stipriai reikia užrišti, kad nespaustų pėdos ir mąstymas čia gali visiškai nedalyvauti. Tu sąmoningai riši ir junti kokia jėga riši ir prisimeni kokia jėga užrištas batų raištelis tau nesukelia diskomforto.
Norai nebūtinai turi tapti mintimis. Natūralūs žmogaus norai yra ne mintyje. Jie egzistenciniai, jie nepriklauso nuo to ar tu mąstai ar ne. Jei kūnui šaltą, tai net gyvūnas ieškos šilumos, be jokių filosofijų. Jei tau skauda dantį, tai ar tu mąstysi apie tai ar ne, vistiek skaudės. Noras atsikratyti skausmo yra anapus minties, tai būtinybė, o KAIP skausmu atsikratyti, tai tu jau pradedi mąstyti, kur eiti, kada eiti, bet noras atsikratyti skausmo kartais žmogų verčia nemąstant imtis veiksmų. Pvz. įsidūrei su adatą, tu juk iškarto ištrauksi ją, net nemąstydamas, kokiu būdu ir kaip būtent tu ją trauksi, tiesiog skauda ir ištrauki. Dažnai būna situacijos, kada mintims nelieka laiko, pvz. išbėgo vaikas į kelią, o tu važiuoji auto, ir tu iš karto paspausi stabdžio pedalą, be jokio galvojimo, analizavimo, kūnas - protas veikia staigiai ir be galvojimo.
Sąmoningai veikti - veikti ne galvojant, o matant ir juntant.
Sąmoningai mąstyti - skirti dėmesį savo atmintyje esančių realybės atspaudų, įrašytos info analizavimui, lyginimui, rūšiavimui, skaidymui ir sintezei.
Galvojimas - inercinis minčių ir vaizdų sąmonėje būvimas, mentalinis triukšmas, vykstantis be subjekto valios.
Todėl sąmoningai mąstyti (galvoti) ir sąmoningai veikti (matyti, justi) vienalaikiškai neįmanoma, nes dėmesys yra vienas. Galima tik nuosekliai dėmesį nukreipti arba į sąmoningą veiksmą arba į mąstymą.
Dažniausiai galvojimas niekada nesiliauna, bet žmonės nesąmoningi, nepastabūs, todėl nemato to minčių ir vaizdinių fono savo prote.
Sąmoningumas (atsitapatinimas) leidžia matyti savo galvojimą ir nuo jo atsitraukti, taip didesnis skiriamas dėmesys realiems veiksmams, darbui ir pan. Darbas atliekamas efektyviau, kūnas ir protas mažiau pavargsta, nėra streso ir jo sukeltų pasekmių.
Kai bandai ir mąstyti ir subtiliai ką nors daryti, dėmesys susidvejina ir prasideda stresas, bandymas vienu metu atlikti du ir daugiau darbų reikalaujančių sąmoningumo.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-13 18:23


Tai,kad taktiline ir motorine yra skirtingos atmonciu tipai.Kunui automatu veikti taip pat padeda emocine,regimoji ir klausomoji atmintis.Poelgis nera minciu ikunujimas,tai viso organizmo,samoninga ar ne reakcija i aplinka.Ikunijimas yra subektyvus ismislas.Samoningai nerealizuoji norus atskirai nuo minciu.Kas sukele nora,tampa mintimi pries veiksma.Kada individas "dubliuoja" makaka,pirmiksiu impulsiu ir instinktu vedamas,tada norai ir mintis/mastymas logiskai nesiekia vieni kitus....Rekomenduojama veterinoriaus konsultacija.:))Jo,jo,paiskink tu man,total crap!!!
 Aurius ~
 2010-03-13 17:15


Tai,kad taktiline ir motorine yra skirtingos atmonciu tipai.Kunui automatu veikti taip pat padeda emocine,regimoji ir klausomoji atmintis.Poelgis nera minciu ikunujimas,tai viso organizmo,samoninga ar ne reakcija i aplinka.Ikunijimas yra subektyvus ismislas.Samoningai nerealizuoji norus atskirai nuo minciu.Kas sukele nora,tampa mintimi pries veiksma.Kada individas "dubliuoja" makaka,pirmiksiu impulsiu ir instinktu vedamas,tada norai ir mintis/mastymas logiskai nesiekia vieni kitus....Rekomenduojama veterinoriaus konsultacija.:))Jo,jo,paiskink tu man,total crap!!!
 Aurius ~
 2010-03-13 17:15


"Motorine atmintis,ne taktiline.Poelgis nera ikunytas protavimas."
Man derėjo parašyti: Kūnas turi savo atmintį ir jis gali automatiškai atlikti daugybę dalykų. Tai vadinama taktiline ir motorine atmintimi. Gerai kad pataisei.
Kai tu protauji, tu mąstai, analizuoji ir priimi tam tikrus sprendimus. Pvz. šis mano atsakymas yra mano protavimo (informacijos suvokimo ir apdorojimo) įkūnijimas. Kaip tu įkūniji savo mintis, taip gali įkūnyti ir savo norus. Pvz. nori valgyti ir eini į restoraną ar kavinę. Sugalvojau paskambinti draugui - imu telefoną ir renku numerį, t.y. savo idėją pilnai įgyvendinu.

 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-13 16:23


"kai žmogus sąmoningu protavimu elgiasi vienaip, o pasąmonė žmogaus judesius kontroliuoja kitaip tame pačiame laiko epizode...." Vidmantas.............
Ką reiškia "sąmoningu protavimu ELGIASI vienaip"? Poelgis yra jau įkūnytas protavimas: žodžiu, mimiką, raštu, kūnu. Tai kaip tai išeina? Tu sąmoningai ELGIESI VIENAIP, o pasąmoningai (refleksiškai)kitaip? Tu savęs nevaldai?

Aš Povilai kai noriu save valdyti visada valdau save ir darau tą ką sąmoningai sugalvoju, tačiau būna situacijos, kurias pavadinčiau išskirtinėmis; pvz; braižau kompiuteriu el. schemą ir mane kažkas užkalbina atitraukia dėmesį, aš braižau toliau schemą apie ją negalvodamas tik kalbėdamas su kitu žmogumi ir man pavyksta apie vieną dalyką galvoti ir kitą darbą dirbti nieko apie tą darbą nemąstant, nors be savarankiško mastymo rodosi tas darbas neįmanomas, aš net ją galiu braižyti be jokių minčių.
Neperseniausiai turėjau vieną tikrai įdomų epizodą. Buvau nuvykęs į vieną uab firmą ir buvo toks variantas; Galvoju sąmoningai " Na tikrai šiuo metu negalima eiti pas direktorę tos firmos dėl tam tikrų priežasčių, palauksiu" ir pats nejaučiau, kaip su tokiomis mintimis perėjau kalidorių , susiradau direktorės kabineto duris ir jas atidariau sąmoningai nežinodamas net kur jos randasi..... atidaręs duris sutrikau ir pasimečiau, nes sąmonėje egzistavo visai kitos mintys.... O direktorė pamačiusi mane pasakė ; labai gerai, kad atėjai.. užeik.
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-13 15:26


Pastaba:Motorine atmintis,ne taktiline.Poelgis nera ikunytas protavimas.Tokio dalyko kaip ikunytas protavimas nera.Bent pasidometum,kad tikriau atrodytu.Ka dar sugalvosi,ai...svaraus samoningumo nera....na nera tai nera,davai,bukciom buk,sizike tu sizike:))))
 Aurius ~
 2010-03-13 15:12


"kai žmogus sąmoningu protavimu elgiasi vienaip, o pasąmonė žmogaus judesius kontroliuoja kitaip tame pačiame laiko epizode...." Vidmantas.............
Ką reiškia "sąmoningu protavimu ELGIASI vienaip"? Poelgis yra jau įkūnytas protavimas: žodžiu, mimiką, raštu, kūnu. Tai kaip tai išeina? Tu sąmoningai ELGIESI VIENAIP, o pasąmoningai (refleksiškai)kitaip? Tu savęs nevaldai?
Nesąmoningai (automatiškai, iš įpročio) gali nuosekliai nors šimtą veiksmų dalyti.
Kūnas turi savo atmintį ir jis gali automatiškai atlikti daugybę dalykų. Tai vadinama taktiline atmintimi.
Tačiau sąmoningai vienalaikiškai atlikti gali tik vieną elementarų veiksmą.
O jeigu tu galvoji vieną, o darai kitą, tai yra jau šizo, susidvejinimas, kai dešinė ranka nežino ką daro kairė.
"Tikras,svarus samoningumas suvokia," Aurius.............
Svarus sąmoningumas- grynas šizokodas, tokio dalyko nėra realybėje. O mąstyti šizokodais = meluoti sau ir apgaudinėti save.


 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-13 13:26


Nenustebciau,kad tai koks rusas,nekenciantis lietuviu kaip tautos.
 Aurius ~
 2010-03-13 13:04


Aš nesuprantu Auriau ar Povilas iš tiesų nesupranta situacijų apie ką mes rašome, ar jis piktybiškai apsimetinėja, aš net nežinau ką ir berašyti jam, nes jis viską savaip inteprituoja lyg iš tiesų nesuprastų, tik įrodinėtų savo kažkokį pranašumą.
 Vidmantas ~
 2010-03-13 12:44


Makaka matyt gali atlikti tik viena veiksma,pzvdz trintu pakausi,nes jos smegenine neaprepia daugiau info.Kada zmogus padaliba veiksmus i keleta,jis kaip makaka,padaro tik vienz vienu metu.Kada keleta veiksmu,pavdz:rasymas,klausymas ir kalbejimas yra kaip vienas,tada jeigu protas pajegus arba treniruotas jis sugeba perdirbti visa informacija kartu.Tikras,svarus samoningumas suvokia,viska vienu metu,problema atsiranda kada protas tebesugeba fiksuotis tik ties vienu mazu taskeliu,as vadinu tai makaku lygis
 Aurius ~
 2010-03-13 12:08


Teisus Povilai esi sakydamas , kad sąmoningas dėmesys yra vienas, tačiau matau nesi girdėjęs apie tokias situacijas, kai žmogus sąmoningu protavimu elgiasi vienaip, o pasąmonė žmogaus judesius kontroliuoja kitaip tame pačiame laiko epizode....
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-13 11:37


"Todėl vairuotojas,vairuodamas automobilį,sugeba palaikyti pokalbį su keliaiviu,kalbėti mobiliuoju tel.ir pan." Romas............
Tu nesupranti, kaip dirba dėmesys... Dėmesys yra vienas ir vienalaikiškai atlikti sąmoningai galim tik vieną veiksmą, o tavo pavyzdyje vairuotojas nuosekliai perjungia dėmesį nuo kelio į pašnekovą, paskui telefoną. Bet niekada vienu metu jis nekalbės ir neklausys, ir nežiūrės į kelią SĄMONINGAI.
Tik nuosekliai. Toks dėsnis.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-13 09:58


Jeigu būtent apie satori, tai vienas eilerasti, kurį parašiau labai seniai perskaitęs Bagavasdgyta:

Ten rožės raudonai žiedais žydėjo
Ir vargo jokio niekada neregėjo
Iki tol kol vėjas pro jas nepraėjo
Pravirko rožės
Raudonom ašarom
Raudonais besiplaikstančiais vėtroi lapeliais
Ir vėjui pagailo tų rožių
Tat viskas aplinkui nurimo
Džiaugėso rožės tyla ir ramybe
Ir tiesė į saulę raudonus žiedus
Džiaugėsi vėl laimė atėjus
Prabėgo nuo to laiko daug metų
Ir vėjas netyčia užklydo
Kur prisiekė daugiau nebepūst
Ir nustėro juo šuorai
Kur rožės
Nes išvydo tiktai stagarus juodus
Tai viskas
Kas liko iš to ką jis taip mylėjo
Ir vėjui sušukus- kur viskas pradingo
Ir stagarai į klausimą lyg tyla atsakinėjo
Išdžiuvo be vėjo
Ir suprato jautri širdis vėjo
Suprato- kodėl taip gražiai žydėjo
Suprato kodėl jis taip jas mylėjo
Ir iš laimės ašaras liejo
O rožės vis gražiau žydėjo
Kuo jis stipriau mylėjo
Ir pravirko vėjas nuo šio supratimo
Jau ne ašarom laimės
Pravirko nuliūdęs
Kaip aš galėjau palikti jas vienas
Juk žydėjo tik todėl,
Kad aš taip beprotiškai mylėjau
Ir jos niekam kitam
O tik man vienam
Mano meilėje žydėjo



 Gediminas ~
 2010-03-13 09:06


Taigi:
NAKTIS TAIGOJE (sutrumpinta)
(šio prisiminimo autoriai tada buvo 16 metų)

Vietiniai gyventojai pasakojo,kad kai tik ant to tako,vedančio į stovyklą,pernai buvo susidūrę su meška.Labai bijojau,net nežinau,ko labiau:ar susitikimo su meška,ar paprasčiausiai tamsos.bet neturėjau pasirinkimo,-į darbą privalėjau prisistatyti laiku.
Išėjau jau pradėjus temti.Kažkas patarė užeiti pas daržovių rūsio sargą,sukriošusį senuką,gyvenantį žeminėje šalia rūsio už kokių trijų kilometrų nuo kaimo,pas jį palaukti,kol truputį pradės brėkšti.Suspėčiau tada laiku į stovyklą.
Žeminė buvo prieškalnėje,nuo jos takas jau niro į taigos tankmę tuo pačiu kildamas aukštyn.Pasibeldžiau į senas,išklebusias,kaip ir pats šeimininkas,duris.Truputį palaukusi,nors niekas neprašė užeiti,pravėriau jas.Į veidą trenkė sunkus,tirštai pridvokęs machorkos dūmais oras.Pajutau,kad mano basomis kojomis ypač susidomėjo galybė nuolatinių žeminės gyventojų -blusų..Žeminė buvo tokia maža,kad joje vos isiteko lentinis gultas,ant kurio kosčiodamas ir spjaudydamasis,apsiklojęs suplyšusia,purvina šimtasiūle kiuksojo senis.
Pasiguodžiau seniui,kad bijau eiti taiga."Sėdėk čia,man ne gaila",-galvos judesiu parodė į kaladę.Tuo tarpu blusos rodė vis didesnį susidomėjimą mano kūnu.Supratau,kad ilgiau čia neišbūsiu,nes ir kvėpuoti,nepratusiai prie tokios dūmų,ir kitokių kvapų koncetracijos,darėsi vis sunkiau."Gal aš eisiu",-pasakiau seniau."Eik,jei nori",-abejingai burbtelėjo jis.
Išėjusi pirmiausia kelis kartus giliai įkvėpiau ir ryžtingai pasukau takeliu į taigą;tai vis geriau,negu sėdėti toje baisioje žeminėje.
Tamsu buvo klaikiai,ypač tankumyne.Ėjau ištempusi akis ir ausis.Nors buvo visai tamsu,bet taką jaučiau kojomis -ne kartą juo eita,tik,žinoma ne nakties metu.Širdis daužėsi,o nuo prakaito ir veidas,ir rankos,nors naktis,kaip paprastai Sibire,buvo šalta.Nuo nervinės įtampos svaigo galva.Viešpatie,kiek gi man dar liko kilometrų ir kada gi aš pasieksiu tą bakūžę iš pajuodusių rąstų,kurioje dabar miega išvargusios nuo alinančio dienos darbo mano draugės?!Atrodė,kad jau visą amžinybę aš keliauju per taigą tamsoje.
Pagaliau takas išniro į pievutę ir ėjo apie puskilometrį jos pakrasčiu.Ir staiga įvyko stebuklas -iš už juodos medžių sienos pasirodė didelis rausvas mėnulis.Viskas nušvito paslaptinga šviesa,o rūkas,dengiantis pievutę,atrodo,pats pradėjo švytėti.Viešpatie,koks grožis!Stovėjau pagauta ekstazės,pamiršusi baimę,ir tuos baisius kilometrus,kuriuos dar reikėjo nueiti.Ore sklandė kažkokia tyli muzika,lyg vėjelio dvelkimas,aš ją girdėjau širdimi.Ji tirpdė mano baimę,įtampą,pakeisdama tyro džiaugsmo,laimės pilnatve.Gamtoje vyko kažkoks stebuklas,o aš buvau ne tik liudininkė,bet ir pilnateisė dalyvė.Nes tai,kas vyko gamtoje, vyko ir manyje.
Atsiklaupiau į vėsią žolę ir visa savo esybe meldžiausi už tai,kad esu,jaučiu ir mąstau,kad man leista patirti ne tik skausmą,bet ir laimę,kuri žymiai svarbesnė žmogui,negu sunki kasdienė kova už būvį.
 Romas ~
 2010-03-13 08:48


Kas dėl dėmesio,nei vairavimas(apie Maskvą tikrai negalvojau),nei sąmoningas kvėpavimas,nereikalauja 100-procentinės dėmesio koncentracijos.Todėl vairuotojas,vairuodamas automobilį,sugeba palaikyti pokalbį su keliaiviu,kalbėti mobiliuoju tel.ir pan.Suprantama,kad būna situacijų,kurios reikalauja 100pr.dėmesio koncentracijos,bet šis atvejis -ne tas.Tiesiog Povilas surado eilinį kabliuką.Juk visi nušvitę ar to siekiantys, paros bėgyje gali nuveikti daug darbų,nepamesdami savo sąmoningumo...
Pratesiu

Proto uždanga skyrenti mus nuo Esaties nėra aklina.Kiekvienam žmogui vis kitokia.Poezija,muzika,visa žmogaus kūryba,meilė -viskas prasismelkia pro ją iš Tenai.Šitame procese galime pastebėti net kai kuriuos dėsningumus.Galimybę,tai atsitikti,labai padidina ribinės situacijos.Šio forumo kažkurioje vietoje Kukas labai aštriai ir konkrėčiai klausė apie depresiją (pačio šio žodžio nevartodamas)-"ar tu tai patyriai?" -kada viskas tampa beprasmiška...Tokioje pat situacijoje atsidūrė ir E.Tolle -ant savižudybės ribos.Jo atveju gili depresija pasitarnavo tramplinu į nušvitimą.Tikrai,kad nėra to blogo...Panašiai vertinama ir dabartinė dvasinė-ekonominė krizė (kaip galimybių metas),"kuo blogiau-tuo geriau"...Dviliktieji metai gali tapti tramplinu visai žmonyjai...
Ribinės situacijos (nebepakeliamas skausmas,depresijos neviltis,realus pavojus ir pan.)apnuogina sielą.Tada ir tampa įmanomas "kontaktas" su Esatim.Toks trumpalaikis prisilietimas rytuose vadinamas -"satori".Tai išgyvenančiam žmogui tokie prisilietimai yra labai reikšmingi,jie tampa švyturiu,orientyru pakilimo Kelyje.Kas esate patyrę panašių prisilietimų noriu pakviesti tuo pasidalinti,juk čia forumas,tokia patirtis gali įkvėpti kitus.Kaip pavyzdį įdėsiu savo motinos (jau išėjusios)pora tokių atvejų iš tremties prisiminimų.Tik,kad nesigautų "paklodė" -kitam pasisakyme.

 Romas ~
 2010-03-13 07:27


Keisti mes žmonės. Vieni žino per daug, ir nesuvokia ką su tom žiniom daryti, kiti žino per mažai ir ginčijasi bandydami kažką išaiškinti. Povilai, dėl ko tu žmogau gyveni? Tu žinai visą ko pagrindus, žinai kaip veikia visa realybė, kodėl Tau viską žinant apie šią realybia dar reikia veikštinėti po forumus , kažką žmonėms įrodynėti ir aiškinti? Tu konors ieškai? Gal padėti? Nes man nesuvokiama, kaip žmogus žinantis tiek kiek sako žinas gali elgtis taip kaip tu. Sekmės jums besigilinant į nieką dėl nieko.
 Dovydas ~
 2010-03-12 19:55


"su Tavimi Povilai aš atsisakau bendravimo," Vidmantas......
Ir ką? Nuo to pasikeis egzistenciniai dėsniai?
Nebūk juokingas! Jeigu tau nepatinka tiesa, tai kas turi pasikeisti, tu ar akivaizdi neginčijama tiesa?
Atlik paprastus eksperimentus ir pamatysi, kad dėmesys yra vienas, kad mintys veikia kūną.
Viskas veikia darniai be jokio tikėjimo ir dievų, tai dvasinio mokslo rezultatai, o ne fantazavimo ir nemokšiškumo pasekmė.
Tačiau kur tau nusileisti iš savo iliuzinių aukštumų iki paprasto realaus eksperimento! Tu juk toks teisingas, tiek daug supranti apie dievą, net pagijai nuo mirtinos ligos! Vau!!! O čia paprastas eksperimentas, kuris gali ir sugriaus visas tavo mentalines pilis per vieną akimirką.
Bėk nuo realybės į savo fantazijų urvą, užsidaryk savo iliuziniame pasaulyje ir neig dėsnius, kurie egzistuoja objektyvioje realybėje, kurie veda į meditaciją, aiškų matymą ir jutimą.
Tu išnyksi, kaip rūkas, o dėsniai liks, nes jie amžini.
Gali neigti tikrovę iki pamišimo, arba gali atlikti eksperimentą, tyrimą ir pats pamatyti kas yra tikra, o kas iliuziška.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-12 19:41


1,2,3 Atsakymas yra teisingesnis atitinkantis realią tikrovę, nes pasąmonė ir sąmonė gali dirbti nepriklausomai viena nuo kitos, tai yra mano ištirti reiškiniai ir su Tavimi Povilai aš atsisakau bendravimo, nes esi neteisus, teisingumo Tu negali suprasti per savo neigiamus bruožus ir nieks negali tau kitos tiesos paaiškinti kokią pats suvoki.
 Vidmantas ~
 2010-03-12 17:25


Yra dėsniai, net šitame forume jų aprašymus įdėjau, kaip veikia sąmonė su materija. Tik niekam jie neįdomūs...
Todėl ir nesupranti kas ir kodėl vyksta, o pradedi fantazuoti, dievą gliučinti.
Niekam net įdomu kas yra tiesa, savaime akivaizdi nereikalaujanti jokių įrodymų, kiekvienas nori surasti savo teisybę ir gyvena pagal savo subjektyvią nuomonę.
Aiškiai pasakiau, kad dėmesys yra vienas ir nedalomas, kad sąmoningai gali atlikti tik vieną veiksmą vienu laiko tarpu. Tačiau šizikas tiki, kad Cezaris turėjo ne vieną dėmesį, o daug daugiau, o tai visiška nesąmonė.
Tu nuvyk į Maskvą ir atsisėsk už vairo... pradėk važiuoti ir užsigalvok, užsisvajok...pažiūrėsim kur tu nuvyksi. O per pažįstamas gatves, net girtas gali grįžti, užtenka nors kiek sąmoningumo.
O žvynelinė prasideda prote ir baigiasi prote. Paleidai šizo idėjas, priėmei save- atpalaidavai savo blokus ir energija pradėjo tekėti.
Viskas vyksta pagal dėsnius, kurie net šitame pačiame forume yra aprašyti. Net juokinga...
Šalia yra daugybos lentelė, o žmogus su pirštų skaičiuoja.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-12 17:07


šiandien dar sykį labas.... norėčiau, kad Povilas man paaiškintų (jei gali) ir šitas situacijas, kurias rašiau prieš dvejus metus.



