Forumas - meilės testai - Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai
Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai

Pakylėtieji Valdovai
Diktavimai pagal metus:
2014 metai 2013 metai
2012 metai 2011 metai
2010 metai   2009 metai
2008 metai   2007 metai
2006 metai   2005 metai
Meditacijos | Rožiniai
Specialūs puslapiai
Šaukiniai | Rožių kelias
Susiję terminai
Knygos Lietuvių kalba
Valdovų rekomendacijos

vėlesnius negu:

ir ankstesnius nei

GMail 
Translate eng-lt 
Google+ Socialinis tinklas 
Google Chrome 
Opera, greita ir saugi interneto naršyklė

Papildomos sritys

El. paštas & slaptažodis


Dabar registruota: 264
Registruotis forume
Priminti slaptažodį
Diskusijos forume
Autorių sąrašas
Svečių Knyga ( ten.lt )
Laiškų aptarimas (nauji)

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai




meilės testai

Žinot, šiandien ką tik supratau, kad nepraėjau beveik visų gyvenimo testų. Taip, viskas kas šiame gyvenime teikia prasmę ir yra vertinga pas mane sugriuve arba išvis to net nebuvo. Meilė, santykiai, draugystė , darbas, tavo padėtis visuomenėje , draugystė, savęs realizavimas šiame gyvenimas viskas pas mane atrodo apgailėtinai . Ir visa tai prasidėjo nuo pat pradžių , nuo pat pirmųjų minučių , kurias atsimenu. Galima kaltinti tėvus, visuomenę , kad jie padarė įtaką man, bet kaip bebūtų jie atsiims už viską vieną dieną, tačiau kalčiausias vistiek savo gyvenime esu pats nes tik aš pats dariau sprendimus nulemiančius mano tolimesnį gyvenimą.
Pats primasis iš svarbesnių testų man buvo duotas draugystė testas. Darželyje kai buvau vaikas susidrauguvau su psichiškai neįgaliu vaiku, iš pat pradžių galbūt aš to nelabai ir suvokiau , su juo draugaudavau. Bet kai buvau jau vyresnisjau bevaeik mokyklinio a amžiau iš esmės man tapo svarbus statusas mūsų visuomenėje . Ir kai jis atėjo vieną kartą pas mane aš suvokdamas , ar įtakotas kitų žmonių pradėjau gėdytis tokios draugystės. ir iš esmės aš padariau tokį sprendimą įtakotas įšorės bet ne atsižvelgęs į savo vidų. Ir visa tai atnešė griūti mano gyvenime, aš nuo pat vaikystės turėjau daug labai draugų ir staiga visos draugystės pradėjo griūti. Prisimenu mano draugas pareikalavo tiesiog nedraugauti su mergaitėmis kaimynėmis. Ir aš atsisakiau draugauti, po kiek laiko , kadangi jis buvo vyresnėje klasėje jis pats nebenorėjo su manimi draugauti ir vieną dieną aš likau visai be draugų. Visus užsimezgusios draugystės ir santykiai baigdavosi griūtimi , apskritai niekas nenorėjo su manimi draugauti ir net šnekėti. Ir tas galutinis taškas kaip supratau,kad tokį elgiasi su manimi lemia kažkada mano primtas sprendimas , kai del tos priežasties irgi su manimi atsisakė draugauti, iš esmės nesakė į akis bet pajusti tai buvo galima.
Pats svarbiausias išbandymas yra pirmosios meilės išbandymas. kaip prisimenu ją pirmą kartą išvydau , kaip buvau jau beveik 13 metų,tarp mūsų buvo gal 2-3 metų riba, Ir palaipsniui aš ją vis labiau ir labiau įsimėlėjau, nors ki pirmą kartą išvydau jau buvo tas jausmas, bet aš nesupratau to. Aš mokiausi 7 o ji 5 klasėje. ir ji vis labiau labaiu man patiko ir traukė. Ji visai buvo skirtinga nuo manęs. Aš tylus, ir nelabai bendraujantis , o ji rasdavo labai greitai kalba su kitais ir net 8 klasėje susidraugavo su mano klasės mergaitėm. Ir išties 8 klasėje aš supratau, kad ją myliu norėjau žengti link jos prisipažinti, kad myliu. Bet man gėda buvo dėl to, kad aš nevykėlis ir dėl to , kad kiti gali pasišaipyti iš mano meilės. Ir kai ji eidavo pro šalį aš net užsimerkdavau, kad akys nesusitiktų su jos akimis, nes jos manęs neklausydavo. Jos pačios man nenorint surasdavo jos akis. Ir meilei stiprėjant aš susidūriau su išbandymais patyčios , nesisekė mokslai. Vieną kartą kai kažkas pasilelgė su ja negražiai aš nusijuokiau, nes jaučiausi, kad nekontroliuoju savęs . ir po to karto visas mano gyvenimas tiesiog žlugo, mečiau mokyklą. Ir po to patyriau tokį pažeminimą , kad nenorėjosi gyventi, išvis nieko kalbėti su žmonėmis, aš nelaikaiu jau žmonių žmonėmis. Paskutinį kartą kai aš j mačiau man buvo 17 metų. Pamačiau ją geležinkelio stotyje . iškart manyje užgimė jai meilės jausmas , aš priėjau prie jos, bet ji nežiūrėjo į mane, visai nekreipė dėmesio.Keisčiausia ,neseniai tik pagalvojau, tai kad ji buvo tokia pat maža kaip ir paskutinį kartą matyta prieš 3 metus 6 klasėje. Aš pasijutau ne kaip ir išėjau iš stoties , kai buvau traleibusų stotelėje užsinorėjau vėl grįžti, bet jos nebuvo ir niekada daugiau aš jos nemačiau. Ir iš esmės šie mano poelgiai meilės atžvilgiu nulėmė mano tolimesnę gyvenimo eigą ir išbandymus. Tie testai tapo vis sudėtingesni ir reikalaujantys vis didesnių pastangų. Ir iš esmės net turėdamas teisingą kryties suvokimą , kad reikia rinktis meilę, aš nesugebėdavau teisingai pasirinkti. Ir kaip iš pradžių man atrodydavo smulkmenos darydovo labai didelį poveikį tolimensiam mano gyvenimui.Kolkas neisiu į smukmenas, nes galiu sulaukti didelio pasmerkimo, nes jie buvo susiję su tuo kas mūsų visuomenėje nepriimta ir balansuoja ant įstatymų ribų. Ir iš ties jie susiję su dideliu pažeminimu ir kitų žmonių visuotiniu smerkimu. Tačiau meilė tokia kokia ji yra ir jei ji duota, negali jos uždrausi jokie įstatymai, negali noras išsaugoti savo gerą statusą kitų akyse, ar net gyvybę svarbesnis už meilės jausmą, nes kitaip kaip bebūtų liksi prie savo suskilusios gyvenimo geldos. O pasirinkęs meilę nors iš kitų pusės tai atrodytų koks beprotiškas žingsnis , tu gali laimėti laimę ir tavo gyvenimas nepaisant kitų pavydo ir pykčio ir jų izivaizdavimo susiklostytų sėkmingai.