Dievo stebuklai žmonėms, mylintiems jį ir žmoniją Peržiūrėti Redaguoti

ket, 2008-05-29 18:15 — vidma

Labas mielieji skaitytojai. Šis mano rašomas straipsnis yra ypatingas tuo, kad žmonės mylintys Dievą susiduria su jo stebuklais ir gali gyventi nuostabų gyvenimą . Aš asmeniškai tyrinėjau gyvenimo situacijas ir dvasingumą, tyrimai parodė neįtikėtinus dalykus. Mano visas mastymas buvo panašesnis ne į eilinio žmogaus , o į kristaus, nes visas gyvenimo situacijas vertinau ne savo naudai, o Dievo akimis žiūrėjau į pasaulį.
Pirmiausiai galiu pasakyti , kad taip gyvenant ir mastant pildosi visi žmogaus norai....., ko tik širdis įsigeidžia ir tas su laiku išsipyldo.
Aš prieš du metus susirgau paveldima ir nepagydoma liga, nes gyditojai paaiškino, kad ji yra neišgydoma tik apgydoma ( žvinelinė ), tačiau aš pilnai išgyjau per 4-5 dienas nenaudojant jokių vaistų, nes kai naudodavau apgydavau ir vėl liga atsirasdavo, tas truko beveik metus. Vieną dieną pakalbėjau mintyse su Dievu " iš kur man ta nemaloni liga, jei aš tave visa širdimi myliu, bei tavo visą kuriniją myliu, aš nemoku net mintimis nusidėti, o sergu nepagydoma liga". Po šių minčių ryte atsikėlęs žiūriu , kad per naktį sugijo visos rankos ir kojos, nors vaistais jau nebuvau tepęs savaitę..... aš labai nustebau ir praėjus 5 dienoms net žymės ant kūno neliko, nuo to laiko praėjo beveik metai ir panašumo nebuvo per tą laiką, kad pasireikštų liga.
Kitas dalykas mintimis galiu nuimti bet kokį skausmą sau, net neišsivaizduoju kaip tai paaiškinti.... gyvenime būna , kad suskausta kas nors ir mintimis per kelias sekundes užblokuoji skausmą.
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-12 16:26


Julijus Cezaris garsejo tuo,jog vienu metu galejo rasyti,klausytis ir diskutuoti.Aplomai imanoma koncentracija padalinti ir vienu metu atlikti keleta darbu,taip pat kartais viena darba padarome pilna susikoncentrave i ji o kita automatiskai,tada pasamone viska kontrolioja.Vidmantai,sitas Povilas yra iskrypusi davatka,jis miegaujasi kitus ziemindamas,kazkas jam nuo meditavimo susisuke,kaip sakoma neprasidek su idiotu,jis nutemps iki savo lygio ir issikalines is taves besivadovaudamas savo gyvenimo patyrimu...
 1,2,3 ~
 2010-03-12 12:43


Man labai dažnai būna, kad pavyzdžiui kažką daru ir dėmesį nukreipiu kitur, tada savaime tas darosi ką dariau be dėmesio be sąmoningo protavimo nežinau net kaip tai pavadinti tokias situacijas, darau vieną , o galvoju VISAI KITKĄ IR MAN PAVYKSTA DU VEIKSNIAI IŠ KARTO DARYTI, būna, kad mašina važiuoju ir užsisvajoju kažkaip, net gerai kelio nematydamas nuvažiuoju iki 50 kilometrų ir , kai atkreipiu dėmesį į vairavimą negaliu pats suvokti, kaip aš 50 kilometrų vairavau galima sakyti kelio nematydamas, nors akys matė tačiau sąmoningai būdavau atsijungęs nuo vairavimo......
Būna man net tokių atvejų, kad braižau schemą kompiuteriu ir mintys būna kitur nuklydę, man vistiek pavyksta schemą braižyti be minčių, nors braižymas reikalauja savarankiško protavimo ir mastymo..... kaip Jūs ir Povilas paaiškintumėte mano tokias situacijas juk Povilas rašė, kad be sąmoningumo avariją galima padaryti, tai kodėl aš nepadarau avarijų?

Ačių už atsakimus

- vidma -
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-12 11:55


Gediminai, atlik šį eksperimentą pats, vairuok ir stebėk kvėpavimą vienu metu.
Ir suprasi, kad dėmesys yra vienas ir nedalomas. Arba tu stebėsi kvėpavimą, arba kelią. Vienu laiko momentu galima atlikti tik vieną sąmoningą veiksmą. O šizikai bando atlikti du ir daugiau veiksmų, kurie reikalauja sąmoningumo ir patenka į aklavietę, išsenka.
Pabandyk tuo pačiu metu skaityti ir atidžiai klausytis radijo. Ir pamatysi kas bus...
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-12 10:34


"Nes vairavimas yra sąmoningas veiksmas, be tavo dėmesio jis neįmanomas, o jei tu dėmesį nukreipi į kvėpavimo stebėjimą, tai automatiškai kelio tu nepastebi.
Tu nesupranti kas yra dėmesys ir kokiais dėsniais jis veikia..."

Povilai, tai tik atskleidzia tavo pseudomoksliskuma ir įrodo, kad pats nesuvoki, kas yra meditacija. Esi meditacine ir protine, megstanti pletkinti ir apkalbas davatkele. Labai malonu jausti pranasuma. Nors kitiems tavo pranasumas - neismanelio pranasumas.
 Gediminas ~
 2010-03-12 09:01


"Stebėti kvėpavimą mūsų kūne galime vairuodami mašiną" Romas.......
Stebėti - būti sąmoningu stebimo atžvilgiu, nukreipti į jį dėmesį...Jeigu tu nukreipsi dėmesį nuo vairavimo, nuo kelio į kvėpavimą, tu padarysi avariją!!! Dėmesys yra vienas vienintelis, jo suskaldymas veda į stuporą. Vairuojant reikia stebėti kelią, o ne kvėpavimą. Nes vairavimas yra sąmoningas veiksmas, be tavo dėmesio jis neįmanomas, o jei tu dėmesį nukreipi į kvėpavimo stebėjimą, tai automatiškai kelio tu nepastebi.
Tu nesupranti kas yra dėmesys ir kokiais dėsniais jis veikia...Pasiskaityk Meistro Neto dėsnius, kitaip ir toliau siūlysi panašias nesąmones.
 Povilas ~ htp://meditacija.forum24.ru
 2010-03-12 08:22


Skirtingi požiūriai tik į naudą,nes Tiesa -pilnatvėje.

Paprasčiausia MEDITACIJA:
Ar galite išbūt nekvėpavę?Sustabdyti širdies,kitų vidaus organų darbą?Daugelis dalykų pasaulyje,net mūsų kūne, vyksta be mūsų žinios ir valios.Ar ne per daug reikšmės suteikiame žodeliui "aš"?Būtų labai naudinga dažniau pabūti paprasčiausiais visa-ko liūdininkais.Šiuo atveju savo kvėpavimo.
Atsisėskite patogiai,jeigu lotoso poza neįprasta,varžanti,pabandykite japonišką "kario"(atsiklaupti,o po to atsisėsti sau ant kulnų),po čiurnom pasikišus ritinį.Galima ir ant kėdės...Svarbiausia,kad stuburas būtų tiesus.Kokią pozą bepasirinktumėte ji -ne darbinė,o poilsinė,relaksimė.Tai poilsis,pauzė gyvenimo lenktynėse.Pasimėgaukim kiekvienu įkvėpimu,kiekvienu iškvėpimu.Bet kvėpuokime ne patys.Kuriam laikui kvėpavimą sulaikykime,o po to tik stebėkime,kaip mūsų kūnu kvėpuos pati Esatis.Tegu visi įkv.ir iškv.būna savaiminiai ir naturalūs.Žymiai geriau,kada įkvėpimai vyksta "buteliniu" principu (į butelį pilama per kaklelį,bet jis pildosi nuo dugno).Tada pilnėjama ne tik nuo pilvo,bet su kiekvienu įkvėpimu vis stipriau jaučiamas kunda-dugnas (tarpvietės ir stuburo galas).Stebėkime ir mėgaukimės.Kuo mažiau "darymo",tegu bangos augimas ir atsitraukimas būna savaiminiai.Su kiekvienu iškvėpimu paleiskime visas įtampas iš fizinio kūno ir visas kitas...Jeigu dėmesys nuo kvėpavimo kažkur nuklydo -jokios tragedijos.Vėl kuriam laikui sulaikykime kvėpavimą,o po to paleiskime savaiminiai eigai.Stebint Esaties kvėpavimą mūsų kūne,jis savaime tampa retas ir gilus -relaksinis.
Visi esam matę,kaip "šlanguoja" manekenės ant podiumo.Tikros super-pifos.Bet iš to galima ir pasimokyti.O butent -savo kūno jausenos.Jeigu prie šitos savo kūno jausenos dar pridėsime sąmoningą kvėpavimą,tai savo arsenale jau turėsime vieną priemonę ryšiui su Esatim atstatyti.
Beje tos pozos -lotoso,kario,tiesus stuburas -tai reikalavimai tik kai kuriom dvasinėm praktikom.GYVENIMO liūdininkais galime būti 24 val. per parą.Stebėti kvėpavimą mūsų kūne galime vairuodami mašiną,būdami gamtoje,ravėdami daržą,pavojaus akimirkom.Nuo to padidėja kūno jausena,rimsta protas,vis aiškiau jaučiame amžinąjį dabar.
 Romas ~
 2010-03-12 08:04


"Ar terminuose esmė?" Romas.............
Ne terminuose esmė, tačiau daryti košę malošę, religinį vinegretą irgi negalima.
Liudijimas, stebėjimas yra meditacija (dhyana).Taip ir reikia įvardyti, o ne išsigalvoti = kliedėti.
Ir kas tau pasakė, kad E.Tolle prabudęs?
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-11 08:25


Labai malonu,Vidmantai,kad prisijungiai.Dar įdomiau tai,kad tu to nesi praradęs,reiškia turėsi kuo pasidalinti.Mano tikslas platesnėje visuomenės dalyje pareklamuoti nušvitimo idėją,nurodant apie tai geriausias (E.Tolles,Ošo)knygas,pasidalinti kai kuriom dvasinėm praktikom ir pan.
Pratęsiu

Esu tikras,kad šis praradimas laikinas.Ši izoliuojanti mus nuo Esaties proto uždanga,tai tik proto evoliucinis etapas.Jame randasi ne tik atskiri žmonės,bet visa žmonyja.Kalbėdamas apie evoliucinį proto etapą,turiu omenyje protą -nevaldomą,dar "neįsisavintą",tarną šeimininko rolėje.
Dar viena ištrauka iš tos pačios E. Tolles knygos:
"Tai susitapatinimas su savuoju protu,kuris padaro mintis neįveikiamas.Nesugebėti liautis galvoti -siaubinga bėda,tačiau mes to nesuprantame,nes beveik visi esame jos kamuojami,tad laikome tai normaliu dalyku.Nuolatinis proto triukšmas trukdo pajusti vidinę tylą,kuri yra neatskyrema nuo Esaties.
Protas tai nuostabus instrumentas,tik reikia juo tinkamai naudotis.Panaudotas neteisingai,jis tampa visiškai destruktyvus.Jeigu tiksliau,reikėtų kalbėti ne apie netinkamą proto panaudojimą,nes jūs dažniausiai jo nenaudojate apskritai -TAI JIS NAUDOJASI JUMIS.Tai yra liga.Jūs tikite,jog esate savo protas.Tai iliuzija.Jūs patekote savo instrumento valdžion."

Šis tarnas šeimininkauja tik todėl,kad tikrąsis šeimininkas dar vis tebesnaudžia.Patikimiausia priemonė šio etapo greitesniam ir sėkmingesniam praėjimui yra STEBĖJIMAS -LIŪDIJIMAS,kaip šeimininkauja mūsų protas.
Protas nėra prakeiksmas ar kažkoks blogietis,be jo būtume bebročiai...Visa bėda tik tame,kad jis pasiaukštino pareigose.O pasiaukštino tik todėl,kad dar esame silpnučiai savo sąmonėje.Stebėkime,matykime visą proto veiklą ir tokiu būdu augsime savo sąmonėje,o protas rims,palaipsniui trauksis į jam deramą vietą.Norint būti pastoviai sąmoningu,būtina visa-ko atžvilgiu išlaikyti tam tikrą distanciją.Būti ne tik veikenčiuoju,bet ir liūdininku.Bet kokia veikla proto žmogų įtraukia,kaip verpetas...Tuo tarpu sąmoningas,padaręs pora "potėpių" -žengia žinksnį atgal -įvertina iš distancijos.Tokia distancija ir yra liūdijimas,atsiranda rezonansas su mūsų dieviškąja dalim.Vieni ją vadina dieviškąja monada,kiti minties derintoju,treti AŠ ESU buvimu.Ar terminuose esmė?
 Romas ~
 2010-03-11 07:21


" Šio žodžio prasmę ir tūrinį mes numanome savo viduje,net proto ligmenyje dar visko nepamiršome iš tų nuostabių vaikystės dienų,kada protas dar nebuvo įsigalėjęs,kada dar turėjom tą gyvą ryšį su Esatim...Tada net laikas ėjo kitaip,dienos buvo be galo ilgos,o svarbiausia jos buvo pilnos tikro gyvenimo.Net būdavo akimirkų,kada laikas aplamai sustodavo,tada viskas aplinkui -gamta,daiktai tapdavo ypatingais -sodresnės spalvos,o kvapai ir garsai tokie gyvi ir besismelkiantys,kad net dabar neįmanoma pamiršti tos magijos iš vaikystės dienų.Žiogų čirpimas prie duminės pirtelės vėlų vasaros vakarą,ar mažytis neužmirštuolės žiedelis pirmą kart pamatytas toli pievose,durpingam griovy.Nejau tai suvisam praradome,nejau tai niekada nebesugrįž...?
Romas ~ "

Na tikrai Romai yra šaunu , kad prisimeni vaikystės nuostabias dienas....aš Romai ir dabartyje su tuo gyvenu, apie ką rašai, nors turiu 40 metų, jaučiu pušų dvasią, ir kitų medžių, bei visos gamtos, tai tikrai nuostabūs jausmai.
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-03-10 11:46


ESATIS

Klausimas:Jūs pavartojote žodį "Esatis".Paaiškinkite,ką turite galvoje?

Esatis -tai amžinas,nesdibaigiantis gyvenimas viršum nesuskaičiuojamos gimstančių ir mirštančių formų begalybės.Tačiau Esatis yra ne tik virš mūsų -ji taip pat mumyse,kaip giliausioji ir nesugriaunamoji žmogiškosios esybės dalis.O tai reiškia,kad ji pasiekiama dabar.Tik nebandykite to daryti protu.Nesistenkite jos suprasti.Prisiliesite prie jos,kai protas nurims.Kai jūs esate čia,o visas dėmesys sutelktas į dabar -Štai tada pajuntama Esatis,tačiau protu jos suvokti neįmanoma.Jausti Esatį ir nuolat būti tos būsenos -štai kas yra nušvitimas.
- Edgaras Tolle -iš knygos "Šios akimirkos jėga"

Šio žodžio prasmę ir tūrinį mes numanome savo viduje,net proto ligmenyje dar visko nepamiršome iš tų nuostabių vaikystės dienų,kada protas dar nebuvo įsigalėjęs,kada dar turėjom tą gyvą ryšį su Esatim...Tada net laikas ėjo kitaip,dienos buvo be galo ilgos,o svarbiausia jos buvo pilnos tikro gyvenimo.Net būdavo akimirkų,kada laikas aplamai sustodavo,tada viskas aplinkui -gamta,daiktai tapdavo ypatingais -sodresnės spalvos,o kvapai ir garsai tokie gyvi ir besismelkiantys,kad net dabar neįmanoma pamiršti tos magijos iš vaikystės dienų.Žiogų čirpimas prie duminės pirtelės vėlų vasaros vakarą,ar mažytis neužmirštuolės žiedelis pirmą kart pamatytas toli pievose,durpingam griovy.Nejau tai suvisam praradome,nejau tai niekada nebesugrįž...?
 Romas ~
 2010-03-10 06:10


Duona,хлеб,maize,pano -skirtingi žodžiai,skirtingas tarimas,bet juk esmė -ta pati.Kalbama apie tą patį.Kodėl dalis žmonių (Povilas tikrai ne vienintėlis),niekaip nepajėgia perlipti per terminų "slenkstį"?Kokios tai sąmonės fenomenas?Juk butent dėl šio sąmonės ribotumo vyko religiniai karai.Žudavo tūkstančiai,ištisos gentys,tautos (kad ir kuršiai ar prūsai).Tik ar tokie karai tikrai pasibaigė?Sąmonės ligmenyje jie tebevyksta...
Įdėsiu dar vieną ištrauką iš ano laiško:

Paimkim kad ir mantras,dar vienas iš "kitokių kelių".Kad pirmąsis šaltinis (Visuotinis Tėvas)vadinamas įvairiausiais vardais Urantijos knygoje pasakyta labai aiškiai.Visi urantai (teoriškai)tai supranta,bet kai paįmi konkrėtų,praktinį pavizdį,atsitrenki lyg į sieną.Bandžiau paaiškinti,kad dangaus trejybė mantrų pagalba garbinama jau šimtus ir net tūkstančius metų :
- OM garsas reiškia visko pradžią...
- NAMACH (sanskrite) -pasireiškimas,ekspansija
- ŠIVAJA -veiksmo Dievas
Savo esme tai trys lygmenys :minties,žodžio ir veiksmo.Šie trys lygmenys yra bet kokios kūrybos pamatas.Pagal dangaus trejybės "schemą" vyksta visi evoliuciniai procesai,nuo "projekto" iki realizacijos.Ši tiesa paskleista visur,ją galima įžvelgti kad ir Krilovo pasakėčioje kaip lydeka,gulbė ir vėžys vežimą traukė.Kada žmogus kalba ką galvoja,o jo darbai nesiskiria nuo žodžių,tada "vežimas" rieda i priekį.Bet jeigu mintys,žodiai ir veiksmai kožnas -sau,tada "vežimas" stovi arba ritasi į degradacijos pakalnę.
MANTRA - tai maldos sustiprinta versija,su tuo skirtumu,kad nėra prašymo elemento.Yra tik teiginys -pripažinimas dieviškojo principo,pastiprintas garsu ir suderintu kvėpavimu.Kvėpavimas yra jungenčioji grandis su fiziniu kūnu,todėl jo ir garso pagalba vyksta dieviškojo principo "instalecija" visuose lygiuose (mentalinem,emocinem,energetinem ir net fizinem).Gilus (pilvinis)įkvėpimas,ir tada visa mantra (OOOM-NAMAAACH-ŠIVAJA)giedama vieno iškvėpimo metu.Garsas-vibracija sklinda per visą kūną,užpildo erdvę,atskiri garsai liejasi į ištisinį gaudesį.Tai pujkus energetinis "masažas",tai efektyvi saves transformavimo priemonė.Tereikia perženkt per terminus,nulipti nuo savosios "varpinės".



 Romas ~
 2010-03-05 09:12


:)Pritariu,butent minties derintojas-dievo dalele mus nukreipia tinkama linkme,kada tas neigiama pakrinka psichika...Povilai mars budon!
 123 ~
 2010-03-04 11:48


"Butent LIUDININKO terminu minties derintojas vadinamas rytuose" Romas................
Tai kliedėjimas... Tu nesupranti ką rašai...
Minties derintojas yra šiza, suskilusio proto fantazija, o liudytojas...tai ir esi TU!
Save (liudytoją, stebėtoją, individualią sielą) lyginti su fantazija yra nonsensas.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-03-04 08:43


Pratesiu ko nebaigiau.
Moteriška energija yra taki,jungenti,ji jieško kompromisų,bendro vardiklio.Štai kodėl toj didelėj gausoj dvasinių-religinių grupių,mokymų,vieni mato tik skyrtumus,o kiti jieško bendrumų.Viską lemia energetinis disbalansas arba balansas.Pateikiu ištrauką iš laiško Algimantui (urantų lyderiui),rašyto prieš kelis mėn.:

Dar vienas iš "kitokių kelių" yra LIŪDIJIMAS (patirimas minties derintojo).Dažniausiai "pirmą kartą" išprovokuoja aštri-ribinė situacija,kada iškyla pavojus gyvybei,būti sumuštam ar panašiai.Staiga žmogus situaciją "pamato" tarsi iš šalies,akimis ne veikiančiojo,o pašalinio stebėtojo.Pribloškia kontrastas situacijos aštrumo ir liudininko RAMYBĖS.Dėka šitos ramybės pavyksta atsispirti sumaiščiai,išlikti koordinuotam ir valdančiam situaciją.
Butent LIUDININKO terminu minties derintojas vadinamas rytuose.Ir reikia pripažinti,labai tiksliai.Nes jis visada išlieka dieviškai ramus,jo nepaveikia jokios emocijos,sumaištis,pavojai.Jis tiktai stebi -liudija...
Ir dėka šitos liudininko pozicijos(jeigu žmogui pavyksta jo ramybe persiimti,susidvejinusios sąmonės būsenoje labiau tapatintis su liudininku,o ne su veikiančiuoju),tada pavyksta išgelbėti ne tik savo kailį,bet žmogus įpranta stebėti ir savo emocijas,mintis,instingtus,visas ego apraiškas,ko rezultate visa tai pradeda tirpti...Šis būdas-metodas turi net spec.pavadinimą -LIUDIJIMO MENAS.Jis sudaro bet kokios meditacijos pamatą.Šio metodo pagalba atsikratoma viso to ką tu vadini "gyvuliškuoju protu".
Šio metodo esmė yra ir pasakoje apie pagroptą princesę,kada niekas negalėjo jos išvaduoti.Kol neatsirado gudročius,kuris prie slibino olos nuėjo ne su kardu ar kalaviju,kaip jo pirmtakai,o paėmęs veidrodį...Visi "slibinai" (godumo,valdingumo,pujkybės ir visi kiti) nugaišta tik save pamatę...
Tai dar vienas kelias į dieviškumą -evoliucinis,palaipsnio sąmonėjimo,saves tobulinimo.Ne per maldą,o per sąmonės šviesinimą.Gal būt jis ilgesnis asmenio kontakto prasme,bet nepakeičiamas vaduojantis nuo trūkumų.O kas tai daro sąmoningai su tikslinėm pastangom,tada šis būdas vadinamas MEDITACIJA.Daugumas iš tų 400-500 buvusių pradžioje,manau,buvo kaip tik šio kelio į dieviškumą pasekėjai.Bet kadangi tavo leksikone tokio žodžio nėra,ar jis net keiksmažodis,tai jiems tapo ne pakeliui...
Šis laiškas (čia tik ištrauka)urantų forume buvo labai mikliai ištrintas...

 Romas ~
 2010-03-04 08:04


Sutinku Povilai, bet kaip anam "smagu" ten :-) ir tai nėra blogai :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-28 21:24


"Gyvų organizmų egzistavimas neįmanomas be tikrovės vaizdinių modeliavimo, projektavimo savo vaizduotėje. Vieni žmonės daugiau masto garsinėmis hologramomis, kiti - vaizdiniais, treti labiau linkę įsivaizduoti, kad kažką liečia, jaučia, uosto, ragauja. Klausimas, kaip smegenys tai daro, kai nėra išorinio dirgiklio, mokslininkai iki šiol neatrado? Jie nustatė: ar žmogus mato daiktą, ar jis jį tik įsivaizduoja, “dirba” tie patys smegenų centrai, t. y. aktyvuojasi tiek patys neuronų mazgai. Kitaip sakant smegenims nėra skirtumo, ar jie mato daiktą, ar įsivaizduoja. Todėl buvo prieita išvados, kurią patvirtina tyrimai, kad smegenys priima signalus tiesiogiai, aplenkiant juses. Vadinasi smegenys “mato” arba žino totaliai viską ir be įprasto juslinio aparato. Tačiau jos kruopščiai atredaguoja visa tai, ką žmogus turi matyti.
Mokslininkai nustatė kad smegenų “kuriami” vaizduotės filmai ar paveikslėliai, nėra vien tik negyvos originalių daiktų kopijos. Šie minties dariniai taip pat nėra materijos forma, kaip, kad sako rusų tyrinėtojas Kandyba, nes nesusideda iš klasikinių materijos darinių : molekulių, dalelių, bangų. Viso to nerasta." http://qmagija.blogas.lt/...........
Tas Gintaras tauškia visokius niekus, labai protingais terminais, o realiai nieko nepasako, nes pats nesupranta to apie ką rašo.
"Gyvų organizmų egzistavimas neįmanomas be tikrovės vaizdinių modeliavimo, projektavimo savo vaizduotėje."
Medis yra gyvas organizmas, bet jis egzistuoja be tikrovės vaizdinių modeliavimo, projektavimo savo vaizduotėje.
"Vieni žmonės daugiau masto garsinėmis hologramomis, kiti - vaizdiniais"
Mąstyti - analizuoti, lyginti objektų savybes, jų panašumą ir skirtumus. Garsinė holograma - šizo kodas. Yra garsinis analogas ir jį galima lyginti su kitu garsiniu analogu, t.y. mąstyti.Vaizdiniais nemąstoma... Vaizdinys, tai dar neišanalizuotas, neįvardintas objektas. Vaizdinius galima lyginti tarpusavy, ieškoti panašumų ir skirtumų, skaidyti juos į atskirus segmentus, t.y.mąstyti.
"Todėl buvo prieita išvados, kurią patvirtina tyrimai, kad smegenys priima signalus tiesiogiai, aplenkiant juses."
V.Bronikovas gali apmokyti matyti be akių pagalbos, tiesiogiai priimti vaizdą. Net visiškai akli, to išmoksta.
"Mokslininkai nustatė kad smegenų “kuriami” vaizduotės filmai ar paveikslėliai, nėra vien tik negyvos originalių daiktų kopijos."
Vau, čia tai bent atradimas! Kopija yra kopija, tai atvaizdas, jis iš principo jau yra negyvas. Kaip kompo kietajame diske įrašyta programa, be elektros energijos yra negyva, taip ir realių objektų kopijos be subjekto dėmesio yra mirusios. Vaizduotė, tai begaliniai didelė vidinė erdvė, kurioje žmogus savo dėmesiu imdamas savo atmintyje esančias realių objektų kopijas gali jas analizuoti arba sintezuoti. Ir kol vaizduotėje sukurtas objektas maitinamas dėmesiu, jis gyvas, kai dėmesiu nebeteka į jį energija, jis išnyksta, pavirsta chaosu.
Taigi, Gintaras be abejo labai protingas, tačiau objektyvios realybės nemato, jam sunku atsitraukti nuo savo teorijų, o teorija gimdo teorijas. Tai uždaras ratas...

 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-28 01:40


http://qmagija.blogas.lt/
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-27 22:29


Plecentis samoningumui,kartu auga ir suvokimas ir tuo paciu atjauta ir meile,kuo labiau supranti tuo labiau gali uzjausti myleti,bet kartu ego inteina per kitas duris kaip naujas sveces suptilesnis,isipuoses,ir linkiu visiems atpazinti savo sena svecia.Ir ta kitame zmoguje lengviau bus pastebeti daugiau pazengusem asmenui.O pazenges dvasiskai asmuo gebes tinkmai masakyti,neizeisdamas,ar pazemindamas ,o su meile.Tad pries kitus vertindami,pagalvokima ar tikrai mes galim vertinti.NETEISKIME IR NEBUSIME TEISEMI.
 Alvydas ~ alvydasjarus@gmail.com
 2010-02-27 13:17


Медики знают: устойчивость микробов к антибиотикам давно выросла в тысячи, десятки тысяч раз. Болезни на глазах дробятся на расы: гепатит А, В, С… Одних стафилококков уже штук двадцать, и для каждого изобретают свой антибиотик. И тоже – на пару лет. Та же гонка: кто кого. То же усиление противника и ослабление партнёров. И результат тот же: наш прогрессирующий, тотальный иммунодефицит.

Сорняков, устойчивых к гербицидам, на сегодня больше 120 видов. Они разбираются с ядами так же успешно, хоть и своим способом. Гербициды не вызывают мутаций, да и мутируют растения нечасто. Хватив яду, сорняки «думают» медленно, много лет: ищут разновидность с природной устойчивостью. Где? В почве, среди своих же миллионов семян. Рано или поздно пахота все их поднимет: прорастайте, милые! И нужное растение всегда находится.
Дальше дело техники: устойчивые разновидности быстро вытесняют с поля своих отсталых собратьев. Глядишь – вроде та же щирица, а опрыснул – не дохнет! И при этом полоть её ничуть не легче, и растёт она так же быстро, и семян ещё больше даёт. Причём, если уж сорняк нашёл устойчивость, она абсолютна: хоть концентрат лей. И перекрёстна: никакие гербициды этой группы уже не эффективны. Нет, братцы, определённо мы не первые на этой планете. Они же все, как один, знают, что такое прогресс науки!
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-26 17:04


Žmogus nuodijasi ir tai viena iš sąmoningumo mažėjimo priežasčių. http://kurdyumov.ru/knigi/zaschita/zaschita00.php Представьте: приезжаете вы в незнакомый город, а там принято яды постоянно принимать. В магазинах, аптеках, домах – везде отрава в красивых упаковках. Всем плохо, все болеют, шизеют и умирают – но пьют! Вы пытаетесь вразумить, доказать – а вас посылают подальше. Ничего картинка?
Это мы и есть.
Вот прямо сейчас, находясь в здравом уме и при полном сознании, мы сами, по собственной воле, охотно пьём и едим разные отравляющие вещества в бешеных количествах. А бочку катим на одну химзащиту. Интересное состояние «здравого» ума!
Заметьте, я не сказал, что пестициды безопасны. Я сказал: опасны далеко не только они, и вовсе не только для здоровья. Всё намного серьёзнее! Любые яды реально опасны для самого недалёкого будущего. Для жизни наших, сиречь буквально: моих и ваших, читатель, детей и внуков. Для биосферы, благодаря которой мы вообще есть. Для нормальной эволюции людей.
И даже для самой защиты растений

 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-26 16:52


Oi Romukas pasirodo "balta varna" :-0 ir dar "pasaulio gelbėtojas". Na taip taip Romai. Garbingas postas ir sostas. Jei iš tiesų išsiritai iš vadinamo kiaušinio, tai pykčio tavyje niekas neišprovokuos. Tuomet turi turėti besąlyginę meilę savyje.Neišprovokuos nei bibliotekininkės, nei stalai nei Andrius ar Povilas. Pasaulio gelbėtojui nėra jokių manipuliatorių. Pasaulio gelbėtojui aplink tik vaikai,kuriems reikia pagalbos išlipt iš bėdos. Toliau vaikai patys turi ropoti, o ne pasaulio gelbėtojas tempti už pakarpos.
O dėl bendro reikalo tai esi teisus Romai, kad žmogui atsiveriant, jo kelyje pasitaiko "juodų varnų". Jos reikalingos tam,kad žmogus, kaip peteliškė išsiritusi iš kokono, įgytų stiprius, tinkamus skrydžiui sparnus. Jei lėliukiai besilupant padėsi atplėšt kokoną,tai ji niekuomet neskraidys.Visa tai, ką tu Romai įsivaizduoji kaip trukdymus yra pagalba tau. Jei tai suvoksi ir priimsi,tavo sąmoningumas prasiplės. Neieškok priešpriešos. Visi tavo "priešai" iš tiesų yra geriausi mokytojai ir draugai.Gražaus sekmadienio :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-21 12:12


Kokia katė perbėgo tarp Andriaus ir Romo?Nors yra ir svarbesnių klausimų pvz.kodėl,bent jau kolkas,nepavyko pakylėtų valdovų misija Rusijoje,kokios giluminės priežastys pasaulinės ekonominės ir dvasinės krizės?Šie klausimai,mano manymu turi bendrą vardiklį,pabandysiu tai kuo glausčiau atskleisti,o pakeliui pareklamuosiu Džasmuchin knygą "Dievų maistas".Jeigu ją turite,atsiverskite 30 psl.-bus viskas daug aiškiau.
Čia yra paveikslas su pavadinimu "Sąmonės ir savivokos ciklai".Kureme pavaizduotas žemės rutulys,o virš jo žmogus lotoso pozoje.Per abu šonus pavaizduoti keturi evoliuciniai etapai:
1.BETA dažnis-masinė sąmonė AŠ MAN MANO
2.Alfa dažnis -medituojanti s. AŠ JIE JOGA
3.Teta dažnis-suvienita sąm. "MES" VIENOVĖ TANTRA
4.DELTA dažnis -tobula sąm. VISA KAS YRA
Nekomentuosiu plačiai visų šių,ne tik atskiro žmogaus,bet ir visos žmonyjos evoliucinių etapų,apsiribosiu tik aktualiausia šiam momentui ribine situacija.Kada atskiriems žmonėms pradeda skleistis širdies čakra,jie savo viduje darosi vis jautresni BENDRAM reikalui.Tai lyg antrąsis gimimas,kada išlipama iš ego kiaušinio.Rezultate keičiasi visa tokio žmogaus pasaulėžiūra ir elgesys.Jis visada paims "balsuojantį" iš pakelės,pasidalins bet kokiu pertekliu (nebenaudojami drabužiai,obuoliai gyvenant kaime)kam juos pūdyti jeigu yra vaikų,senelių namai.Visi darbai fizineme plane prasideda nuo paprasčiausių,buitinių ir palaipsniui auga,nes patys tokie darbai,atjauta kitam žmogui,augina, toliau plečia sąmonę.Bet kuo daugiau tokia "varna" darosi "baltesnė",tuo įtariau į ją žvelge tie,kurie savo viduje jautrumo bendram reikalui dar neturi.Kiekvienas apie kitus sprendžia pagal save -"matyt jis (ji)nori pasireklamuoti,ar tik ne į kokį postą taiko?"...Atsiranda priešiškumas,kaip "kitokiam",nes tokia "varna" šale ego-kiaušinio pranašesnė.O "kiaušiniui" tas nepatinka,užgaunamos jo ambicijos,kad jis menkesnis,o šito jis jau nepakes.
Yra tema šitame forume atidaryta Gilės -Finansinė ir ekonominė krizė...".Harakteringas paskutinis (Andriaus) pasisakymas.Pacituosiu tik paskutinį sakinį:"...Todėl kiekvienam reikia nuo saves pradėti.Nuo savo tiesioginių bėdų,o ne pult gelbėt pasaulį." Dar aršesnės reakcijos susilaukė kitas "pasaulio gelbėtojas" Romas -"Tai ką,sakai Lietuvos likimas parūpo?"(laiškelis į el. paštą).O kaip buvo sutiktas Romo prašymas išreikšti moralinę paramą stalų naujoms knygoms bibliotekose įkūrimui,visi žinote.Buvo "klibinami"ir pamatai,ir "namelis",užkliuvo net gramatinės klaidos,o galiausiai buvo nusivažiuota iki manipulevimo -Romas pradedamas vadinti Romuku,siūloma jam nepanikuoti,nepykti(pačio sugalvota ir priklijuota),sodinama į smėlio dėžę ir t.t.Tikslas ne tik sugriauti "namelį",sukomromituoti "pasaulio gelbėtoją",bet ir išprovokuoti jo pyktį.Nes pykstantis žmogus tampa panašus į kiaurą rėtį pro kurį liejasi jo energija.O kaip tik šito "bioenergetikui" ir reikia.Sprendžiant iš jo sugebėjimo manipuliuoti,jam tai įprastas dalykas...
Analogiški dalykai vyko ir vyksta Rusijoje,visame pasaulyje.Šitaip žmonyja ritasi iš EGO kiaušinio...

 Romas ~ rom.sat12@gmail.com
 2010-02-21 09:49


123~ matai juokingi vaikučiai kurie smėlio dėžėje rankoje laiko kastuvėlį atvirkščiai ir bando daugiau pakabinti smėlio. Jiems nieko neišeina,o kalti visi aplinkiniai, kurie atseit "šaiposi" iš jų ir laiko menkesniais :-) Tai tik mažulio susireikšminimas. Kitiems gal juokinga, bet jie myli tave 123~. Labanaktukas :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-21 00:09


"Aplomai esi menkysta kazkoks, apsimelaves, veidmainis, stengiantis kitus sumenkenti". 123......................
Andrius pabuvo tavo vidaus veidrodžiu ir tavo vidus atsispindi tavo žodžiuose. Tai viskas apie tave..."menkysta kazkoks, apsimelaves, veidmainis, stengiantis kitus sumenkenti" 123...šie tavo žodžiai yra tavo proto atvaizdas ir gana nemalonus.
Neverta peikti veidrodį, jei veidas kreivas. (Liaudies išmintis).
 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-20 23:14


Andriau,tu esi nei mokslininkas nei koks bioenergetikas,nei dar,bet tikrai siziko draugelis.Uz tai gini ta durniu,viska iskraipai,viska bandai paversti kitaip,apsimeti nepastebejes jo issisokimus ir t.t.Aplomai esi menkysta kazkoks,apsimelaves,veidmainis,stengiantis kitus sumenkenti,myleti siulai kitus basalygiskai,ogi pats ir pradek myleti,nevaidines geradari,tokia gyvate po triusiuko kailiu,fui pykina nuo tokiu...
 123 ~
 2010-02-20 23:02


123~ teisia? Žmonės yra visokie ir jie visi tavo artimieji, kaimynai, tautiečiai ir t.t. Kol jie nedaro tiesioginio destruktyvaus poveikio, tai turi teisę reikšti savo nuomones, savo idėjas, savo mokymą. Visur galima rasti "perliukų". Pats ar pati turite savo vaikų? Gal būt ne? Kaip vaikai bepasielgtų mes jų neteisiame. Pabarti galima. Pamokyt galima. Išsakyt savo nuomonę galima. Mėtymasis "riebiais" išsireiškimais būdingas vaikams ir nebrandžioms asmenybėms. Tai nėra priekaištas,o tiesiog pastebėjimas. Būtinas atlaidumas plius būtinai paaiškinimas iš "savo varpinės". Nors mes esame atskiri erdvėje bet bendri viduje. Nepamirškim šito ir mylėkim vienas kitą :-*
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-20 21:35


Tai,kad,ar Povilas ne psicho yra,kaip jis elgesi?
 123 ~
 2010-02-20 20:27


Mielas Romukai. Atleisk,kad tave įskaudinau mažuli ir ant kalniuko nepasodinau. Visuomet tai su vaikučiais būna ir vaizduotėje prikuria nebūtų ir nesakytų dalykų :-) Yra toks pastebėjimas, kuomet žmoguje yra pilna pavydo dėl to,kad kiti kažką turi o jis neturi. Pavydo diapazonas yra ne tik su fiziniu turtu susijęs,bet ir su dvasiniais bei sielos turtais.Ten pavydas dar didesnis ir noras būti svarbiausiu dar agresyvesnis. Toje plotmėje kritikų,menkintojų begalės. Yra daug ir tokių,kurie kito suvokimą ir pastabas priima kaip asmeninę kritiką ir asmeninį menkinimą. Visokių žmonių yra ir kiekvienas yra savo etape kopiant į kalną. Nežinau kuriame etape yra Romukas, bet jo mėtomi "akmenukai" parodo, kad tai dar neklaužada berniūkštis :-) kuris kažkiek turi žinių ir suvokimo tam tikro turi. Gražaus savaitgalio Romukai. Myliu tave :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-20 18:41


Taip, formaliai Maksė teisi,šie terminai sugalvoti ne Andriaus.Bet panaudoti -jo,o ne Romo,todėl siauram,konkrėčiam kontekste,smėlio dėžės yra Andriaus,o ne Romo.Dar svarbiau tai,kad į tas dėžes sodinami visi "kiti"-kukučiai,romukai,bet tiktai ne andriukai.Sau vieta paliekama ant kalno iš kur matomi visi horizontai.Dar visiem šitiem kukučiam ir romukam priklijuojamos pačio susigalvotos panikavimo,pykčio ir pan.etikėtės.Tai paprasčiausias manipulevimas situacija.Garbingi žmonės šitaip nesielgia.Už to stovi paprasčiausios ambicijos -kitą sumenkint,pažemint,o save išaukštint.Pradžioje Andrius buvo tik "praktikas",po to tapo "bioenergetiku",dabar jau jis -"mokslininkas".Įdomu koks "burbulas" bus sekantis?

Iš esmės visos ego apraiškos yra iš energetinio disbalanso (JAN be in).Agresija,priešiškumas netolerancija "kitokiem".Pripažystama tik sava varpinė,tik sava vėleva.O visas kitas,kaip dažnai glima pamatyti per teliką,toks JAN-as pagatavas draskyti ir deginti :
"Urantija~ psichui!; Urantija~ psi-chui!; Urantija~ to psicho!; Urantija~ dusinkis psicho:); As bl.tave ismokysiu Dieva myleti:)~to psicho!; Paverk,bus lengviau.Esi sumaltas vdrebezgi,tikrai skaito zmones ir tu skaitei:)Kas per dvasinis mokslas,kaip jis vadinasi,ar jo tiesos galutinios,sapalioniuk?:)~to psicho! "ir t.t. ir pan.
Tai veidas urantų lyderio be įprastinio "makijažo",be "mielieji",be "broliškos meilės"...Povilas irgi ryškus JAN-as,bet šį kartą buvo "pranoktas" ir jis.Kada susiduria du tokie tipažai gali gautis atrakcija verta teatro scenos.Įsivaizduoju žmones skaitančius šią jų "diskusiją",turbūt ne vienas juokėsi net susiriesdamas,nebūtų stebuklo jeigu kam nors ir "kranelis" neatlaikė...Bet nėra to blogo,kas neišeitų į gerą.Toks srautas netramdomų emocijų padaro atodangas.
Abiejų pusių nuostatos,teiginiai tarytum priešingi,bet tuo pačiu identiškai vienodi.Vienodi savo kategoriškumu.Žmogus turintis nors kiek kuklumo,suvokentis savo ribotumą,šimtaprocentinių nuostatų neturi -juk aš ne Dievas,esu tik žmogus...Tuo tarpu šitų JAN-ų visi teiginiai ir neiginiai tiesiog -gelžbetoniniai...Štai kas yra tikroji "šiza" ir "stuporas" -esant ribiniu mirtinguoju,būti kategorišku.Turėti nepajudinamas nuostatas,lyg būtum pats Dievas su absoliučiu suvokimu.


 Romas ~
 2010-02-20 11:35


Nieko Romukai aš nesugalvojau. Tūkstančius kartų viskas jau buvo sugalvota iki manęs.Ir smėliukas ir kalniukai ir vandenukas visada buvo ir bus... Romukui gal tik nepatiko,kad aš , kad mano "antena" ištransliavo visa tai, ir Romukas supanikavo. Yra toks pastebėjimas, kad savame kaime pranašu sunku būti :-) Va Romukas ir nubėgo pas japonus :-) Apie IN ir JAN Romukai aš tau begales galiu pripasakoti ir apie tavo vandenuką ir apie "mano" smėliuką ir apie japonus ir apie indusus, bet nepamiršk jog gyvename Lietuvoje :-) Jei yra ką ir apie ką pasakyti, tai ir kalbi... Čia tik trasliacija . Transliuoji tu, trasliuoja kitas. Jei esi rezonanse, tai priimi. Jei esi "konkurencijoje", tai pyksti . Skirtybėse ieškok bendrumo, o bendrume skirtybes. Būk balanse. Meilė su tavimi ir tavyje Romuli :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-19 12:10


Romai, nenoriu ginčytis, bet terminai "smėlio dėžė" ir pan. tikrai ne Andriaus sugalvoti. Jie dažnai sutinkami Krajono, Jėzaus čenelinguose.Žinoma, ne terminuose esmė, o jų supratime ir prisitaikyme sau, savo gyvenime.
Namaste.
 Makse ~
 2010-02-19 10:31


Šie terminai -smėlio dėžės,atsiverentys horizontai yra sugalvoti Andriaus,tai jo "mišrainė",o ne Romo.Todėl tegu Andriukas savo smėlio dėžėse ir mišrainėje kapstosi,o Romukas eis prie upelio.