 Gediminas ~
 2009-11-12 10:15
norėdami rašyti komentarą prisijunkite
Komentarai

Jeigu nebūtų keitimosi,nebūtų ir evoliucijos.Nesikeitimo iliuzija kyla iš vieno-trumpo gyvenimo,kada matymas ribotas.
 Romas ~
 2010-03-06 06:41


Viską galima pakeisti. Jei nusistatys žmogus tokį supratimą jog nieko pakeisti neimanoma tuomet jis sukurs sau sieną kurios negalės peržengti. Žvaigždės padeda tik žmogaus konturus, visą kitą įgyja ir koreguoja pats žmogus.
 Dovydas ~
 2010-03-05 17:23


Romai,pasidomėjau astrologijs, tai savo In ir Jan santykio nepakeisi. Nepakeisi savo savybių visai. Jau tada kai žmogus gimsta- visas jo ateities charakteris ir likimas yra suformuotas. Viską lemia žvaigždės ir planetos: polinkį į dvasinius dalykus ar į materialius; būti konservatyviu ar liberaliu. Neįmanoma kautis su savo charakterio savybėm. Neįmanoma nieko padaryti su savo įgimtais bruožais. Kiekvienas žmogus turi savo unikalias savybes ir bruožus. Ir yra tos gyvenimo sritys , kur tas žmogus tuos savo bruožus gali įgyvendinti. Svarbiausia pažinti tas savo įgimtas savybęs ir charakterio bruožus, kad jais galėtum pasinaudoti. :)
 gediminas ~
 2010-03-05 16:30