Japonų ai-kido meistrai ištisas valandas sėdi prie kalnų upelio,žiūri,kaip vanduo verčiasi per akmenis ir akmenukus,klausosi jo muzikos,kol įgauna vandens savybių -minkštumo ir plastikos,kol pasikrauna moteriška energija.Ši energija labai svarbi ir meditacijai,tuo labiau be jos neįmanomas joks nušvitimas.Jau esame vandenio eroje,kurioje moteriška energija,pagal reikšmingumą turi susilyginti su vyriškąja,o kai kuriais atvejais galbūt ir pranokti.Nes atėjo didelių permainų metas.
Pažiurėkite į medžius,visur galima įžvelgti IN-JAN arba JAN-IN.Kamienas -tvirtas,stabilus,viso augalo pagrindas.Bet jeigu pritrūks tos "minkštosios",gyvosios dalies,iš kurios atsiranda nauji lapai ar spygliai,nauji ūgliai,tai ir pats aukščiausias,pats tvirčiausias kamienas labai greitai taps tiktai -sausuoliu...Panašiai yra ir su žmonėm.Dėka vyriškosios JAN žmogus (nebūtinai vyras)tampa atskira,savarankiška asmenybe,ne jis ir ne jie,o būtent -AŠ.Tokia asmenybė turi savo nuomonę,pasaulėžiurą,jos nepastumdisi,ji turi tvirtą stuburą.Tas yra gerai,netgi būtina,bet kiekviena brandi,susiformavusi asmenybė anksčiau ar vėliau prieina pavojingą ribą.Tai savo vertės pajutimas.Kuo daugiau priežasčių save vertinti,tuo didesnis pavojus pasikelti,o tai reiškia -sustoti.
Turbūt kiekvienam nors kartą teko susidurti su žmogum be "imtuvo".Su tokiu "supersiustuvu" bendravimas gaunasi "į vienus vartus"-jis kalba,tu klausai.Tai tęsesi minutę,tris,penkias.Pagaliau sulaukiai pauzės -įsiterpiai.Bet jis tave,be jokių skrupulų,jau antrame ar trečiame sakinyje pertraukia ir vėl liejasi monologas.Ir tokia pasaka be galo...Tai ir yra JAN (be in).Tai sustojimas,nes nieko nebesugeba priįmti.Tai žmogus -skėtis,pasaulio bamba.Jis labai rizikuoja nupėdinti Liuciferio pramintu takeliu...
Jeigu siekiame kitos alternatyvos būtina turėti abiejų energijų balansą."Tapti tuščiaviduriu banbuku" -Ošo terminas."Aš žinau,kad nieko nežinau" -Sokratas.
Skirtingi terminai,skirtingi autoriai,bet esmė -ta pati.Tai busena tuščio indo į kokį TIK ir tegali įsilieti dieviškumas.Tik paleidus visas ambicijas,tik numirus ego,gimsta buda,gimsta Kristaus sąmonė.Pasikėlimas,pujkybė -viena kriptis,o kuklumas -priešinga.Tai ir yra ta kryžkelė,kurioje atsiduria visos asmenybės,visos sielos.Tai ta vieta,kur atsijojami grūdai nuo pelų.Visos religijos ir mokymai šitas priešingas kriptis,kelius pripažysta ir vienodai vertina.Bet kiek dušelių būtent šitoje vietoje nuklysta... (b.d.)
 Romas ~
 2010-02-19 07:26


Visi yra skirtingi, o tuo pačiu labai vienodi. http://ispanas.blogspot.com/2009/01/dubusios-kauks-efektas.html Kas perdaug akcentuoja skirtybes, tas praranda bendrumą. kas perdaug akcentuoja bendrumą, tas ištirpsta bendrumo jūroje.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-18 19:19


Istikruju,kad zinoti,kas yra buti "smelio dezei" reikia zinoti,kas yra buti ne "smelio dezei,ant kalno",kas toks tvurtinimas buti teisingas visi turi buti vienodi,ir tobuleti vienodu jeliu ir tobulinti vienodas savybes ir t.t.Bet niekada ne vienas zmogus ne bus aukstesnis uz kita "ant kalno"vien todel,kad jis nera buves to-kito kailyje.Kiekvieno musu santykis su tikrove unikalus,ir duotybes,talentus is esates turime,gal panasios,bet individualias,mes skirtingai priimam energija ir atiduodame,musu charakteriai ir patyrimai visi skirtingi,tiek fiziskai,tiek vidumi mes skiriames vienas nuo kito.Taigi niekada taip nebus,kad vienas bus ar aukstesnis ar zemesnis ar ant kalno ar smelio dezei pries kita,tas pats kas lyginti nepalyginama,
 Aurius ~
 2010-02-18 13:25


Šiaip viskas puiku Romai. Gyvenime pilna mokytojų ir be to visai šalia...tik spėk girdėti ir suvokti.Kadangi viskas kinta, tai ir laikyti pripildytą "indą" yra beprasmiška,nes mes viskuo dalinamės.Tik va matymas dar pas patį tik kraštutinumų - arba "smėlio dėžėje" arba ant "kalno". Tai konfliktiniai variantai. Be to, jie kartu netaikytini. Mes visi arba daugybėje "smėlio dėžių", norim to ar nenorim (tik svarbu ką ten veikiam), arba lipame į kalną ir nevisi esame ant tų pačių pakopų. Mišrainės nereikia Romuk ;-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-18 12:58


MEDITACIJA (kaip sąmoningėjimo priemonė)

Ar pastebėjot,kaip atrodo miegantys šunys,katės,maži vaikai?Ir ne tik miegantys.Visa gamta yra atsipalaidavusi -meditatyvi.Kokia nesudrumsčiama rimtis tvyro žiemos miške...Jausti gamtą,būti tokiu pat atsipalaidavusiu,mėgautis kiekvienu judesiu,kiekviena akimirka,tai jau meditacija.Yra žmonės muzikalūs,yra gabūs matematikai,turintys pujkią iškalbą,yra ir -meditatyvūs.
Juos atskirsi iš minkštos eisenos,plastiškų judesių,iš sugebėjimo į viską žiurėti atsietai ir visa-kuo mėgautis.Mėgautis muzika,liepsnoti šokyje,ištirpti tyloje,kaifuoti nuo kiekvienos skaitomos knygos.Ar to galima išmokti?Nežinau.Šios srities "čempionu" gal ir netapsi,gal nepavyks ir nušvysti,bet pabandyti nors kiek pasistumėti ta kriptimi,turbūt verta.Bent jau bus įdirbis sekančiam kartui (gyvenimui).
Povilas daug kartų akcentavo gyvo meistro reikšmę.Ošo (vienas iš nušvitusių meistrų) apie tai yra išsireiškęs dar kategoriškiau: "Aklam vedant aklą,abu įkris į šulinį...".Bet kagi daryti jei tokio -gyvo meistro šalia taves nėra?Argi nieko nevertos tų pačių nusvitusių meistrų (Ošo,Krišnamurti,Edgaro Toles)knygos?Juk tie visi Povilo naudojami terminai (emocijų,minčių "paleidimas","atsitapatinimas" nuo kūno,nuo proto;debesys-mintys sąmonės danguje ir pan.)yra iš to paties Ošo knygų...Žinoma,kad šalia esantis "treneris"gali parodyti tavo individualias problemas ir "kamščius",o knyginės tiesos -bendro pobudžio.Bet argi ne šie bendro pobudžio namų darbai sudaro didžiąją dalį pasirengimo?O kur dar tie gyvi "mokytojai",kuriuos parūpina pati Esatis.Turiu omenyje ir skruzdėlytę mažą,ir oro burbulą ant ežero paviršiaus,upelį čiurlenantį ir atsitiktinį žmogų gyvenimo kely.Mokytojų -kiekvienam žinksnyje,tik spėk pasidykint savo "indą",kad sutilptų visos pamokos.Dažniausia bėda,kada "indas" sklidinas ir niekas į jį nebepatenka.Kada žmogus tampa panašus į skėtį nuo kurio viskas nubėga,kada visus "kitus" mato smėlio dėžėje.Tuo tarpu pats jaučiasi ant didelio kalno iš kur mato visus horizontus.Toks suskirstimas labai netikslus,tai greičiau pujkybės sukeltas miražas,nes nėra pasaulyje išminčiaus,kuris neturėtų ko pasimokyti iš bet kurio praeivio.Taip yra dėl individualumo,todėl,kad kiekvienas žmogus -unikalus.Gal būt tu jį pranoksti deviniais punktais,bet būtinai atsiras bent viena savybė...Kad ir tie "guminukai" (alaus mėgėjai),kaip jie man padėjo kalnuose,kada pirmą kartą atsistojau ant slalomo slidžių.Tris dienas sau po nosimi vis šnabždėjau -aš esu guminukas...,aš esu guminukas...,aš esu guminukas...Ir likau ne tik gyvas,bet ir labai patenkintas.
(b.d.)
 Romas ~
 2010-02-18 08:07


sąmingas žvilgsnis renkasi atskaitos taškus, renkasi požiūrį ir mato pasaulį visokį... nesąmoningas yra vedamas atsitiktinių juslių, vaizdų ir pan http://ispanas.blogspot.com/2009/01/kuris-smegen-pusrutulis-jus-valdo.html
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-17 23:39


Besąlyginė meilė tai konkreti, stipri energija, kuri neša savyje sąžiningumą, atvirumą, bendrumą. Jei jūs į savo gyvenimą kviečiatės besąlyginę meilę, tai turite ištyrinėti savo savo vidų, savo gyvenimą kiek esate sau ir savo gyvenimui sąžiningi. Jei matote kažkur savo nesąžiningumo, tai taisykite padėtį ir po truputį įsileiskite besąlyginę meilę. Besąlyginė meilė turi tokią savybę – pradžioje viską patikrinti. Sakykim jei JI randa „namelį“, tai būtinai jį gerai pajudins. Jei „namelis“ subyrės, tai kalta ne besąlyginė meilė, kad „sugriovė“, o „namelio“ silpnumas, sutrūnėjimas ir pan. „Namelis“ neatsparus aplinkos poveikiams. Jis tarsi nesąžiningai pastatytas. Todėl, pasikvietus į savo gyvenimą besąlyginę meilę, visų pirma grius tie „nesąžiningi nameliai“, kurie yra jūsų gyvenime. Tai gali būti nesąžiningi santykiai su savimi – paaštrėti ligos, kurias subrandinai tik tu, nes nemylėjai savęs, kaupiai pykčius, pagiežas ir pan. Tai gali būti nesąžiningi santykiai šeimoje – kils barniai, nesantaikos, kažko tai reikalavimai. Tai gali būti nesąžiningumas su kaimynais ar darbe – kils konfliktinės situacijos ir pan. Vyks tarsi griovimas to kas sena, netvirta ir netikra. To kas buvo statoma nesąžiningai. To kas neatitinka bendrumo ir neleidžia laisvai tekėti kūrybos energijai. Bet va kas šiuo atveju yra gerai. Pradžioje, besąlyginė meilė, dalyvavusi kaip griovėja, toliau ji dalyvauja kaip pagalbininkė. Ir dar kokia pagalbininkė . Jei jūs, statydami naują „namą“ padėsite vieną, dvi plytas, tai besąlyginė meilė – dešimt. Toliau dirbant jums tereikės tik padėti plytas ties sienų kampais, o visą liniją plytų jums išdės besąlyginė meilė. Sąžiningumas, kryptingumas suteikia jums daugiau meilės energijos ir „namas“ auga ne mėnesiais, o savaitėmis, dienomis, valandomis.
Gal teko girdėti, kad šventosios dvasios, stiprios energetinės būtybės negali nusileisti ant žemės. Negali būti tarp žmonių, nes jas neprileidžia žemos, blogos Žemę, žmones gaubiančios energijos. Iš tiesų tai jos gali, bet vengia tai daryti. Kodėl? Todėl, kad santykinai jos turi gerokai daugiau besąlyginės meilės savyje, kuri žmonių apibūdinama kaip intensyvi balta šviesa. O ką tik minėjau ką daro besąlyginė meilė, kai ji ateina. Ji visų pirma patikrina ar tvirti jūsų „pastatai“. O jos patikrinimas priklauso nuo meilės kiekio. Kadangi stiprios energetinės būtybės savyje turi gerokai daugiau besąlyginės meilės, tai mūsų kūnai šalia jų tiesiog subyrėtų. Labai daug nesąžiningumo, netiesos yra mūsų dvasioje, mūsų kūnuose, santykiuose su žmonėmis, su žmonių grupėmis, tautomis, valstybėmis ir t.t. Tiesiog per didelis besąlyginės meilės kiekis per daug ir per greitai sunaikina. Jei tas meilės kiekis yra po truputį auginamas ir įsileidžiamas į savo gyvenimą, tai kartu vyksta du procesai – kažko tai griovimas ir kažko tai kūrimas. Tik šiuo budu mes galime išlikti ir tobulėti. Jei tai nedarome sąmoningai, tai mus verčia daryti aplinka per visokias nelaimes ir ligas. Po kiekvienos rimtesnės ligos sąmonė tarsi išsiplečia ir mes pajuntame savyje didesnį sąžiningumą ir tuo pačiu didesnę galimybę dar daugiau besąlyginės meilės energijos įsileisti į save.

 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-16 16:44


Ugdant sąmonigumą, patys pirmieji ir svarbiausi kliuviniai yra buitiniai. Visų pirma tai rūkymas ir alkocholio gėrimas. Jei žmogus tai daro,bet puikiausiai žino,kad tai nuodas, tai jis nėra sąmoningas. Visų antra tai besaikis TV žiūrėjimas, kuris bukina sąmoningumą. Toliau įvairūs fiziniai, emociniai ir mentaliniai įpročiai, kurie tik atima energiją. Tai gali būti kažkoks tai bereikšmis besikartojantis fizinis judesys pvz. kojos bilsnojimas į grindis, nagų ar lūpų graužimas, plaukų timpčiojimas, pūkelių nuo savęs rankiojimas, pastovus emocinis atgrasumas ar ištižimas dirbant kažkokį tai darbą, ar neigiama emocinė reakcija susitinkant tam tikrus žmones. Gali būti tai ir mentalinės problemos - oi ji vėl pusę parduotuvės iššluos; oi jis vėl šyvakar girtas paršliauš. Visa tai fiziniai, emociniai ir mentaliniai "virusai", kuriuos reikia išgyvendinti. Be to tai gali būti ir nuolat kalboje išsprūstantys bereikšmiai žodeliai, judesiai, besisukanti galvoje melodija. Tai rodo,kad ne jūs save valdote,o tie "virusai". Savo vežimo vadeliotojai turite būti jūs,o ne arkliai :-) Užtenka savaitę kitą patyrinėti save ir užsirašyti tuos "virusus". Vien jų pastebėjimas sutabdo jų "entuziazmą" :-) Be to tokie "virusiokai" linkę plisti ir persiduoti kitiems. Pamenu prieš 5-6m. Lietuvoje siautėjo "virusas", kuris kalboje išlysdavo tokiu išsireiškimu - "ta prasme". Daug kas savo kalboje įterpdavo tą išsireiškimą. Ir per TV ir radiją tekdavo girdėti.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-15 21:06


Dauguma gal būt savo giminėse turite storų žmonių. Artimoje giminėje neturiu,bet tolimesnėje pakanka. Jei kas turite didelį antsvorį tai puikiai suprantate savo jausmus ir savo užslėptus pasiteisinimus. Antsvorį iš esmės lemia maisto kiekybė ir kokybė,bei kūno judrumas. Jokios liekninančios tabletės, varginančios bado dietos to nepadarys tinkamai ir be streso. Kur link aš čia lenkiu. Lenkiu link sąmoningumo ugdymo savyje. Jei valgai,tai valgyk sąmoningai ir iš lėto. Visas mintis apie darbus ir pareigas palik už durų. Studentų laikais aš valgykloje nuos stalo pakildavau paskutinis iš studentų :-) ir stebėjau save,bei kitus.Dauguma iš jų turėjo problemų su virškinimo sistema ir nervais. Jei jūs samoningai DALYVAUSITE maisto priėmimo į save procese,tai jau vien dėl to,jūsų maisto poreikis sumažės trečdaliu. Patikrinta ir pertikrinta :-) Toliau būtina stebėti savo kūno poreikius ir tai daryti sąmoningai. Nesąmoningumas gaunasi tuomet,kai galvoje ir kūne blaškosi mintys ir emocijos,kaip žirgai pakinkytoje karietoje,prie kurių nėra vadžių. Sąmoningas valdovas esate jūs,tai jūs ir turite vesti savo jausmus ir mintis. Vien sąmomingas savęs valdymas iš jūsų gyvenimo pašalins pusę ligų ir nelaimingų nutikimų. Be to nereikia čia painioti savęs valdymą ir emocinių "burbulų" kaupimą savyje.Tai daugiau panašu į žaidimo procesą nei į "rimtuolių" susibėgimą. Sąmoningumo pradžia prasideda nuo savęs tyrinėjimo ir valdymo.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-14 21:29


"Viena iš didelių problemų sąmoningėjimo kelyje yra informacijos narkomanija."..............
Taip, tu teisus. Tas pats vyksta ir tarp medituojančių, kai vyksta grupės, seminarai, stovyklos, kursai žmonės siurbia meistro subtilumą, gaivinasi jo energiją, įžvalga... Pasipildę, užsipildę, keliauja namo ir viską išbarsto...Atsivėrusios įžvalgos, buvimo su meistru metu, lieka prisiminimu, energijos keisti, įgyvendinti nelieka, nes nėra atvertas vidinis energijos šaltinis.
Kaip papildyti savo vidų šviežia gaivinančia subtilia energija kasdien? Čia yra didis klausimas. Kaip nustoti būti vampyru ir atsivėrus duoti?
Kaip kasdien būti su įkvėpimu?
Čia ne intelektualinis klausimas...Tai realios praktikos ir patirties reikalaujantis klausimas. Tam tikro sąmoningumo buvimo. Būtent meistras ir parodo savo pavyzdžiu, kaip tai "daroma". O iš knygučių, iš Skylėtųjų valdovų laiškų jūs galite tik, kaip vampyrai maitintis pažadais, nauja info...
Gilūs energijos transformavimo procesai niekada nevyks, nes energijai sužadinti, pakelti ir transformuoti, reikia daug energijos, sąmoningumo, reikia pasiekti virsmo tašką, kuomet vienos rūšies energija virsta kitos rūšies, tankio.
Meistras, kaip katalizatorius, jis palaiko jūsų žengimą anapus ribos, minties, proto.
Kas tokių dalykų nesupranta, tai laukit saulės...
 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-14 20:01


Viena iš didelių problemų sąmoningėjimo kelyje yra informacijos narkomanija. Teko bendraut su daugeliu mokytojų ir avatarų,tai jie visi susiduria su šia problema. Savo veikloje iki 2005m. ir man teko išgyventi šiuos "narkomanų" antplūdžius(be to tas žodis nereiškia įvertinimo). Va, kad ir su Sai Baba bendraujant ir būnant ašrame ir po to Lietuvoje stebint procesus patebėjau,kad dauguma žmonių ir žodžiais ir akimis ir mintimis sako "duok duok duok...". Man iš pradžių buvo keista,po to graudu,po to juokinga :-) Pabuvus su tokiais žmonėmis,juos priėmiau tokius kokie jie yra - vaikai, kuriems vis negana žaisliukų. Daugybė žmonių,kurie vyksta Indijon pas Sai Babą,taip prisirišo prie gaunamos iš jo informacijos,prie buvimo tenais,kad net kai kurie Lietuvoje būdavo tik tiek,kol uždirbdavo atitinkamą sumą pinigų ir vėl galėdavo vykti Indijon.Kai kurie net apsigyveno tenais :-) Daug buvo tokių,kurie tenais buvę pakilime,giedoje chore ir kitur dalyvavę. Parvykę Lietuvon gan greit išsikraudavo,akytės jų apsiblausdavo,o kalboje jausdavosi kartėlis dėl "kontrastų". Sai Baba iš tiesų kalba vis tą patį,kaip ir dauguma kitų guru,bet truputį kitaip. Visa tai tiems ,kurie "klauso",bet "negirdi".Jiems tiesiog malonu būti šalia mokytojo,avataro,guru ir klausytis klausytis klausytis... O visi jie kalba,kad patys žmonės būkite šviesuliai,o ne tamsios "kempinės",kurioms vis reikia kažko "šviežio". Pati informacija neduoda nieko. Greičiau tik pririša prie informacijos gavimo šaltinio.Veiksmas ir kūryba su minimalia informacija pritraukia reikalingą tam veiksmui ir kūrybai informaciją. Todėl sakoma,kad bet koks tikras procesas prasideda nuo davimo,o ne gavimo. Minimalus gavimas gali tik išjudinti procesą. Duodantis daug neskatina bet kokios sistemos (pvz. žmogaus) vystymosi ir tobulėjimo. Duodantis daug tampa tik dar vienu geru "mitybos" šaltiniu. Duodantis daug kenkia žmogaus vidiniam pasauliui. Jei vaiką pastoviai vedžiosi už rankutės,bet neskatinsi jo judėt pačiam,tai turėsi tik meilaus žvilgsnio vaikutį,kuris lauks kada gi vėl tu jį pavedžiosi?
Aišku bet kuris guru ar avataras ar labiau sąmoningesnis žmogus turi savo vibracijas,kurios veikia aplinkinių vibracijas.Vien buvimas šalia tokio,veikia ir tave.Bet "pagavus" vibracija būtina toliau žengti pačiam,o ne likti "kaife". Sąmoningėjimo procese reikalinga parama ir ji būna,bet remiama tik tiek kiek reikia,o ne tiek kiek nori. Šiame procese ir paglosto galvytę ir pabara ir susargdina,jei to reikia tavo sąmoningumui pravert.
Visata holograminė ir viskas joje "išsivynioja" per fraktalus.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-14 19:17


Norėjau pasakyti jog malonu kai ramiai ir taikiai reaguoja ir atsako žmogui be pykčio ir pagiežos, o pasako tai tą ką reikia, pasako jam jog jis elgiasi neteisingai, pasako kodėl,apie tai kalbėjau, aš su išsišokimais ir kitų žeminimais nesitaikstau ir netoleruoju, bet Povilui parašė kas ir kaip, todėl nėra ko dar pilti žibalo į ugnį ;)
 Dovydas ~
 2010-02-10 14:40


Kita vertus ileisk "kiaule"i namus ir ji viska apvers.Yra veidmainiu kurie miegaujasi kitu zeminimu,jie stoja skriaudiko pusen,kad testusi,teisindamesi,jog reikia duoti antra sansa..
 Andriui ~
 2010-02-09 22:23


Taip Makse. Per didelė tolerancija dar vadinama "mazgotės" kompleksu. Bet dar nereikia pamiršti,kad visi mes mokomės. Net ir pakylėtieji :-) Suteikt galimybę reikia visiems.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-09 21:57


O man - tai nelabai gražu. Jei vienas žmogus forume įveda savo tvarką, kritikuoja visus ir visa, nemoka ramiai ir be įžeidinėjimų diskutuoti ar išsakyti savo nuomonę, tai nėra gerai.Per didelė tolerancija ir atlaidumas veda į susitaikėliškumą.
Namaste.
 Maksė - Dovydui ~
 2010-02-09 21:21


Kukai. Pats pagalvok,kam Dievui kažko reiktų jei JIS yra VISKAS. Dievui kažko reiktų jei Jis būtų atskira asmenybė,kažką tai kurianti ir norinti,kad Jo kūriniai elgtūsi vienaip ar kitaip. Va jei pats kalbi apie religijų pateikiamą dievą,tai suprantu tuomet tavo pozicijas. Taip. Tokiam dievui reikalingas ir kontrdievas, pvz. velnias ar dar kažkas. Toks dievas jau gyvena poliškame pasaulyje. Jis gali kurti,siekti gėrio, tobulumo,bet tai tik didesnė pupelė mišrainėje :-), nors savo funkciją ir gerai atlieka. Viskas kas yra yra reikalinga.
Aš neprisidengiu Kukai savo apsakymu apie "mažai žinojimą". Pats gal žinai, kad lipant į kalną veriasi vis platesnės erdvės. Ir nors daugiau sužinai ir pamatai, bet suvoki,kad palipus aukščiau,bus dar platesnės erdvės ir ...kiek dar visko nežinomo ir nesuvokto. Todėl ir sakau,kad žinau mažai.
O tos tavo mintys, apie pranašumo demonstravimą, apie juoką ir t.t. žinai iš visa tai kur kyla? Paprastas pavyzdėlis. Turtėjantis žmogus nesako, kad jis turtingas. Jis sako,kad "aš uždirbu šį turtą". O neturtingas žmogus sako "aš noriu turėti turtą". Čia aišku neina kalba apie tam tikrus šio proceso iškraipymus,bet pati esmė tame,kad turtingas žmogus yra kelyje ir pasiima tai kas jo kelyje ir dėl to turtėja. O neturtingas sėdi prie kelio ir tenori gauti iš keliu einančių. Ir čia kalba ne tik ir ne tiek apie fizinius turtus, bet ir apie dvasinius, bei sielos turtus. O jei tau atrodo,kad kažkas tai demonstruoja pranašumą prieš tave, tai tik pačio norėjimas "turėti tuos turtus", bet ne eiti keliu ir uždirbti. Tu niekuo nesiskiri nuo manęs ir pats viską puikiai gali turėti,tik pakilk nuo pakelės akmenėlio ir pirmyn. TIK EINANTIS NUEINA KELIĄ.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-09 13:25


Parasyta "turbut",tai prielaida,pamastymas,nusiramink nera kazkoks tvirtinimas.Sakai esi praktikas,kuom tada paremti tavo zodziai,kad dievuo nieko nereikia,ar visgi teoretizuoji?Kuom tu gyveni,matyt tu vienas ir tezinai,prisidengdamas "as mazai zinau"Juk is saves veidmaniskai juokesi demonstruodamas pranasuma.Ai,zodz,labanakt
 Kukas ~
 2010-02-08 22:43


Sakai Kukai pats sugalvojau? Aš radau pas tave taip parašyta ir tuo rėmiausi "... Jei dievui nieko nereiketu jis turbut ir nekurtu nieko,nebent jis tusciagalvis... "
Iš kitos pusės sakai dėl manęs neesi apsisprendęs kaip dėl Povilo :-) ui negaliu kaip juokinga :-) Kukuti tu mano mielas :-) Pačio apsiprendimas dėl kažko reikalingas tik pačiam, taip pat kaip ir mano apsisprendimai dėl kažko :-) Į visažinystę aš nepretenduoju,tik dalinuosi tuo,kuo pats gyvenu.Pasikartosiu- aš tuo gyvenu.Be to aname pasisakyme paminėjau, kad "aš žinau labai mažai". Teorijos nelabai mėgstu,nes esu praktikas.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-08 22:18


Andriau,su Povilu viskas aisku,vat del taves dar nesu pilnai apsisprendes,bet kazkaip tu vis maisai,painioji,stai pats sugalvojai lig as sakiau,kad dievui mes reikalingi(nors nerasiau)ir darai visokias isvadas ne i tema,kazkokias psichologijas,pretenzijos i visaziniste,teoretizavimai...keista
 Kukas ~
 2010-02-08 21:59


Man patinka skaityti kaip žmonės ramiai reaguoja į kitų išsišokimus, iškarto pasijaučia išmintis, supratimas ir meilė, gražu... ;)
 Dovydas ~
 2010-02-08 21:19


seniai skaitau Povilo pasisakymus ir visada buvo sunku suvokti, kaip zmogus, kuris save pateikia, kaip visazini, ismananti daugiau nei visi mes cia esantys kartu sudejus, mazai teismano apie paprasta zmogiskuma, elementarias bendravimo taisykles. Garbes zodis, Povilai, net nejauku nuo tavo pykcio, nepakantumo, nemeiles kitiems... o sitas komentaras Kukui tai apskritai perzengia visas ribas. Meditacija, kuria propaguoji ir greiciausiai tobulai esi ivaldes, kazkoki keista poveiki daro tavo psichikai. Bet zinoma, tau taip neatrodo, cia sizikai tik mes:))
 sava ~
 2010-02-08 20:11


Matai Kukai, jei tavo manymu Dievas sukūrė žmogų tam,kad Jam iš žmogaus kažko reikia neatlaiko net vaikiškos kritikos. Čia tik žmogiško menko suvokimo psichologija. Tipo pasigaminsiu puodelį, nes man su juo reikia semtis vandenuką ar pan. Pagaliau Dievas ir tą pačią skruzdę sukūrė? O ko Jam iš jos reikia :-) Tiesiog Dievas ir yra ta skruzdė ir tu pats pagaliau.Erdvė yra fraktalinė (pasidomėk kas yra tie fraktalai)ir atsikartojanti.Didžiuosius planus atkartoja mažieji grynai taip pat.
Juokingiausiai, kad pats Kukai Dievą sulyginai su tuščiagalviu. Čia labai panašu į kunigėlių paišomą sužmogintą Dievo portretą :-)
Be to Kukai jei kalbi apie gyvenimo prasmę,tai jau žmogaus ieškančio šiaudo reakcija(gelbėkit skęstu). Tokiems jau taip sunku viduje,kad reikia kažkokią tai prasmę atkapstyti,kad būtų galima dėl ko tai dar gyventi Todėl vietoj Povilo galiu atsakyti, kad gyvevenimo prasmės absoliučiai nėra.Jokios prasmės nėra. O ar tai perskaičius nesukilo protestas? Manau jei bandei suvokti,tai turėjo sukilti baimės. Bijodamas savo baimių,bandai rasti prasmę. Kadangi dauguma žmonių nesąžiningi sau,pilni baimių ir kompleksų,tai susigalvoja sau gyvenimo prasmes arba jas perima iš visuomenės, kurioje gyvena. Tai nėra blogai, bet kaip minėjau tai tik šiaudas skestančiam.
Be to dėl Povilo sveikatos :-) O ar tu sveikas Kukai? Rask nors vieną sveiką :-) Sveikata yra subjektyvus dydis. Mes gyvename poliškame pasaulyje ir nieko čia negalime idializuoti.
O dėl mano žinojimo Kukai, tai aš žinau labai mažai.Tik tiek kiek man reikia dabartiniam suvokimui. O va dėl jausmo, tai jaučiu daug. Bet klausimas ar man nieko nereikia? Aš esu poliškame pasaulyje ir mano esatis yra poliška. Todėl kažkuriai esaties daliai kažko reikia, kažkuriai nieko nereikia. Žvelk plačiau Kukai ir bus daugiau sąmoningumo.Tuo pačiu mažiau kils klausimų,bet jų visviena visuomet bus :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-08 19:58


Mano akimis tu Povilai esi nesveikas,todel as net nepykstu ir nieko tau neaiskinsiu,tik zinok uz kiekviena zodi teks atsakyti kazkada.Beja ar esi geres,ar zinai kas tai is patirties?O gal,pasakyk kokia yra gyvenimo prasme,nors nesitikiu,kad bus atsakas,jau anksiau tave klause ir tylejai pabrukes uodega.Gydykis!!!
 Kukas ~
 2010-02-08 18:41


"Kitas dalykas dievo ir zmogaus santykis" Kukas........
Dievas yra tavo proto fantazija. Visų tikinčių protai yra pasidalinę (šizofreniški)į dievą ir velnią. Todėl, tai to pačio proto dviejų dalių santykis.
"Jei dievui nieko nereiketu jis turbut ir nekurtu nieko,nebent jis tusciagalvis" Kukas.............
Tai vėl gi dviejų prote esančių idėjų triukas, bendravimas.
Viena mintis sako, kas dievas kažko nori iš manęs, o kita sako, kad jis nieko nenori. O realiai tai žmogus sako: aš kam nors reikalingas? Ne! Taip! Ne! Taip!.
Nesugebėjimas objektyviai save matyti, sveikos savivertės nebuvimas ir veda į dar didesnę šizą prote: tarnavimą dievo idėjai (aš reikalingas dievo planui) arba dievo nėra, viskas beprasmiška (aš niekam nereikalingas, nėra jokio tikslo).
Tu, Kukai, esi vienišas ir vienatvė tave kankina labiausiai. Nėra žmonių, situacijų, kuriose tu gali giliai atsiverti, atsipalaiduoti, išsakyti, išreikšti visas savo abejones ir nuogąstavimus. Uždarumas ir emocijų, išgyvenimų, laikymas savyje veda į depresiją. Tai žino net visiški profanai.
Dangstantis alkoholizmu, žmonės bėga nuo savo problemų sprendimo, atsakomybės ir darbo. Todėl nereikia čia graudžių istorijų, kaip alkoholikas surado dievą...
AA susirinkimuose dar ne tokių istorijų pasakojama.
Esi bjauraus charakterio, egocentriškas ir neatsakingas depresuotas žmogysta, besigiriantis savo "laimėjimais" "nugalint" stikliuko pakėlimo ligą. Tavo bevališkumas matomas net iš Vilniaus. Būk vyras, o ne mėmė. Kirminas prasmės gyventi neranda...
Kad gyvenime atsirastų prasmė ir pilnatvė, pirmiausia reikia žmogumi tapti, ne tik fiziniu kūnu, bet ir sąmonėje būti žmogumi, o ne girta kiaule. Kiaulei ir prasmė kiauliška, o žmogui prasmė žmogiška, gyva ir tikra.


 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-08 18:19


Matai Andriau zmogui is skruzdes nieko nereikia nes jis ja nera sukures.Jis-zmogus ir neturi teises noreti/nenoreti kistis i skruzdes gyvenima.Kitas dalykas dievo ir zmogaus santykis.Jei dievui nieko nereiketu jis turbut ir nekurtu nieko,nebent jis tusciagalvis....Kaip suprantu tu jau zinai viska ir tau nieko nereikia,kam tada tu isvis reikalingas a? :))
 Kukas ~
 2010-02-08 17:46


Taip Kukai. Kuo plačiau žvelgi tuo sąminingesnis esi ir aiškiau suvoki,kad viskas yra iš priešybių ir priešybėse. Visuomet mes tuo pačiu metu ir vaikai ir suaugę; ir mokiniai ir mokytojai .... Kiti dievai gali būti gerokai pažengę suvokime ar technologijoje. Jie dar geriau gali konstruoti gyvybę, negu žmonės- dar tik pradinukai šioje srityje.Kiekvieni iš jų turi savo siekius ir tikslus. Kuo dievai labiau sąmoningesni tuo mažiau iš mūsų jie ko nors nori. Pažvelkim bent į tokį trumpą atstumą kaip žmogus ir skruzdėlė? Ko žmogus nori iš skruzdėlės? Ogi nieko. Taip ir Dievas. Iš žmogaus Jis nieko nenori. Jis jau ir taip yra visur ir visame kame. Ko jam iš mūsų norėti. Jis suteikė mums laisvą valią ir Visatą.Galima visa tai bandyti suvokti ir kurti pagal savo sąmoningumo lygį. Jei suvoksime, kad energija tiesios YRA , viskas kuriama iš priešingų polių kombinacijų ir analogijų būdu, tai mums daugiau nieko ir nereikia.
O Savai galiu pasakyti,kad jei "kenčiantis" žmogus tikrai nori pasikeisti ir ne tik ieško,bet ir klauso,kas jam yra sakoma,tai jis PASTOVIAI tą informaciją gauna ir turi. Ta informacija tiesiog jau YRA. Tik esmė tame, kad kenčiantis žmogus gal nori toliau kentėti,nes jam taip patogu, visi juo rūpinasi, gaili, suteikia dėmesį ir meilę.Taip būna dažniausiai. Tai vaikiškumo kompleksas. Kančia, tai ligos požymis. Bet kuri liga gali būti chroniška,trumpalaikė arba žudanti. Žmogus renkasi ligą pats tam,kad apsivalytų jo siela. Liga pasitraukia,jei žmogus savyje priima priešybes,kurias gali atspindėti ir išorė.Iš ligos žmogus išeina stipresnis,aišku jei nebuvo intensyviai "maitinamas" vaistais. Vaistai tik "užmigdo" siptomus. Pvz. ką sąkytų vairuotojas tokiu atveju serviso darbuotojui jei : važiuojant gatve, jo mašinos skydelyje mirkčioja kokia tai lemputė ar visai užgęsta,arba spidometras nieko nerodo. Nuvykus į servisą, darbuotojas tiesiog išsuktų lemputę ar ištrauktų spidometrą ir sakytų važiuok :-) Jis teisus,nes važiuoti gali,bet ar saugus esi? Taip ir su vaistais gydytojai "primuša" skausmo siptomus. Na jei neskauda ir nėra kuo skūstis,tai dirbk toliau :-) . Tačiau taip "nuvarytų arklių" daugėja :-( .
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-08 16:13


Suprantu tave Andriau,bet norejau pasakyti,kad ziurint placiau tu visada busi vaikas ir suauges vienu metu.Suauges pries "zemiau"esancius ir totalus "baby"pries auksiau esancius:)...Ko nori dievas,kokia jo valia tik bandau pazinti,greiciausiai geriausio man nori:) O kiti dievukai ir yra tokie kaip tu ar as tik labiau pazenge,jie tik todel pazenge nes veikia sutinkamai su dievo valia kuris nori man geriausia :)
 Kukas ~
 2010-02-08 15:24


taip, Andriau, tikra tiesa, vien informacija, grynosios zinios nepadeda zmogui keistis, bet bent jau paskatina tam darbui su savimi. Jei tik yra noras ir motyvacija, jei tik ta informacija rezonuoja bent kiek su vidiniais poreikiais. Daznai geriantis zmogus iesko pagalbos ne ten, kur reikia, artimieji taip pat. Uztat labai svarbu, kad ta informacija kazkokiu budu pasipainiotu kencianciam zmogui, kad jis ja aptiktu, kad zinotu, jog turi galimybe rinktis, kaip gyventi toliau.

aciu, Kukai, uz gera zodi ir simpatija:) lygiai tokia pacia siunciu paciam
 sava ~
 2010-02-08 15:14


Manau,kad kuo paprasčiau ir labiau koncentruočiau žvelgsime į pasaulį Kukai, tuo aiškiau bus. Pasaulis remiasi analogijomis. Viskas tik atsikartoja, tik vis tarsi aukštesniam lygyje. Perspektyvos visuomet yra ir niekas nesakė,kad toliau už "suaugusius" nieko nėra ir tai jau finišas.Beprasmiška blaškytis po "mišką", jei esi dar "jūroje" ir iki "kranto" irkluot ir irkluot :-)
be to jei pačiam kyla apie Dievo reiškimosi prasmingumą,tai užduok sau klausimą "ko nori iš tavęs Dievas". Tiesa. Dar nereikia pamiršt,kad yra dievai,bet ir į tai ko jie nori, galima atsakyt. Čia aišku "išlenda" Dievo ir dievų supratimo momentai :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-08 15:00


Manau toks supaprastintas padalijimas arba matytas kaip "smelio deze"arba "vaiku,paugliu zaidimu aikstele"randasi is viso to didziulio prasmingumo nesuvokimo.Argi "dievas"reiskiasi tusciai,argi visoi kurinijoj yra nors vienas segmentas maziau vertingesnis,prasmingesnis,svarbesnis uz kita?Viskas yra svarbu ir viskas turi pasekmes,nera jokiu vaikisku smelio deziu.Ziurint is amzinybes perspektyvos visada yra kur tobuleti,Ziurint i "zemiau"samones laipteli esancius atrodo,esi isauges,bet uztenka nukreipti zvilgsni aukstin....:-))Zodziu Mes visada busime kaip besimokantis ale suauge vaikai....
 Kukas ~
 2010-02-08 14:53


Manau toks supaprastintas padalijimas arba matytas kaip "smelio deze"arba "vaiku,paugliu zaidimu aikstele"randasi is viso to didziulio prasmingumo nesuvokimo.Argi "dievas"reiskiasi tusciai,argi visoi kurinijoj yra nors vienas segmentas maziau vertingesnis,prasmingesnis,svarbesnis uz kita?Viskas yra svarbu ir viskas turi pasekmes,nera jokiu vaikisku smelio deziu.Ziurint is amzinybes perspektyvos visada yra kur tobuleti,Ziurint i "zemiau"samones laipteli esancius atrodo,esi isauges,bet uztenka nukreipti zvilgsni aukstin....:-))Zodziu Mes visada busime kaip besimokantis ale suauge vaikai....
 Kukas ~
 2010-02-08 14:53


Manau toks supaprastintas padalijimas arba matytas kaip "smelio deze"arba "vaiku,paugliu zaidimu aikstele"randasi is viso to didziulio prasmingumo nesuvokimo.Argi "dievas"reiskiasi tusciai,argi visoi kurinijoj yra nors vienas segmentas maziau vertingesnis,prasmingesnis,svarbesnis uz kita?Viskas yra svarbu ir viskas turi pasekmes,nera jokiu vaikisku smelio deziu.Ziurint is amzinybes perspektyvos visada yra kur tobuleti,Ziurint i "zemiau"samones laipteli esancius atrodo,esi isauges,bet uztenka nukreipti zvilgsni aukstin....:-))Zodziu Mes visada busime kaip besimokantis ale suauge vaikai....
 Kukas ~
 2010-02-08 14:48


Pati informacija žmogaus pasikeitimui gal tik 10% gali duoti. Likusius 90% tik pats žmogus savo darbu su savimi, savo suvokimu.
Visiems gerai žinomas faktas,kad apie ką mąstote,kur kreipiate dėmesį ir pan. - tas didėja. Tas pat vyksta ir su tuo, su kuo kovoji, nes...skiri tam savo dėmesį. Kovosi su alkocholizmu,tai tik labiau jį pritrauksi. Tai kas mums nepatinka mumyse ir bandome išstumti iš savęs,tas atsiranda už mūsų ir tuomet veikia mus iš išorės. Pvz. narkomanai ir alkocholikai blogi - nes tai įvertina jūsų vidus. Automatiškai po kiek laiko jūsų laiptinėje ar aplink jus atsiras tokių alkocholikų ar narkomanų. Bet ne visuomet taip vyksta. Tas labai priklauso ir nuo šalia gyvenančių artimūjų jausmų ir minčių ir nuo kaimynų. jei dauguma aplinkinių panašūs,tai tikėtinas būtent toks variantas,kuomet aplink atsiras "negerų", smerkiamų žmonių. Deja ta "dozė" negerų žmonių atiteks ir neutraliems artimiesiems ar kaimynams. Kai kurie kaimynai galvos, kad jie geri, bet kažkodėl laiptinėje atsiranda kažkokių valkatų.Jiems tereikia suvokti, kad kažkurie kaimynai pradėjo generuoti blogas mintis. Nes MES ESAME VIENA. Tai ir yra sąmoningumo augimo proceso dalis. Reikia būti sąžiningam ne tik savo veiksmais, bet ir mintyse ir jausmuose. Vein sąžiningas žvilgsnis į savo užslėptas problemas, tas problemas susilpnina bent 50%. Tas problemas priėmus su meile,jos tarsi ištirpsta. Netenka savo polinės energijos. Todėl patariu stebėti save,savo reakcijas savo viduje, savo reakcijas į aplinkinius ir jų daromą veiklą. Pastabumas duoda daug informacijos apie patį ar pačią save. Taip atrandame savo "netobulumus" ir juos priimame. Pamatyk ir pamylėk "problemą".
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-08 12:17


Saliut Sava,noes nelabai suprantu uz ka pagarba.Tiesiog gyveni kaip gaunasi ir tiek,Supratau,kad zmogus nuo daug ko priklauso,genai,paveldejimas,aplinka,laikas,zinios,viskas itakoja musu dvasine ir fizine sveikata ir samoninguma.Mano simpatija skrenda Tau,nes gerenciuju artimeji gauna kenteti,nors mano atveju,mazai kentejo,nes geriau slapta,bent jau nepastebejau.Sekmes Tau.
 Kukas ~
 2010-02-08 11:58


Nuostabu ! Tave reiktu isbuciuoti ,Sava uz tai!
 Violeta ~
 2010-02-08 11:14


kaip dziaugiuosi uz jus, Kukai, kaip gerai, kad norejote padeti sau, kad radote tokia informacija, kurios tuo metu labiausiai reikejo. Pagarba. Is tiesu, samoningumo auginimas atveria tokius horizontus, pradedi suvokti tokius svarbius dalykus, kad nori nenori gyvenimas keiciasi. Sitoj zemej mums dar tiek visko reik pamatyti, ismeginti, pajusti, kad tiesiog gaila laiko gyventi uzmerktom akim:))

cia mielam pasiskaitymui http://maxatma.com/radost

ir pasiklausymui http://www.youtube.com/watch?v=zrleQa0i5N4
 sava ~
 2010-02-08 09:49


As sustojau praktiskai tik todel,kad toliau butu amen,bet vaistu nuvaziuoti negali nes bloga,tai vel isgeri simta tada eina atsikelti.Buciau geres toliau jei ne sveikata,nes man budavo gera,atrodo chakros atsiveris,ateina tooookios dvasingos mintis ir izvalgos,nors uzsirasynek:)Dar begerdamas ismasciau: jeigu dievo nera,tai viskas beprasmiska,ir mano gerimai ne maziau prasmingesni uz didziausio altruisto darbus,bet jeigu dievas yra,jis neleis savo vaikams taip kankintis beprasmybei,jis tikrai duos ziniu,turi buti kokia knyga tik reikua rasti....Po 3 blaiviu men. radau nete urantijos knyga ir Algimanto "Jezus Kalbu jums vel".Skaiciau kaip gyvybes eleksira gerdamas.Taip pat sitas saitas suteike daug info,aciu Violetai,Tatjanai,gera darba darote!Taip pat ikvepia chanelingi kitu saitu.Dabar atrodo dideja samoningumas,nes kai norisi gerti pavyksta samones sviesoi,nekovojant paziureti i nora ir jis silpnsta.Keista:)....Taigi,tik dievas ir ideja prasmingo gyvenimo po mirties,suteiks prasmes siame gyvenime.Tokia mano istorija
 Kukas ~
 2010-02-08 00:21


skaitau jus, vyrai, ir negaliu sulaikyti asaru - neseniai palaidojau savo vyra, kuriam nebeismaniau kaip padeti, gere ir is beprasmybes, ir is dziaugsmo.. tuo metu dar nebuvau suradusi sito kelio, kuriame dabar esu (beje, jo mirtis ir atvede mane prie labai svarbiu ziniu, ivyko, vaizdziai tariant, tikras samones sprogimas, nieko panasaus i poetapini zengima is vaikisko iliuzinio pasaulio, kaip sako sios temos autorius Andrius, na, bet as ne apie tai:)) taigi, buvau uzsizaidusi iliuzijoje, ir vistiek intuityviai jauciau, kad padeti tegali tik meile. Kiek galedama stengiausi suprasti, nesmerkti, kalbetis, isklausyti, patarti. Atrodo, kad jam buvo tik blogiau nuo to, jautesi nevertas tokio poziurio, neigalus atsakyti tuo paciu jausmu.. nors ir neprasiau atsako, nesitikejau grazos. Jei jis butu gyvas, man atrodo, dabar zinociau kaip padeti, sita informacija, kuria kaupi eidamas samonejimo keliu, gali tapti gelbejimo ratu. O gal ir ne, gal klystu. Juk zmones tokie skirtingi, pasaulio suvokimai taip pat ir viskas taip realiatyvu - kas vienam beprasmybe, kitam nusvitimas, kad bendru vardikliu, universalu recepta kazin ar galime rasti. Bet ieskoti nenuleidziant ranku to, kas padarytu gyvenima pilna pasitenkinimo, vis tiek reikia. Gero vakaro visiems, laikykimes
 sava ~
 2010-02-07 21:36