Taip Gediminai. Viskas priklauso nuo sąmoningumo lygio. Vaikas niekada nesupras paauglio,o paauglys suaugusio. Be to paauglys dar pasišaipys iš vaiko iliuzijų ir naivumo.
Dėl meilės testų,tai Gediminai reiktų pažiūrėt kokioje šeimoje tu augai ir kokią įtaką tavo vyriškėjimui padarė tavo tėvas ir jo tėvas jam. Dėl šito dažniausiai ir kyla problemos.Mama visada yra kaip kūno sergėtoja,o tėvas kaip dvasinis vedlys. Tėvas veda savo vaikus pasaulin, kai mama saugo šeimos pasaulį.Jei tėvas jau vaikas tame neturėjo tinkamo pavyzdžio,tai jam sunku sukurti tinkamą pavyzdį savo vaikams.Jis nebent gali to mokytis iš kitų tėvų,kurie turi geresnę patirtį.
 Andrius ~ aurelijus369@gmail.com
 2010-01-20 13:57


Labai skubu rašyti. Ir kartais užmirštu pasitikrinti ką parašau. Šiaip ką parašiau,kad išaiškinti reikėtų dar kelis puslapius prirašyti. Paiškinsiu kitaip.
Yra šachmatai. Yra juodos ir baltos figuros. Realiame gyvenime, mes esame kaip tos figuros. Ir jeigu stovime baltų pusėje ar juodų. Mes pradedame tapatintis su baltais ar juodais? Bet jeigu nebūtų baltų ar būtų juodi? Ar būtų žaidimas išvis? Tapatinimasisi su baltais ar juodais yra iliuzija. Tapatintis reikia su viskuo ir su baltais ir juodais. Ir suvokti abiejų pasaulio pusių , abiejų spalvų reikalingumą. Tada konfliktas išnyksta. Tai mūsų sąmonės konfliktas. Jeigu jis išnyksta mūsų sąmonėje, tai pasikeičia ir realybė. Nes nėra mums su kuo kariauti. Mes nekuriame kurdami gerį blogio. Nes viską suvokiame kaip reikalinga ir viską mylime. Mylime ir juodas figūras. Mylime už jų pasirinkimą ir pagalba mūsų dvasiniame kelyje. nes tik jų dėka mes galime žengti žingsnius į priekį ir tobulėti.
 Gediminas ~
 2010-01-20 13:54


Dėl Tatjanos -apsirikau,turėjau omenyje -Nataliją...
Dėl kitų Gedimino pasisakymų.Tokio didelio srauto abejonių,teiginių,prieštaravimų ir t.t. aš nepajėgus suvirškinti.Tu gali išvaryt iš proto ir save,ir kitus (juokauju).Gal per daug atkakliai jieškai Tiesos vienintėlio varijanto?Tokio nėra.Pvz.darželinukas galvoja,kad jį atnešė gandras (taip sakė tėvelis),bet tas pats tėvelis,savo vyresniąjai dukrai,susiruošusiai į šokius,sako: "Neprisivyrk košės".Ir šitame perspėjime visai kita tiesos versija negu kad "gandro".Abi tiesos reikalingos,nes skirtingi jo vaikų sąmonės lygiai.Panašiai yra su reįnkarnacija,panašiai yra su daugeliu dalykų...