Nusiramink Dovydai,niekas tavo patarymu neklausia.TIKRAI!Geriau padek bobutei gatve pereiti,bus daugiau naudos.Siaip idemiai perskaityk apie ka klausiama.:)
 Kukas ~
 2010-02-07 20:19


Kunigas Rudzinskas patardavo moterskem ,kuriu vyrai gerdavo,ipilti jo sventinto -egzortuoto vandens i arbata ir kt.Aplamai labai stipriai veikia uzpirktos misisios uz gerianti zmogu....Rudzinsko ir kt vienuoliu palaiminimai.
Kukai ,linkiu tau sekmes.Tu minejai ta busena...beprasmybes...tai jaucia aplamai daug zmoniu..pasirodo mes dabar esame tarsi tamsoje pries Didziaja Ausra....tad verta pasitengti...pamatyti ta Auksine Ausra...to laukia daugybe zmoniu...Aplamai reikia laikytis mums visiems kartu..siuo sunkiu laikotarpiu...
 Violeta ~
 2010-02-07 20:08


Gal pasikarščiauvau, atsiprašau, bet tokie dalykai kaip meditacijos, net girtam padėtų, jei ne išspresti problemą, tai bent geriau ją suprasti ir vėliau atėjus progai ją įveikti. Jei problema sunki ir psichologinė, tuomet jau geriau kreiptis į psichologus ar psichiatrus ir gauti tai ko reikia :) žinoma gal atsiras tokių kurie turi ar turėjo panašių bėdų ir duos tinkamą atsakymą kurio ieškai ;)
 Dovydas ~
 2010-02-07 19:58


Dovydai,aciu,kad bandai padeti,diskutuoji,taciau juk rasiau manes jau tai neveikia,idomu kitu zmoniu patyrimai.Nusiramink tai nera sureiksminimas.Nepyk,tu tikrai nesuvoki problemos sunkumo,kas susijie su prasme ar alkoholizmu.Pavdz alkoholikui pasakyk koks grazus gyvenimas,jis pritars ir toliau gers,pofig jam viskas.Tai labai rimta liga ir labai sunku pasveikti.Is principo visiskai nepasveikstama.Visada yra sansas vel uzsikablioti.Patarymai daryk ta ar ana nelabai veikia,nes zmogus ir veikia gerdamas,taip jis bando spresti pagal savo suvokima,galimybes problemas.Patarymai atrasti dieva ir t.t super pavirsutiniski.Ne taip lengva,tai uzima metu metus,kitiems taip ir nepavyksta,vel geria...Zodz praktikoi sudetingiau negu teorija.Su prasme panasei,reikia patyrti,kad zinoti.
 Kukas ~
 2010-02-07 15:10


Dovydai,aciu,kad bandai padeti,diskutuoji,taciau juk rasiau manes jau tai neveikia,idomu kitu zmoniu patyrimai.Nusiramink tai nera sureiksminimas.Nepyk,tu tikrai nesuvoki problemos sunkumo,kas susijie su prasme ar alkoholizmu.Pavdz alkoholikui pasakyk koks grazus gyvenimas,jis pritars ir toliau gers,pofig jam viskas.Tai labai rimta liga ir labai sunku pasveikti.Is principo visiskai nepasveikstama.Visada yra sansas vel uzsikablioti.Patarymai daryk ta ar ana nelabai veikia,nes zmogus ir veikia gerdamas,taip jis bando spresti pagal savo suvokima,galimybes problemas.Patarymai atrasti dieva ir t.t super pavirsutiniski.Ne taip lengva,tai uzima metu metus,kitiems taip ir nepavyksta,vel geria...Zodz praktikoi sudetingiau negu teorija.Su prasme panasei,reikia patyrti,kad zinoti.
 Dovydai,aciu,kad bandai padeti,d ~
 2010-02-07 15:09


Kam taip sureikšmini savo sunkumus ir problemas. Tas kuris nėra ragavęs alkoholio gali pasakyti alkoholikui koks spalvingas ir nuostabus gyvenimas be alkoholio. Tu pats atsakingas už viską kas vyksta tavo viduje ir jei nesiimsi nieko pats tai jokie psichologai tau ir nepadės. Omeny turiu ne Dievo siekimą, apskritai saves kaip aukštesnės butybės siekimą. Pradėk medituoti, keisk gyvenimo būdą jei užteks noro gali ir valdovų laiškus pradėti skaityti ir pradėsi palaipsniui keistis, nesitikėk jog BUM ir vieną dieną viskas dings, supratimo daug nereikia ir aš tave suprantu, tiesiog mes abu skitingai šią problemą interpretuojam, aš žinau kas tau yra ir kaip tai veikia todėl nepučiu didelio burbulo, galime atsisėsti ir kartu paverkti arba tu kažko imiesi, jei manysi jog čia tau didelis reikalas užpuolė, tai taip ir bus, kaip kurie jau nebesėdi rankų sudėje ir nestebi savo neigiamų būsenų ,o į jas reaguoja ir nukenksmina. Viskas tavo rankuose, patarimai paprasti ir gali jų imtis jei jau tikrai yra blogai, jeigu nesiruoši nieko imtis jog pakeistum esamą padėtį vadinasi dar ir nėra taip blogai. Jei reikia, susirask kas tave paguos ir suteiks meilės, gal atsivers akys, ne visada reikia patarimų, kartais užtenka padrasinamo žodžio iš aplinkos kuris parodo tau jog šviesa yra tai ko tau reikia. "Argi gali įvertinti šviesą tasai, kuris dar nematė tikrosios tamsos" A.Mamontavo žodžiai. Sekmės tau judant į priekį.
 Dovydas ~
 2010-02-07 13:34


Dovydai,"kalbi" kaip nepatyres,cis panasei kaip su alkoholiu,kas nera geres,nesupras kas tsi,tad visi patarimai yra bejegiai,net juokingi.Supranti tu negali sugalvoti ir leisti/neleisti reikstis tai beprasmei minciai.Kada zmogus nepazista dieva automatiskai prasmes nera o sugalvojes tiketi neiseina.Zodz ne taip paprasta.Todel klausiu kas tikrai ta isgyveno,psichologijoi berids netgi yra atskira saka studijojanti sita reikala.Asmeniskai as jau isbridau is tos minties ataku.....
 Kukas ~
 2010-02-07 13:17


Įdedu jums paskaityti trumpą sąvoką, kurią parašiau dar 2008 metais , manau, kai kam šiame forume turėtų duoti naudos.



Dievas žmogiškąjame supratime....Peržiūrėti Redaguoti
tre, 2008-01-23 13:54 — vidma

Aš šiame straipsnyje paaiškinsiu skaitytojams patį pagrindą, kas skiria žmogų nuo Dievo. Daugelis atsakytų , kad nuodėmė...... tačiau toks atsakymas nėra pilnas, tik tam tikra prasme jis teisingas.
Savo straipsniuose aš aiškinu apie dvasingumą , gėrį ir kitus panačius dalykus ko žmogui reikalinga siekti....., tačiau tuos mano rašomus tekstus skaitytojai supranta labai skirtingai, arba išvys nesupranta ir nesigylina į juos. Žmonėms yra sunkiai suderinamas dvasingumas su materialiu pasauliu, kaip pinigais, arba kitais dalykais teikiančiais kūniškus malonumus. Dėl to ir kyla nesusipratimai tarp pačių žmonių......, kiti išvys neigia patį Dieva ir panačiai.
Pirmiausiai bet koks žmogus turėtų suprąsti, kad ŽMOGAUS PROTAS IR SĄMONĖ YRA SKIRTINGI DALYKAI. Nes šiuose žodžiuose glūdi pats pagrindas, tik sąmoningesnis žmogus sugeba teisingiau skaityti kito parašytą ar ištąrtą žodį, nes tas pats žodis turi skirtingas reikšmes. ( man yra sunku perteikti teisingas tekstų mintis )
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-07 11:41


Samoningai suvokti jog gyvenimas beprasmiškas yra kaip ir neimanoma, samoningumas pasireiškia taip jog jis leidžia tau matyti gyvenimo prasme. Per daug gyvenimui suteiki dėmesio, laikai jį per daug aktualiu, ir tikiesi iš jo kažko nepaprasto todėl visur lydi nusyvilimas kad negausi to ko sieksi. Samoningas žmogus mato ir supranta jog gyvenimas yra tiesiog "smėlio dėžė kurioje žaidžia vaikai" ir NIEKO DAUGIAU. Jei jau žemėje sieki visiško dieviškumo ir palaimos, tai to negausi iš aplinkinio pasaulio, tai gausi tik dirbdamas su savimi. Kuomet aš atsidūriau dugne ,suvokimas jog galiu siekti dieviškumo pasireiškimo gyvenime, šviesos,meilės ir supratimo, man tai buvo kaip gaivaus oro gurkšnis bei motyvas ir postūmis siekti aukštumų. Žinoma daug detalių yra. Svarbiausia ,nereikia ieškoti gyvenimo prasmės toliau saves. Jei tu įžvelgsi šviesą savyje, jei pradėsi ieškoti tai , kas tu esi - Dievo dalelė, tuomet gyvenimas įgaus tikslą kurio verta siekti. Jei dar mėgaujiesi savo aukos pozicija ir silpnumu tuomet tau dar neatėjo laikas ir dar pakentėk. Energija teka ten, kur ji reikalinga, tu tik jos nestabdyk mintimis jog viskas beprasmiška ir panašiai. Gyvenimas - TIKRAS gyvenimas, pulsuoja gyvybe, džiaugsmu ir prasme. Jei taves netenkina tavo asmeninis gyvenimas - keisk jį. Jei nepatinka uspanti pasaulis, vistiek pirma keisk save. Tu esi taškas nuo kurio viskas prasideda, tu esi tie vartai kuriuos atvėrus gyvenimas prisipildys džiaugsmo , energijos ir prasmės :) Manau kiti galės daugiau pakomentuoti.
 Dovydas ~
 2010-02-07 10:31


O jums teko patirti,ka reiskia gyventi be prasmes,kada samoningai suvoki gyvenimo beprasmiskuma,kai bet koki nora veikti uzmusa mintis-tai beprasmiska.Tada nera energijos ir savijauta klaiki.Kaip atradote ir patikejote prasme?
 Kukas ~
 2010-02-06 20:32


Dar vaprosas Povilui-kodel normalumas matuojamas pag gamtos desniu laikxmasi,kas taip nustato,ar tik ne sizikai :-)))
 Andrius(kns) ~
 2010-02-06 15:36


Aplomai debilavotiskesnes filosofijos neteko skaityti.Viskas,asmenybe,tapatybe,protas,netgi as dingsta,lieka samone kuri net negali suvokti save,nes be "as"suvokimo to nepadarysi.Tokia beprote,beasmene,beforme,nesusipratusu,zodzju jokia samone.Akivaizdus nesuvokimas kas reiskia samone.Iskart pamaniau,kas kitus vadina paprastai toks esas.Sizike tu sizike,tirli pirli,sirli mirli..:)
 Andrius(kns) ~
 2010-02-06 15:26


Taigi zmogus ir nustato kitam zmogui meistriskuma,kas yra sizoidizmas o ne kazkokie avatarai gelbetojai,nusileide is padangi.Kaip sakoma is chernios chernia ir gaunasi:).Povilai,gal zinai kokia gyvenimo prasme?
 Andrius(kns) ~
 2010-02-06 15:12


Aš nieko ir neklausiau. Širdimi tu vadini vieną, o aš kitą. Bet esi teisus dėl tos patirties kurią sukaupęs gali suprasti it pažengti toliau, tikriausiai širdį bandžiau įvardinti kaip tai iš ko ta sena patirtis kartu su suvokimu ateina. Kiek tokių mokytojų gabių, kurie sugeba taip neįprastai veikti mokinius yra?
 Dovydas ~
 2010-02-06 14:45


"o tai vis "Enter" po kelis kartus spaudinėji"
Paspaudžiau "atnaujinti" ir įsikėlė antrą kartą.
____________________
"Galbūt mokytojai atsiranda gyvenimuose tų, kurie yra beviltiški ir visiškai nesugeba vadovautis savo širdimis kurios per daug užkalkėjusios" Dovydas............
Mokiniu tampama ne per vieną gyvenimą, tik kai žmogus turi didelę patirtį, ragavęs ir šilto ir šalto, turėjęs ir turto ir pripažinimo, gali PAMATYTI, kad tai tuščia ir žengti žingsnį link sąmoningos sąmonės evoliucijos. Turi būti praeiti visi laipteliai, nuo vergo iki intelektualo, neatmetant nei sekso, nei maisto, nei emocijų, nei miego, nei malonumų, nei turtų. Viskas turi būti išsemta, suvokta, suprasta ir sujungta su sąmoningos valios centru = individualia dvasia.
Tavo kliedėjimai apie vadovavimąsi širdimi yra paikumas. Tu kaip Miunhauzenas, kuris pats save ištempia iš pelkės...
"Širdis", perkeltine prasme yra didesnio sąmoningumo,takumo pavadinimas. Tiesiog kūne juntama kaip energija kyla ir šildo krutinę, tai šizoterikai vadina ketvirta čakra, širdimi. Tikrosios čakros neturi nei vietos, nei yra kūne. Tai energijų sūkuriai, kuomet susijungia tam tikros energijos, planai, kurių niekas negali suskaičiuoti ir tiksliai įvardyti.
"Žinoma mokytojų žinios neįkainojamos ir gal teisingos, bet mokytojo šalia reikia jei tų žinių nesugebi įsisavinti ir panaudoti PATS" Dovydas.............
Žinios yra tik info, mokytojo sąmoningumas ir dvasinė įžvalga, energija yra neįkainojama, o tai yra gyva, subtilu ir ...anapus minties. Todėl negali būti įrašyta nei į knygą, nei nupiešta ar kitaip materializuota.
Žinios be meistro dvasios yra tik makulatūra ir nuodas tamsiam protui.
Duok vaikui tūkstantį knygų ir tegu jis PATS įsisavina jas! Kam reikalingas mokytojas! Ane?
"Kažkokie tiesmukiški atsakymai" Dovydas............
Tai neklausinėk. Klausk Andriaus, jis pas mus sielovadininkas ir toks meilus, minkštas ir švelnus na, tiesiog nors prie žaizdos dėk...Taip ir traukia pamiegoti...
 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-06 14:15


Kažkokie tiesmukiški atsakymai. Atrodo Povilai, kad viską žinai,bet kaip tau beatrodytu, niekuom iš to nesivadovauji gyvenime, tik rodai įgytas žinias ir suvokimą kitiems. Galbūt mokytojai atsiranda gyvenimuose tų, kurie yra beviltiški ir visiškai nesugeba vadovautis savo širdimis kurios per daug užkalkėjusios. Žinoma mokytojų žinios neįkainojamos ir gal teisingos, bet mokytojo šalia reikia jei tų žinių nesugebi įsisavinti ir panaudoti PATS. Tokia mano versija...
 Dovydas ~
 2010-02-06 13:03


Nesinervink Poviliukai. Nesinervink deimantukai tu :-) o tai vis "Enter" po kelis kartus spaudinėji :-)
Ir aš tave myliu :-* pa ...
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-06 13:00


" ką Povilas mano esą jo pagrindas), pasikinkęs savo idėjas"
Andrius..................
Visa ko pagrindas yra dvasia, sąmonė. Telieka tekėti su energija, ją žadinti, budinti ir tekėti. Budinama su sąmonės spinduliu - dėmesiu. Nukreipi dėmesį nuo išorės vidun ir tai vyksta. Be pastangų - energija pradeda budintis, kilti ir transformuotis. Taip užsipildai subtilia, dvasios energija ir gali vėl atsimerkti ir su energija, džiaugsmu judėt į išorę, į pasaulį ir atnešti tą subtilumą iki materijos.
Čia nereikia jokių idėjų! Idėja yra sutrauka prote, kuri kitame savo gale įsikibusi į kūną.
________________
"Iš esmės todėl, kad dauguma meistrų moko mokinius, o nelaiko juos partneriais." Andrius.............
Čia retas tavo nusišnekėjimas... Meistras yra guru- šviesą, sąmonė, meilė, kosminės sąmonės įsikūnijimas. O tu žemės kirminas, kosmoso dulkė, apnuodyta intelekto virusu. Kokia čia gali būti PARTNERYSTĖ?
Jei meistras nesutiks tavęs mokyti, tu taip ir supūsi savo mentaliniame kalėjime. (Tai visus liečia). Be to, net ieškodamas meistro gali pakliūti šizikui į rankas ir numirti iliuzijoje, kad vat, aš jau čia pasiekiau, kad jau čia yra labai gerai!
Sutikti meistrą ir būti jo mokiniu yra laimė ir palaiminimas. Partnerystės ieško mokinio EGO, manantis, kad šūdas gali prilygti deimantui.
_____________________
"Kaip manai Povilai. Ar vadinamo Kristumi mokymas nebuvo iškraipytas po jo mirties?" Andrius.
Man realiai poxui, koks ten mokymas ir kas ką su juo darė. Mes esame dabar čia, Žemėje, ir aš dabar galiu matyti egzistencinius dėsnius, mokytis iš meistrų ir medituoti. Kam man lavoninės ir makulatūra? Kam man keisti gyvą, tekančią tiesą į stabus, mirusius tikėjimus, šizo filosofiją? Tiesa yra matoma visiems, ji akivaizdi. Imk ir gyvenk darnoje su tiesa, ką čia prifilosofuosi?
______________________
"Aš esu tikrai ne Jėzus - kristus, kaip kažkas supranta iš mano pasisakymo" Vidmantas, kuriam Jėzus parinko akių spalvą.............
O norėtum būti?
________________________
"Taigi zmogus,viskam vadovauja is saves.Tame ir chernia :)Jeigu nesuvoki viso sito reikalo reliatyvumo tikrai esi aklas!" Andrius(kns).............
Normalus žmogus vadovaujasi gamtos dėsniais, akivaizdžia tiesa, o šizikas vadovauja iš savęs, jis mano, kad jo intelekto vagonas yra didesnis, nei motinos gamtos, kuri milijardus metų evoliucionavo. Taip žmogui protelis ir pasimaišo...Tame ir chernia!
 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-06 12:36


" ką Povilas mano esą jo pagrindas), pasikinkęs savo idėjas"
Andrius..................
Visa ko pagrindas yra dvasia, sąmonė. Telieka tekėti su energija, ją žadinti, budinti ir tekėti. Budinama su sąmonės spinduliu - dėmesiu. Nukreipi dėmesį nuo išorės vidun ir tai vyksta. Be pastangų - energija pradeda budintis, kilti ir transformuotis. Taip užsipildai subtilia, dvasios energija ir gali vėl atsimerkti ir su energija, džiaugsmu judėt į išorę, į pasaulį ir atnešti tą subtilumą iki materijos.
Čia nereikia jokių idėjų! Idėja yra sutrauka prote, kuri kitame savo gale įsikibusi į kūną.
________________
"Iš esmės todėl, kad dauguma meistrų moko mokinius, o nelaiko juos partneriais." Andrius.............
Čia retas tavo nusišnekėjimas... Meistras yra guru- šviesą, sąmonė, meilė, kosminės sąmonės įsikūnijimas. O tu žemės kirminas, kosmoso dulkė, apnuodyta intelekto virusu. Kokia čia gali būti PARTNERYSTĖ?
Jei meistras nesutiks tavęs mokyti, tu taip ir supūsi savo mentaliniame kalėjime. (Tai visus liečia). Be to, net ieškodamas meistro gali pakliūti šizikui į rankas ir numirti iliuzijoje, kad vat, aš jau čia pasiekiau, kad jau čia yra labai gerai!
Sutikti meistrą ir būti jo mokiniu yra laimė ir palaiminimas. Partnerystės ieško mokinio EGO, manantis, kad šūdas gali prilygti deimantui.
_____________________
"Kaip manai Povilai. Ar vadinamo Kristumi mokymas nebuvo iškraipytas po jo mirties?" Andrius.
Man realiai poxui, koks ten mokymas ir kas ką su juo darė. Mes esame dabar čia, Žemėje, ir aš dabar galiu matyti egzistencinius dėsnius, mokytis iš meistrų ir medituoti. Kam man lavoninės ir makulatūra? Kam man keisti gyvą, tekančią tiesą į stabus, mirusius tikėjimus, šizo filosofiją? Tiesa yra matoma visiems, ji akivaizdi. Imk ir gyvenk darnoje su tiesa, ką čia prifilosofuosi?
______________________
"Aš esu tikrai ne Jėzus - kristus, kaip kažkas supranta iš mano pasisakymo" Vidmantas, kuriam Jėzus parinko akių spalvą.............
O norėtum būti?
________________________
"Taigi zmogus,viskam vadovauja is saves.Tame ir chernia :)Jeigu nesuvoki viso sito reikalo reliatyvumo tikrai esi aklas!" Andrius(kns).............
Normalus žmogus vadovaujasi gamtos dėsniais, akivaizdžia tiesa, o šizikas vadovauja iš savęs, jis mano, kad jo intelekto vagonas yra didesnis, nei motinos gamtos, kuri milijardus metų evoliucionavo. Taip žmogui protelis ir pasimaišo...Tame ir chernia!
 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-06 12:23


Labai įdomiai čia Vidmantas sudėliojo. Atseit rašyk man Dovydai, o ir tu Sniegina į jo elektroninį paštą, nes jūs esate verti Vidmanto ir malonių gyvenimo staigmenų :-) Vau vau Vidmantai? Kitiems atseit dar reikia tobulėti,kad į tam tikrą šventovę būtų įleisti :-) Tai labiau panašu į hebros rinkimą :-) O ar žinai Vidmantai, kad tai skatina ne bendrumą,o žmonių atskirumą ir skaidymą. Kam aktualu ir įdomu, tai žmonės ir patys parašys tau, tačiau skatinti atskirumą gali tik labai save sureikšminęs žmogus. Tai būdinga "paauglystės" laikotarpiui. Pats esi toks koks esi ir tai nei blogai neigerai. Tiesiog pats tai renkiesi.
Dovydui noriu pasakyti,kad ir man maždaug nuo 8m. pradėjo vertis tam tikri dalykai.Ir informacija ir sugebėjimas save kažkiek gydyti delnais savo ir pranašingi sapnai. Kadangi tai buvo vaikystė, tai ir priėmiau tai vaikiškai. Nebuvo pastovaus sąmoningumo augimas,o tarsi šuoliais, o kartais tarsi ir nieko nevyko. Buvau sukaupęs daugybę informacijos apie žmogų, kuri tarsi ir nenaudotina buvo. Teko ir Indijoje pabuvot, kas mane tarsi "pramušo". Po truputį tarsi į naują lygį perėjau.Paskutinius kelis metus procesas kažkiek paspartėjo. Mano suvokimas apie save ir aplinką labiau moksliškas. Man svarbu, kad visa tai kuo aš užsiimu veiktų praktiškai ar bent galėtų veikti praktiškai ateityje. Nemanau,kad esu absoliučiai teisus,nes žinau, kad sąmoningėjant tiesa keičiasi.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-06 12:22


Aš esu tikrai ne Jėzus - kristus, kaip kažkas supranta iš mano pasisakymo ir tikrai nesu religinis šizofrenikas visa tai tik laikas įrodys ....... Dovydai Jei gali parašyk man į el. paštą, manau Tu esi vertas malonių gyvenimo staigmenų tiesiogine to žodžio prasme, o kitiems dar reikalinga tobulėti su laiku. ( Snieginai... patariu prisijungti prie Dovydo).
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-06 10:59


Daug kantrybės turi Andriau, taip kantriai viską išdėstyti. Be didesnių įžangų bandau atkurti savo istoriją. Nebuvo jokių įpatingų ženklų, sapnų ar konors (man šiaip labai patiko Sniegienos sapnai). Tiesiog jau nuo vaikystės turėjau kryptingumą į kažką daugiau. Būnant gal 8m. įvyko toks incidentas, buvo vakaras nepamenu dienos smulkmenų tik kad buvo vakaras, kažkas man tada nutiko, negaliu įvardinti smulkmenų visgi senai buvo, bet ką pamenu, tai jog suvokiau gyvenant nepilnai, pajutau kažko didingesnio antplūdį, verkiau iš džiaugsmo jog galiu patirti kažkokį Dievo apsireiškimą ar kažką panašaus, buvo taip gera ir prieš akis taip viskas atsivėrę, žinojau kas tai buvo ir prisiekiau sau ir Dievui, kad sieksiu gyvenime kažko aukštesnio. Tiesiog taip, sunku kažką tokio atpasakoti nes tai buvo gilus jausmas, o ne žodžiai ar šiaip mintys. Nuo pradinės mokyklos pastebėjau skirtumus nuo aplinkinių žmonių, pastebėjau savo mastyseną kuri aiškiai pranoko mano amžių, nuolatos filosofuodavau savo galvoje, keldavau įvairiausias idėjas ir hipotezes apie žmones,gyvenimą. Nuolat matydavau kokie žmonės yra, jų motyvus atliekant vienus ar kitus veiksmus, na daug visokių dalykų kurių čia nereikia pasakot. Visgi nepasainant nieko rialių žinių aš dar siekiau, tiesiog nuo vaikystės žinojau jog yra kažkas daugiau ko turiu siekti. 13m. prasidėjo realus užėjimas ant tinkamų žinių ieškojimo kelio. Ta prasme sužinojau terminus pagul kuriuos man reikia ieškotis informacijos ir panašiai. Gyvenau toliau, pradėjau vaikščioti į biblioteką kurioje radau vieną leidžiamą žurnalą, ten parapsichologija energetika, psichologija, na daugmaž tokiame lygyje. Ir tame žurnale buvo spausdinami Pakylėtujų laiškai. Skaitėsi jie man kažkaip keistai, tarsi iš visiškai kitokio konteksto nei visas kitas žurnalas. Po kiek laiko vis daugiau atkreipinėjau į juos dėmesį, informacija juose buvo tarsi būtent tai ko ieškojau. Labiausiai užkabino Meitrėjos, pats pirmasis laiškas, kur jis kvietė į savo Įšventinimų mokykla, perskaičiau tą laišką tarsi asmeninį pakvietimą, užsirašiau jo vardą ir taip internete susiradau šį puslapį. Vis skaitinėju laiškus mažiau šiektiek nei metus, tik forume nesireiškiau, pamaniau jog nėra ko man skleisti savo erezijų čia, gal ir dabar dar nereiktų, bet smagu sukontaktuoti su žmonėmis kurie bent žiūri panašia kryptimi kaip aš. Daug detalių nepasakojau, kam čia leistis į dramas, gyvenų spalvingą gyvenimą, kiekviena diena atneša kažką naujo, stengiuosi pritaikyti teorines žinias praktikoje, medituoju, gilėju, mokausi ir judu į priekį, manau tas svarbiausia :)
 Dovydas ~
 2010-02-06 10:51


Atsakymas skirtas Povilui
 Andrius(kns) ~
 2010-02-06 10:24


Taigi zmogus,viskam vadovauja is saves.Tame ir chernia :)Jeigu nesuvoki viso sito reikalo reliatyvumo tikrai esi aklas!
 Andrius(kns) ~
 2010-02-06 10:14


Sakykim mama su tėveliu turi vaikutį. Ir su juo elgiasi taip : vaikutis mažiukas ir jam reikia pienuko: – čiulpk papą kirmėle tu; ot balvonas sumanė užmigt, neturiu laiko su tavimi terliotis ir geriau tau buteliukas į dantis...buteliuko net nenulaiko, tai iš tavęs net latro nesigaus, kam tu iš vis tinkamas . Vaikas paauga ir pradeda siekti daiktus, šaukštus ar net bando vaikščioti. O čia pasigirsta : -ot liurbis, šaukšto nenulaiko; išsimozojo čia visas ir vėl skalbt reikės; drimba koks ir paeit nesugeba; ką tu pats, ką tu pats, tu net nusiš... nesugebi pats; duok užrišiu tuos batraiščius visviena niekada neišmoksi ....
Ar tai nepanašu į kažką Povilai. Kas nutinka, kai žmogus pastoviai kritikuojamas dėl menkiausių "netobulumų"? Pažvelkim kas toliau išauga iš taip „auklėjamų“ vaikų.
....-vėl su tavim prie pamokų reik sėdėt, niekaip tu neišmoksti dirbti pats; kodėl tu nedarai taip, kaip aš sakau; ir vėl tave mokykloje sumušo; Pastoviai barant, vaikas savyje suformuoja begales kompleksų. Didžioji vaiko harakterio dalis susiformuoja iki 6m. Toks vaikas ir darželio ir mokyklos įstaigoje bus vienaip ar kitaip kompleksuotas.Tuos kompleksus jaus bendraklasiai ir iš jo tyčiosis. Vienas kraštutinumas bus toks, kad vaikas bus apatiškas, nepasitikintis savimi, visų stumdomas. Kitas kraštutinumas bus toks, kad vaikas bus agresyvus, priešinsis visiems ir visame kame. Tai priklausys nuo vidinės energijos, sukauptų programų ir pan. Jei vieno kraštutinumo vaikas paauglystėje dar labiau suagresyvės, tai „ramaus“ būdo aibes krės paslapčia ir jo aibės gali būti daug skaudesnės.
Kaip gyvena patekę į suaugusių gyvenimą tokie žmonės? Panagrinėkim du kraštutinumus, žinodami, kad dauguma žmonių gyvena tarpinėje būsenoje. Silpnavalis vyrukas šeimoje bus tik savo žmonos „mazgotė“. Jis neturės savo iniciatyvos. Retkarčiais iš jo gali išlysti nedidelis agresyvumas, išdavystės, bet ir tai paslapčiomis. Retkarčiais gali prasiveržti didelis agresyvumas ir vyrukas pasirodys besielgiantis neadekvačiai, nes tuo metu jame prasiveržė iš vaikystės sukauptos bėdos. O jos išsiveržia tik tuomet, jei kažkas panašaus prisidėjo iš dabartinio gyvenimo. Gal tai žmona jį pavadino nemokša, liurbiu; gal jo vaikai, ar aplinkiniai pasišaipė iš jo „neįgalumo“. Jis neauklės vaikų, o tik tenkins jų įgeidžius. Šalia tokio vyro moteris labiau jausis jo mama, nei moterimi. Jis tiesiog yra toks, bet nesuvokia šito. Nesuvokia kodėl elgiasi taip, kaip elgiasi; kodėl jam nepavyksta, nors kitiems pavyksta. Visi tie kompleksai ir nepasitikėjimas įdiegti vaikystėje. Jei vyras agresyvus, tai jis sieks iš žmonos padaryti „mazgotę“, tarnaitę. Jis savo komleksus išreiškia per pasipriešinimą viskam ir norą valdyti. Iš žmonos ir vaikų jis tik reikalaus. Moteris šalia tokio jausis tik aptarnaujančiu personalu. Bet jei kas pašalinis bandys įžeisti jo šeimą, tai gaus neadekvatų atkirtį, nes pateko į jo asmeninę zoną  (čia kaip, kad gyvūnai gina savo teritoriją).
O kokios gi moterys būtų? Jei moteris „išauklėta“ lėta, tai ji įsivaizduos tik vieną rolę šeimoje – būti tarnaite. Tarnaite ji bus ne tik savo vyrui, bet ir vaikams. Ji tenkins visus vaikų įgeidžius ir norės tik „ramybės“. Ji per daug silpna ir išsekus, kad būti tikra mama ir moterimi. Šalia tokios moters, dauguma vyrų pasikeis ne į gerą pusę. Jie taps agresyvesni ir reikalaujantys vis daugiau aptarnavimo ir patogumų. To pačio reikalaus ir vaikai. Jei moteris yra agresyvi, kaip liaudyje sako „ boba su kiau..., tuomet ji bus amžina bambeklė ir priekaištautoja. Pastoviai bus nepatenkinta vyru, vaikais, pačiu gyvenimu. Bus pirmoji iniciatorė skirtis ir ieškotis „geriasnio“ vyro.
Čia trumpai ir gana grubiai buvo išnagrinėti keli kraštutinumai ir kaip minėjau, kad aibė žmonių yra tarp šių kraštutinumų. Žmonės nesuvokia, kad juos gyvenimas suveda į poras iš esmės tam, kad jie vienas kitą išauklėtų vienas kitam. Svarbu, kad žmonės bent „vienon pusėn žvelgtų“, o visą kitą jie turi išmokti suderinti. O tai dažnai gyvenime matai, kad žmonėms 30m., 40m., 60m., ar 80m., o jie vis elgiasi kaip vaikai, nes „užstrigo“ vaikystėje. Būtent apie tokį sąmoningumą ir svarbu pamąstyti. Svarbu sąžiningai sau pripažinti kokiame sąmoningume esi, kad galėtum save keisti.
Tai va Povilai, matai kaip yra. O pats nori aplinkinius auklėti būtent taip, kaip šiame pavyzdyje „protingi“ tėvai auklėja savo vaikus. Kas iš tokių išaugtų? Arba kitas pavyzdys. Štai rieda Povilas gyvenimo keliu su karieta ir tai jo žinios, gebėjimai (ar kažkas panašaus , ką Povilas mano esą jo pagrindas), pasikinkęs savo idėjas-arklius. Pakeliui sutinka einančius gyvenimo keliu žmones. Jis sako jiems: -sėsk liurbi pavešiu; šiza tu lipk gi; ot mulkis, voliojasi purve, o nežino kaip faina karietoje riedėti.... . Vieni žmonės užsidarys savo bėdose, depresijose, nepilnavertiškume. Kiti aprėks jį ir dar labiau taps pikti ant visų sutiktų pakeleivių. Kaip manai Povilai, kas prisirinks į tavo ratus? Tikėtina, kad tai bus arba visai pavargę nuo gyvenimo žmonės, arba pavydintys tau žmonės ir norintys kažką panašaus turėti sau. Pats aiškinsi kaip reikia pasidaryti tokius „ratus“ ir pasikinkyti tokius „arklius“, bet pavargę norės tik , kad juos vežtum ir darys bet ką. Gal garbins, gal pataikaus, gal bandys kažką kopijuoti, bet jiems nelabai pavyks. Pavyduoliai taip pat garbins, bet tie labiau bus linkę kopijuoti ir turės noro pasidaryti kažką panašaus, ką turi Povilas. Jiems taip pat nelabai pavyks, nes pavydas blogina proto ir jausmų lankstumą. Žinai kodėl daugumos meistrų mokymas po jų mirties „iškraipomas“? Iš esmės todėl, kad dauguma meistrų moko mokinius, o nelaiko juos partneriais. Mokinys mokytojui visuomet liks mokiniu, kaip ir vaikui tėvai. Mokiniams, kaip ir vaikams yra tarsi įperšamas mažiau vertesnio, žemesnio kompleksas. Nesakau, kad tai būna visuomet, bet dažniausiai taip ir būna. Žemesnis ir menkesnis už savo mokytoją ar meistrą nebus jo partneris ir nesugebės sukurti to, ką sukūrė meistras,o tuo labiau sukurti kažką geresnio.Jei po meistro mirties mokiniai susiburia į grupes ir siekia kopijuoti ir atkartoti meistrą,tai viską tik iškraipys. Taip gimsta sektos, religijos ir visokie judėjimai, kurie niekur neveda.
Kaip manai Povilai. Ar vadinamo Kristumi mokymas nebuvo iškraipytas po jo mirties? Iš esmės tai tas mokymas buvo patalpintas į tam tikrus rėmus ir žmogaus dvasios vystymąsis tarsi sustojo kažkuriam tai laikui. Tuo tarpu techninis progresas gerokai pralenkė mūsų dvasinį vystymąsi. Iš čia dauguma žmonijos bėdų.
Jei meistras savo mokinius siekia paversti partneriais, tai jie gerai išmoksta meistro pamokas ir kuria savo. Be to, dažniausiai kuria geriau, nei jų meistrai. Tik bandantys kitus mokyti, bet patys užstrigę vaikiškume, vadins kitus įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Nesvarbu, kad kiti gal būt paklydę iliuzijose, bet ar jie nuo to mažiau YRA visame kame, kurį gal būt galima įvardinti kaip Dievą? Taip. Mes skirtingos kokybės žmonės ir retas sugebame save tinkamai įvertinti. Tačiau esantis žiniose ar aukščiau pakilęs sąmoningume, turi būti tarsi rūpestingas tėvas ar mama, kurie neįžeidžia savo „vaikų“, o myli juos.Taip. Kartais pabara, kai to reikia jų dvasingumui, bet savo viduje lieka mylintys. Meilės jums visiems, o ypač tiems, kurie kažko pasiekė ir trokšta „mokyti“ kitus.
Ačiū visiems, kurie dalijasi savo „netobula“ patirtimi, kaip jiems sekąsi sąmoningėti ir siekia savų laimėjimų.

 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-06 10:06


"Povilai, o kas nustato,kad meistras yra meistras?" ..........
Jo meistras. Tai sąmoningumo perdava. Kito kelio nėra.
Savarankiškai eidamas...tapsi kaip Vidmantas!!! Cituoju neįvertintą genijų Vidmantą: "Jis(Jėzus) pats parinko mano šiuolaikinius tėvus man, šalį, ir netgi pats akių spalvą parinko, kad atitiktų žemišką spalvą žolės ir medžių. Aš labai puikiai prisimenu jo pomirtinę būklę, netgi jo bendravimą su kažkuo, kai vyko antras pasaulinis karas, jo didžiulį norą grįžti į žemę, kad nugalėtų ” šėtoną” ir įkurtų rojų žemėje". Taigi...Ką čia be pridursi...Diagnozė - religinė šizofrenija.
____________________________
"kad medituoti į kitų religijų šventuosius - negalėčiau" Sniegena.
Niekas ir nemedituoja į kažkokius ten šventuosius! Tu visiškai nesupratai MEDITACIJOS ESMĖS! Ir dar radai kur eiti mokytis meditacijos - pas Volmer! Ji astrologė, tačiau ne meditatorė.
"išgelbėjo “Gyvenimo meno” kursai."
Mano draugas turi savo Šri Šri jogos centrą, gal pas jį ir lankai? Būtų faina.

 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-06 01:39


"Povilai, o kas nustato,kad meistras yra meistras?" ..........
Jo meistras. Tai sąmoningumo perdava. Kito kelio nėra.
Savarankiškai eidamas...tapsi kaip Vidmantas!!! Cituoju neįvertintą genijų Vidmantą: "Jis(Jėzus) pats parinko mano šiuolaikinius tėvus man, šalį, ir netgi pats akių spalvą parinko, kad atitiktų žemišką spalvą žolės ir medžių. Aš labai puikiai prisimenu jo pomirtinę būklę, netgi jo bendravimą su kažkuo, kai vyko antras pasaulinis karas, jo didžiulį norą grįžti į žemę, kad nugalėtų ” šėtoną” ir įkurtų rojų žemėje". Taigi...Ką čia be pridursi...Diagnozė - religinė šizofrenija.
____________________________
"kad medituoti į kitų religijų šventuosius - negalėčiau" Sniegena.
Niekas ir nemedituoja į kažkokius ten šventuosius! Tu visiškai nesupratai MEDITACIJOS ESMĖS! Ir dar radai kur eiti mokytis meditacijos - pas Volmer! Ji astrologė, tačiau ne meditatorė.
"išgelbėjo “Gyvenimo meno” kursai."
Mano draugas turi savo Šri Šri jogos centrą, gal pas jį ir lankai? Būtų faina.

 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-06 01:08


Man nelengva dalyvauti diskusijose, nes visa tai, ką jūs išsakote žodžiais, manyje gyvena kažkur viduje ir pasireiškia per pajautimus, emocijas ir visa tai iškelti į paviršių reikalauja pastangų…
Jeigu paanalizuočiau savo gyvenimą, tai, regis, iš to “vaikiško amžiaus” išsiropščiau. Iš ko galiu apie tai spręsti? Ogi iš to, kad dažnai jaučiuosi esanti “balta varna”. Tiesą sakant, kiek save atsimenu, visada buvau kažkiek “varniška”. Nuo mažens buvau gabesnė už seseris tiek moksle, tiek muzikavime. Bet užtat praktiniame gyvenime buvau kaip “iš medžio iškritusi”. Ką aš besakyčiau, mano nuomonė retai kada sutapdavo su kitų nuomone. Buvau be galo jautri, baikšti, net ir įsimylėjusi negalėjau vaikino prisileisti arčiau 100 metrų. O pati skraidžiau padangėse, net eilėraščius rašiau…
Taigi, kaip aš pradėjau sąmonėjimo kelią.
Man buvo virš 30-ties metų, kai vieną naktį susapnavau tris lemtingus sapnus. Sapne išvydau M.Mariją savo kieme, daug M.Marijų . Vos ne ties kiekvienu langu stovėjo Ji, įvairaus ūgio – nelygu kokiame aukšte langas. Ir po savo langu pasilenkusi pamačiau M. Marijos siaurą galvelę, pakreiptą šonan. Aš jos kažkodėl paklausiau: “ Ar Tu man padėsi?” Išgirdau tylų, ramų atsakymą: “Padėsiu…” Po to atsivėrė kitas vaizdas: aš sėdžiu savo kambarėlyje ant kėdės, žiūriu televizorių, pastatytą viduryje kambario, o aplink televizorių vaikšto vyrai ilgais rūbais ir jie man dėl kažko priekaištauja. Televizorius lyg tai rodo mano gyvenimą, bet aš pilnai nesuvokiu vaizdų. Pažvelgiu į viską iš šono – ir staiga pamatau, kad ne aš sėdžiu ant kėdės, o gražus paršiukas, belaikantis vienoje rankoje lėkštę, o kitoje – šakutę. Nespėjau nustebti dėl to, ką išvydau – dekoracijos pasikeitė ir aš matau tuščią tą patį kambarį, o ant sienos – daug šventų paveikslų. Aš įbėgu į tą kambarį baisiausiame išgąstyje, ir, nebežinodama, ką daryti, suklumpu prieš tuos paveikslus, pradedu melstis. Ir viskas pamažu rimsta, skaudžios emocijos ištirpsta, mane apgaubia ramybė…
Nuo to sapno prasidėjo mano kelias, vedantis savęs pažinimo link. Aš atradau prasmę atėjimo į bažnyčią, prasmę pabuvimo šalia M.Marijos. ( Iki tol eidavau į bažnyčią tik iš įpročio). Lyg ir “atsitiktinai” patekau į šeimų stovyklą pas vienuolius Pakutuvėnuose. Ten - pažintis su įdomiu vienuoliu Gediminu ir nuostabus šventos dvasios priėmimas iš maldininkų rankų.
Mane tarsi kažkas vedė už rankos į neįprastas paskaitas apie žmogų, jo energetiką. Mėginau pajusti savyje energiją, tekančią meridianais. Eksperimentas pavyko, pajutau tokias galingas sroves, kad pamaniau - sustos širdis. Gerai, kad žinojau maldą “Tėve, mūsų”, kurios kartojimas grąžina viską į ramybės būseną. Teko ją panaudoti ir tada, kai mėginau prisiliesti prie transendentinės meditacijos. Tuomet padariau pertrauką, nebent tik kartais pasėdėdavau ramiai prie žvakės – vis norėjosi patirti tą lengvumą ir pabūti tyloje. Po kiek laiko gyvenimas nuvedė į N.Volmer dvasinio ugdymo seminarus. Čia buvo daug patyrimų, daug praeita vidinių pamokų. Labiausiai įstrigo širdin užkulisinė pamoka – tai pagarbos kitų religijų vadovams, atributikai, relikvijoms pamoka. Man artima M. Marija, Jėzus, o visa kita buvo kaip ir ne mano, netgi jaučiau kokį tai atstūmimą nuo jų. Buvo nelengva, tiesą sakant, priimti visa tai, kaip sava. Bet pabuvus jaukioje aplinkoje šventųjų apsuptyje, man pasidarė viduje gėda dėl savo tokio nesusivokimo. Jėzus buvo pagerbtas drauge su kitų religijų Mokytojais, aš tai mačiau, bet tik baigiantis seminarui manyje įvyko suvokimas, kad visi Mokytojai neša gėrį ir nusipelno pagarbos. Ir mano viduje tūnojantis ledas ištirpo… Dabar galiu priimti įvairias tiesas iš kitų religijų, bet, turiu prisipažinti, kad medituoti į kitų religijų šventuosius - negalėčiau.
Kai gavau nuorodą į Sirijaus svetainę, man tai buvo didelis atradimas ir didžiausias nustebimas. M. Marijos laiškus perskaičiau su ašaromis, lyg klausyčiausi Jos tiesiogiai. Atsirado kitokių minčių, kitoks suvokimas ir pasaulio priėmimas. Gyvenimas tapo daug įdomesnis, tik, va, dar labiau “suvarnėjau”. Gerai tik, kad dabar manęs tai beveik nebetrikdo…
Labai padeda A. Ilgevičienės knygos apie Lietuvą, apie akmenis, mineralus. O iš sąstingio, kuris po Naujų Metų buvo mane stipriai sukaustęs, išgelbėjo “Gyvenimo meno” kursai. Joga, kvėpavimo pratimai, ramus ir skaidrus bendravimas pakėlė mane kaip ant sparnų ir padeda išlaikyti džiaugsmą sudėtingoje gyvenimo situacijoje.
Atrodo, labai jau ilgas gavosi monologas apie mano kelią...

 Sniegina ~ vaisni@gmail.com
 2010-02-05 22:22


Matau mano žodžiai buvo blogai suprasti arba perskaityti su netinkama intonacija. Ko TIKRAI nesiekiau, tai užgauti Vidmantą ar bet kurį forumo dalyvį, tiesiog Vidmantas patraukė mano dėmesį ir norėjau pasigilinti daugiau į mintis kurios buvo išsakytos. Pasistengsiu daugiau nenukrypti nuo temos. Atsiprašau.
 Dovydas ~
 2010-02-05 22:10


Aš Andriau įdedu savo rašytą straipsnį kitame tinklapyje, jis Tau turėtų daug ką paaiškinti aiškiau, kas su manimi yra susiję nuo mano gimimo šioje žemėje. Vidas tai aš, nes aš pasirašau skirtingais vardais kaip kur.



Vidas
Kas susiję su Ieva ir Adomu, tai aš visu 100 procentų negaliu teigti, kad Jų nebuvo, pagal mane buvo sukurta žmonių bendruomenė, nors …..berašydamas gavau patvirtinimą iš Dieviškų fragmentų, kad tiesą rašau, o buvau pats suabejojęs savimi.
Kas Jėzaus fizinis tėvas tikrai nežinau, nes Jis to neįvedė į savo programas, aš žinau tą , ką Jis norėjo, kad aš žinočiau po 2000 metų, Jis labai mažai įvedė į programą apie save informacijos ( prisimenu, jo matomą žemės vaizdą, kelis kankinimo epizodus, moterį kažkokią dalyvaujančią kankinimuose ir morališkai Jį palaikančią, bei pačias jo mintis, kad norėtų grįžti po 2000 metų žmoguje…..netgi Jis laiką užprogramavo, kelių metų sulaukęs aš viską sužinosiu apie tai, ką dabar rašau. Jis pats parinko mano šiuolaikinius tėvus man, šalį, ir netgi pats akių spalvą parinko, kad atitiktų žemišką spalvą žolės ir medžių. Aš labai puikiai prisimenu jo pomirtinę būklę, netgi jo bendravimą su kažkuo, kai vyko antras pasaulinis karas, jo didžiulį norą grįžti į žemę, kad nugalėtų ” šėtoną” ir įkurtų rojų žemėje ) …..Kitų informacijų aš nežinau apie Jėzų, ar jis darė stebuklus Dievo pagalba ar ne tikrai to nežinau……Kas liečia, jo gimimą be nuodėmės, mano nuomone Jis gimė, kaip visi žmonės gimsta, tačiau gyvendamas žemėje ištobulino sielą, o gal čia pačio kūrėjo triukas toks buvo su Juo, nes pasaulio kūrėjas irgi nori rojaus žemėje, o ne karų… man tie dalykai nėra žinomi, ta reali tikrovė, tik žinau, kad, aš kai gimiau, dar nemokėdamas kalbėti , traukė mane priešinga kryptimi visi jausmai, nei kitų žmonių…., mane traukė į gėrį, o ne į nuodėmes.
Aisti … tikrasis rojus yra visai kitoks, nei žmonės supranta ir išsivaizduoja Jį. Nereikalinga tą daryti, ką daro Jūsų bažnyčia, tik būtina žmogui pačią sielą tobulinti, tas yra Būtina žmonėms, o nuiminėti žmogui gimtąją nuodėmę, tai yra religinis triukas daugiau nieko aš tame neįžvelgiu.
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-05 21:27


Vidmantai nepamiršk,kad gyvename kartu ir vienoje tautoje ir nesvarbu,kad mūsų "kokybės" skiriasi. Be to labai abejoju ar pats nežaidei smėlio dėžėje, nes tas etapas niekam nėra išvengiamas.Nebent pakylėtuoju ir pilnai sąmoningu atsiradai (būtent atsiradai :-) ). Pačio pareiškimas skamba kaip kažkiek suvokiančio paauglio bėgimas iš šios smėlio dėžės,kur tavęs niekas neįvertina ir iškraipo tavo mintis ir tavo "tiesas". Bendras žmonijos sąmoningumo amžius yra kaip 2,5m. amžiaus vaikučio. Vadinasi dauguma žmonių yra nelabai sąmoningi ir nuo to niekur nepasislėpsi. Pabėgsi Vidmantai iš vienos smėlio dėžės, tai pateksi kiton. Bet asmeninės problemos nelabai keisis.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-05 21:03


Na tikrai Andriau, aš esu nustebęs tiesiogine prasme kai kurių šio forumo dalyvių asmenybių situacija.... šiame forume apie sąmoningumo ugdymo temą nėra ko kalbėti, jei kai kurie žmonės " gyvūno" situacijoje randasi.... Aš Andriau niekad nežaidžiau ant smėlio ir neturėjau jokių žaislų žaisti žaidimams. Linkiu Jums stiprybės einant sąmoningėjimo labirintais.... Aš pasitraukiu iš šio forumo.
Dėkoju už pokalbius, nors tie pokalbiai ir neįtelpa sveiko proto ribas kai kuriems forumo dalyviams.

 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-05 20:45


Matau moterys daro tvarką :-) Ramina įsiaudrinusius vyrukus :-)
Akylesni manau jau pastebėjote, kad čia vyksta "smėlio dėžės" konfliktai, kuomet susirinko "vaikučiai" su savo žaislais ir aiškinasi kieno žaislas yra gražiausias.Tik va moterys nespėjo dar lėlyčių atsinešti :-) Matyt todėl, kad vyrai yra JAN energijos atstovai. Neskubėkit kai kurie įsižeisti dėl vertinimų. Ir aš buvau "vaikutis" ir pilnai suprantu.Viskas išaugama ugdant savo sąmoningumą. Daug sunkiau būna "paaugliui", kuomet daugiau žinai, bet negali įrodyt. Ugdant sąmonigumą labai svarbu daugiau stebėt negu reikštis. Svarbu suvokt, kad tiesos keičiasi augant sąmoningumui ir nė vienos tiesos negali įvardinti kaip galutinės. Netgi savo tokios "nuostabios" ir tokios "tikros" tiesos negali įvardinti kaip galutinės. Tai panašu į lipimą į kalną, kai vis platesni chorizontai atsiveria TOS PAČIOS TIESOS !!! Tuomet suvoki,kad kvaila yra kovoti už "savo tiesą" kaip galutinę ir idialią, nes po kiek laiko ji truputį pasikeis. Bet va esama tiesa, kuri šiuo metu atrodo teisinga, verta ir reikia dalintis. Taip įvairios patirtys jungiasi ir papildo viena kitą. Va šiomis tiesomis ir siūlau dalintis.
Be to, dalinatis tiesomis natūraliai iškyla tam tikros savos "tiesos" teisingumo ir kito "tiesos" klaidingumo efektas ir sukyla emocijos, bei noras vertinti ( pvz. pastatyki neteisųjį į kampą :-) ). Na ir kas čia tokio? Mes gi ne robotai ir turime emocijas. Tai pagyvina mūsų bendravimą :-) Aišku reikia jausti tam tikras ribas, ko pats nenorėtum, to nesakyk kitam. Manau, kad bendraujant su kitu , visų pirma reikia sustot ir ...pajutus nors truputį meilės savo oponentui - parašyt savo mintis ( o gal ir jausmus, jei pavyks tai padaryti)
Gražaus savaitgalio visiems :-)
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-05 19:48


Povilai, o kas nustato,kad meistras yra meistras?Isisukineji kaip zaltis.....Vidmantai,tikiuosi supranti,kad kolkas nusu akims rodaisi eilinis kvaktelejes pagirunas.Juk giriesi be proto ir daugiau nieko,tipo mes nesuprasime vistiek tave,tai kokio b cia masturbuojesi.Oi koks kvankta atrodai :)))))tau aisk dzin,ale nuo del to tik dar didesnis kvankta :))))
 Andrius(kns) ~
 2010-02-05 19:06


Sniegena.... malonu, kad įsiterpei į absurdišką mūsų pokalbį, tačiau aš privalau atsakyti į man užduodamus klausymus.
Koks klausimas šioje temoje Tave labiausiai domina?

- vidma -
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-05 17:46


Brangūs vyrukai! Ar negalėtumėt apsisukti ir pradėti nuo pradžios. Temos pradžia skamba taip: "Kviečiu visus pasidalinti savo mintimis,kaip kiekvienam sekasi ugdyti savo sąmoningumą". Labai prašau, grįžkime kiekvienas prie savęs ir pasidalinkime su kitais tuo, ką patys nuveikėme. Nematau jokios prasmės nagrinėti bei kritikuoti kitus ir man tiesiog liūdna skaitant jūsų komentarus. Ne puikuotis reikėtų vienam prieš kitą, o papildyti vienas kitą, pridedant savo patyrimus. Tik tada bus naudos kitiems, kurie skaito.
O tai nesunku visiškai, tereikia tik sakyti "aš...", "aš...", "aš..." ir t.t. (čia turėtų matytis mano šypsena)
-Su pagarba ,rūpesčiu ir meile-
 Sniegina ~ vaisni@gmail.com
 2010-02-05 17:34


Na išties labai nustebinai mane Dovydai, aš be žodžių likau po Tavo tokios žinutės. " Labai didžiuojiesi... ", ar pas Jėzų egzistavo puikybė ?, kodėl man tokias nesąmones rašai?.....
Manau mes tikrai nesusikalbėsime, vienas kito nesuprasime... pamiršk, ką aš apie kristų rašiau ir vadink mane Vidmantu. Jei mano kelyje nebūtų buvę dvasinių - psichologinių kančių, tai nebūtų ir kristaus kelias...., Daugiau aš Tau Dovydai nieko neaiškinsiu, juk pats geriau supranti viršsąmonę nei aš.
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-05 17:30


Oi, vyrukai ego pas visus didžiulis, manau neverta vienam į kitą pirštu baksnoti. Geriau palikit ego ramybėj ir parašykit tą, ką jaučiat širdimi. Manau,kad Vidmantas yra nuoširus,tik jo daug kas nesupras. Bet vistiek visiem ačiū
 moteris ~
 2010-02-05 16:49


Labai didžiuojiesi savo pasiekimais? Ėjai keliu nes tikėjai jog tai bus gerai, gyvenimo aplinkybės dėstėsi tokios kokios turėjo būti jog gautum reikalingas pamokas. Nedarytum tai ką darai jei galutiniame rezultate nesiektum gyvenimo pilnatvės malonumo kurį išgyvensi Tu .Šiaip man įdomu kokios žmonių kančios yra, nes jau seniai nebematau nieko kas keltų realią kančią. Nebent tai būtų blogos samonės būsenos. Lėtai mokaisi mielas drauge jei tau prireikė tiek metų išmokti paprastas ir vieninteles gyvenimo tiesas kurių mokė Jėzus. Ir dabar manau jog turi pamokas, bet tavyje dar nėra Kristaus samonės, žinoma aš taves kaip sakiai nepažystų,bet aš Kristaus samone matau iš toli. Šiaip įdomumo dėliai iš kur sėmeisi žinių apie Jėzų? Nes religija ir biblija nepateikia daug tikrojo Jėzaus mokymo ir kelio.
 Dovydas ~
 2010-02-05 16:22


Malonu Dovydai kad pastebėjai kritiką, tačiau Tau Dovydai nėra žinomas mano gyvenimas ir padėtis, realioje Tiesoje aš tikrai nesiekiu sau naudos čia žemėje, man labai sudėtingas gyvenimas yra....aš niekad nerišau tokio dalyko " taip darau todėl, kad man geriau bus ", tokia padėtis susidarė man jos specialiai nesiekiant, aš aukojausi nieko nežinodamas, tik po kančių, išaugus sąmoningumui įžvelgiau, kad klaidos nepadariau pasirinkęs tokį gyvenimo kelią. Aš Dovydai 5 metų vaikas prisiekiau sau ir Dievui eiti kristaus keliu, gerai nesuprasdamas, kas tai per kelias ir 39 metus gyvenau psichologiniame košmare .
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-05 16:01


Vidmantai ar tik ne ego isiauginai pats to nepastebėdamas. Neprisikabinėsiu prie odių pabandyk pats įžvelkt. Būčiau nesireiškęs jei ne priešpaskutinė tavo mintis "aš niekad nesiekiu sau naudos" deja bet taip nėra. Aišku nesakau jog tai blogai. Tiesiog matai, tu nedarai visko šiaip sau, tu darai gera kitiems - kūrėjui, bet tik dėl to jog tau nuo to būtų geriau, jog jauti tai kaip įsišaknyjusį poreikį ir pareigą, jei nejaustum malonumo tu to jug nedarytum. O malonumas ateina iš darymo tai kas leidžia tau išreikšti save tai yra - tarnaut kūrėjui. Tiesiog pažvelgti galima iš tokios pozicijos jog ką tu ir bedarytum iš esmės tai darai daugiau dėl saves :) čia tik šiaip sau , pamastymui, neturiu omeny ,kad savanaudis ar bent ką nors panašaus ;)
 Dovydas ~
 2010-02-05 15:08


Ar yra šiame forume žmonių, kurie prieš naujus metus 2009 metais, apie 6 val. ryte matė danguje stebuklą, kas matė tas žino koks tai stebuklas....stebuklas buvo parodytas mano prašymu , kad jis būtų parodytas šauniems žmonėms. Jei yra , tai norėčiau su jais pabendrauti....

- Vidma -
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-05 15:00


Laba diena Povilai ir kiti šio tinklapio skaitytojai. Matau, kad šioje forumo kertelėje mezgasi ginčai ir aštri diskusija, tad aš trumpai paaiškinsiu situacijas.
Pasaulyje egzistuoja vadinami dvasios - širdies žmonės ir visai kitokie - intelekto žmonės. Šių dviejų tipų žmonės yra artimi ir tuo pačiu labai skirtingi. Dvasios vadinamų žmonių patirtis yra tas , ko trūksta intelekto žmonių tipo grupei, o dvasios žmonių problema yra ta, kad jie negali sistemingai - logiškai paaiškinti savo patirties. Intelekto žmonės ieškodami tiesos remiasi intelektu ir pripažįsta viską, kas logiška , neigia viską kas prieštarauja sveikam protui. Kito tipo žmonės suvokia viską širdimi, jų yra labai didžiulė patirtis meilės, gėrio, tolerancijos, harmonijų ir pan. srityse. Tokio tipo žmonės gyvenimą žymiai geriau supranta už intelekto žmones, nes realybėje egzistuoja Dievo stebuklai, su kuriais susiduria dvasios žmonės, o intelekto - nieko apie tai nežino.
Povilas priklauso intelekto žmonių grupei ir nereikia ant jo pykti , o dauguma skaitytojų priklauso šiame forume širdies ir sielos žmonių grupei. Aš pats esu sielos žmogus ir sugebu bendrauti telepatiniu būdu su kitais panašiais į mane žmonėmis šiame forume.
"Dieviškas mastymas" Povilui reikėtų suprasti tai, kad mastau tokia pat filosofiją, kokia mastė Jėzus ir aš niekad nesiekiu sau naudos , o vadovaujuosi pagal išskirtinį sąžiningumą, kuris ne man teikia naudą, o pasaulio kūrėjui, apie kurį Tu Povilai nieko nežinai. Aš nepriklausau jokiai religijai, o esu jų ekspertas, man būna iš anksto žinomi dar neįvykę žemės drebėjimai, kurie įvyksta ir kiti nežemiški dalykai.

- Vidma -


 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2010-02-05 14:40


"kaip tu nustatai,kad tai,kai jauti meditacijoi yra tikra,yra objektyvi realybe,gal tai eilina tavo sizoidine busena?"
Tiksliai pasakyti gali tik meditacijos meistras, kuris jau yra anapus, prabudęs. Ar tu šito nežinojai? Manei, kad pats gali "nustatyti" savo meditacijos lygį?
Žodžiai turi savo konkrečias reikšmes objektyvioje realybėje ir kai tu vartoji žodžius, parodai savo protą. Jeigu žodžiai nenurodo konkrečiai, arba yra abstraktūs, vartojami ne pagal savo visuotinai priimtiną reikšmę, tai jau yra šiza."Dieviškas mąstymas" - yra tavo proto šiza.
Mąstymas yra mąstymas, dieviškumas (dvasia) yra šviesą, sąmoninga energija, o ne materiali mintis. Juk tai taip akivaizdu...
 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-05 13:16


Tai butent tavo meditacija,tavo,Povilai.Klausimas: kaip tu nustatai,kad tai,kai jauti meditacijoi yra tikra,yra objektyvi realybe,gal tai eilina tavo sizoidine busena? Ir please,nesikabinek prie zodziu,kaip koks pusdurnis ok.Beja i ankstesnius klausimus neatsakei!
 Andrius(kns) ~
 2010-02-05 12:49


"mastau iš Dieviškos, o ne žmogiškos pusės" Vidmantas................
Kas čia toks per "mąstymas iš dieviškos" pusės? Mąstymas yra mąstymas - jis materialus ir negali būti dieviškas = dvasingas, nes dvasia nematerija. Ženk žingsnį toliau, atsitapatink ir nuo "dieviškų" minčių. Bet kokia mintis yra sutrauka, kliūtis, sąmonei tekėti ir matyti.
"suvokiu kas yra aukščiau žmogaus sąmonės ribų" Vidmantas...................
Žmogaus sąmonė yra beribė, o tu staiga suvoki toliau už beribiškumą? Tu kliedi.
"Kas yra tas dievas,kuri savo meditacijoi randi?" Andrius (Kns)........................
Nėra jokios MANO meditacijos. Meditacijoje nėra aš, asmenybės, tapatybės, jei nėra minties, tai su kuo tu save sutapatinsi? "AŠ" gimsta tandemu su "KITAS". Turi būti oponentas. Kai viską paleidi, nesikabini sąmoningumas lieka, laisvė, skrydis lieka, bet "aš" nėra. Gyvenimas ir yra dievas, jokio asmeninio, kišeninio dievo nėra.
Maksimumas sąmoningumo = maksimumas gyvenimo = maksimumas dieviškumo (beasmenio) pasireiškimo žemėje.
Dvasia niekada nesiliečia su materija tiesiogiai, tai neįmanoma. Dvasia (beasmenis dievas, kosminė sąmonė)sąveikauja su materiją per sąmonės spindulį. O mintis yra kamštis, nereikalingas objektas užkemšantis tą dėmesio, sąmonės spindulį.
Todėl mintis yra mintis, ji yra materija, o ne dvasia. Meditacija yra tarp dvasios ir materijos, balanse. Žmogus nei materijoje, nei dvasioje.
 Povilas ~ (reklama)
 2010-02-04 13:54


Aš Andriau supratau tavo mintis tik norėjau giliau pasitikslinti....Tavo Andriau yra normalaus protingo žmogaus suvokimas apie sąmoningumą ir gyvenimą, o su manimi pačiu yra išskirtinė situacija, todėl ir rašiau "žemam suvokime parašytas aprašymas". Aš Andriau myliu žmones ir visą pasaulį lygiai taip pat, kaip Jėzus mylėjo, mastau iš Dieviškos, o ne žmogiškos pusės apie gyvenimo situacijas, todėl Andriau aš suvokiu kas yra aukščiau žmogaus sąmonės ribų, tačiau žmonėms visa tai išaiškinti aš negaliu, reikia, kad patys žmonės per gėrį - meilę pasiektų mano situacijas.
 Vidmantas ~
 2010-02-04 11:45


Tai va Dovydai. Tereikia žengti tinkama linkme, kai ta "tinkama linkmė", kurią galima įvardinti Dievu, žengia link mūsų dar sparčiau. Svarbiausia yra auginti meilę savyje. Žinios labiau augina dvasią. Po to žmogus turi marias dvasios, o meilės mažai. Tuomet jis tampa agresyvus. Būtent tai ir yra "paauglystės" etapas,kuris gana sunkus daugeliui. Tiesa. Man čia atsiuntė vieną saito adresą prieš tris valandas, tai gana daug minčių rezonuoja su mano mintimis... Tik va energetiškai kažkas ten ne taip, nors prie straipsnių neprikibsi http://www.laisvesordinas.lt/
ir dar vienas http://www.laisve.info/Sviesos-maistas Malonaus studijavimo.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-03 20:10


To ir laukiau Andriau, šaunuolis, labai gerai įvardinai. Šiaip pamenu kai pradėjau siekti samoningumo, mane erzindavo jog dažnai pagaudavau save miegantį, nesuvokiantį savo veiksmų, tarkim vaikščiodavau, kažką atlikinėdavau ir staiga prisimindavau kad esu. Ir erzindavo būtent tas laiko tarpas kai veikiau tarsi robotas tiesiog stumiamas dienos aplinkybių ir tiek. Žinoma laikas bėgo ir dabar retai prigaunu save pasiklydusiu protu. Nuolat samonė būna nukreipta į minčių švarumą, blogų emocijų neprisileidimą, tuo pačiu ir meilės jausmo palaikymą, pastarasis pradėjo aktyviau reikštis pastaruoju metu, kartais net atrodo jog pati meilė į mane veržiasi nei, kad man tenka jei atsiverti, smagu... Nežinau ar kitiems kasnors panašaus, arba gal rasite kitų žodžių viskam įvardinti.
 Dovydas ~
 2010-02-03 19:24


vidmantai sakai žemam suvokime suformuluotas mano aprašymas :-) Jei nėra suvokimo "žemam" suvokime,ta ko ten brautis į aukštus suvokimus. Aš tiesiog žinau,jog dauguma pastrigę žemo, vaikiško suvokimo periode, bando išmąstyti aukštus suvokimus. Tai jiems sukelia kad ir agresiją ir kt. Sąmoningumas nėra pastovus , tolygus ir galutinis. Pvz. girtas žmogus nėra labai jau sąmoningas,nors ir suaugęs. tai toksinai jį veikia. Jis tuomet yra toks,kokios jo viduje programos. Blaivas jis bus protingesnis ir jau sąmoningiau suvoks pasaulį. Jei dar išvis nustos gerti ir rūkyti. Tai dar labiau sąmoningesnis bus,nes ir šie toksinai nebeveiks jo proto. Jei dar sureguliuos maistą, gyvenimo būdą, tai tokio žmogaus mąstymas bus jau platesnis ir padidės jautrumas. jei žmogus dar apribos informacinių ir reklamos šaltinių atakas, tai saugos savo dvasinį pasaulį nuo informacinių toksinų. Toks žmogus jau ne tik save, bet ir kitus labiau jaus. Jame atsiras daugiau meilės ir sau ir kitiems. Tiesiog yra augimo pakopos.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-02-03 19:02


Aš daugiau pritarčiau Dovido mintims. Sąmoningumo ugdymas turėtų būti aktuali tema ir svarbi žmonėms, tačiau tikrai žemam suvokime suformuluotas Andriaus aprašymas, nors pagal skirtingas filosofijas žiūrint, galima įžvelgti ir protingų minčių šiame aprašyme ( neaišku kokiame filosofijos lygmenyje pats Andrius randasi ). Jei gali Andriau plačiau pakomentuok savo mintis, kad mums būtų aiškesnis Tavo mastymas, nes Tavo mintis įvairiai galima suprasti.

 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail
 2010-02-03 16:21


Kokioi pozicijoi laikai save? toliau paauglystės? ;) papasakojai gražią istoriją, bet apie patį samoningumą ne per daugiausiai. Kaip tu jį įvardintum kaip potirį? Tarkim paprastą dieną einant gatve, kaip tu tą samoningumą apibūdintum? Matai gatve, mašinas, žmones kurioi vietoi tas samoningumas atsiliepia?
 Dovydas ~
 2010-02-03 15:22