 Romas ~
 2010-01-20 12:21


Romai, užmiršau paklausti kas ta Natalija? O dėl nepasitikėjimo. Bent yra mano tema apie makio. Kuo šiame gyvenime galime pasitikėti? Savimi, ar išties jeigu eisi keliu ir galvoji niekada neilipsi į duobę ir kojos nesusilaužysi? Protas, sąmonė, požiūriai mums duoti ir jie priklausomai nuo aplinkybių kinta. Pats ir yra klausimas, kad neperšoksi savęs, neperšoksi Dievo. Vienintelis tikras dalykas yra Dievas ir tik juo galima pasitikėti. Pasitikėti viskame ir tada kai įlipi į duobę ir kada darai nesąmonęs.
jaigu toks dievas esą manyje, tai toks Dievas esą ir kituose. Ir išties jeigu tie kurie pagal Tatjanos Diktavimus pasirinko ne evoliucinį kelią. Bent tai galima žiūrėti kaip ir jų auką mums. Jeigu būtybės nepasirinkusios evoliucinio kelio perpolizuotos bus, tai tą pajusime ir mes. iš esmės jeigu tai privalo būti , ir Dievas negali sugražinti tų, kurie pasirinko ne evoliucinį kelią, tai ar Dievas galingas? O jeigu ir gali bet nenori? o jeigu išties visas pasaulis tik gyvų būtybių kurinys. ir taip viskas vyksta, kad kitos būtybės tik nori, kad būtų blogis ir būtų dėl to blogio kitų būtybių , kurios pasuko ne tuo evoliciniu keliu netobuli subtilieji kūnai? Išties kaip yra? Be Tatjanos yra daug taip pat diktuočių ir jose nėra tokio aistros sunaikinti blogį . Viskas priklauso nuo sąmonės. jeigu pranėšėjęs yra žiaurus tiems, kurie pasirinko ne evoliucinį kelią. Žiaurus ne tik fiziniame lygmenyje , bet ir subtiliajame. Ar tai neprimena mūsų katalikų bažnyčios, kur sakoma nenueisi į bažnyčią, laukia taves pragaras. tikėsi į kitą, taip pat laukia tavęs pragaras. Paprasčiausiai Valdovai per tatjana prieštarauja patys sau. viskas priklauso nuo požiūrio, tų kurie blogai su mumis elgiasi, tai yra jų auka mums. kad suprastumėme, kas yra bloga. Dievas yra visuose pasauliuose ir viską kontroliuoja ir kiekvieną duobę tavo kelyje. ir kiekvieną žmogų ir ką jis pasirenka. Tai labai didelis prieštaravimas. kai tathjana nenorės nieko savo sieloje bausti ir trinti, tada ir pasitikėsiu ja. Dar aikškiau, paaiškinsiu. visas pasaulkis išties tik iliuzija, ir jeigu kažkas vyksta , tai priimti kaip tikra yra pasiduoti iliuzijai, iš tikro gali būti sudaryta , tik regibymė trinimo sielo, naikinimo, tą regimybė priklauso nuo kiekvieno individo. kievienoje būtybėje savi demonai ir dievai, savas pasaulis savas pragaras. Ir mes kaip dvasingesnės būtybės bandome tokiems išaiškinti , dar kitaip išlaisvinti žmogų nuo jo iliuzijų . o kaip išaiškinti , kai jis yra labai žemame evoliuciniame kelyje?ir nesupranta, kad viskas priklauso nuo jo suvokimo. jeigu nemokės atleisti, tai bus jam ir pragaras ir dangus .
 Gediminas ~
 2010-01-20 10:06


Dėl čakrų (Povilui).Jų nematau,nei savų,nei kito žmogaus,bet -jaučiu (savas),tiesa nevisas.Matyt iki nušvitimo man dar toloka.O pastebėjimas, dėl Povilo perteklinės vyriškos energijos (disbalanso)yra ne kritinis,o geranoriškas.Padarytas su viltim,kad ir jis pasidomės ta nuoroda,nors vilties ir nedaug.Nes Povilas taip įpratęs tik pamokslauti kitiems...
 Romas ~
 2010-01-19 16:29


Pasitikėjimui savimi reikia energijos. Jeigu jos nera pas mane pakankamai? Išties būna momentai kai tas pasitikėjimas ir konfliktas pereina pas mane visas ribas. Galima sakyti net, kad pas mane telpa natūroje pats didžiausias žiaurumas ir pats didžiausias švelnumas ir meilė. Būti savimi- vadinasi reikia eiti į konfliktą su kitais. O ar ilgai gali konfliktuoti su kitais? Iki to laiko kol neišseksi. Žinoma tu tada atsitrauki ir lauki to momento, kai gali vėl pasireikšti kaip individas.
o dėl pasitikėjimo savimi išties, aš negaliu užmegsti kontakto tik su tais , kurie nepasitiki savimi. Jeigu būčiau mergina, tai išties būčiau pasitikinti savimi ir tikrai taip nesielgčiau kaip elgiasi merginos dabar. Galbūt net pagalvojau, reiktų leisti sau būti merginoms tokioms, kaip jos yra, tai yra jei būčiau mergina , būti tokia kaip mergina, tada galėčiau savyje atskleisti ir vyriškas energijas? Bet visgi nenorėčiau būti mergina, jei būčiau tokia mergina kokios dabar yra. Norėčiau būti pasitikinti savimi ir lengvai į kontaktą su viskuo einančia mergina. Šiaip tai pat kaip vyras norėčiau būti pasitikintis taip pat savimi. Iš esmės aš žengiu link to žingsnius. Nepasitikėjimo savimi nugalėjimo žingsnius. Išties aš pasitikiu savimi, tik manimi nepasitiki. Nevertina. Pvz.: žmogaus pasitikėjimo atributai gali būti darbas, gabumai, kažkokios individulios savybės, išties tai yra tik ego apsireiškimai. Aš norėčiau, kad pasitikėtų ne žmogaus savybėmis, o Dievu ir i jį tikėtų kiekviename žmoguja. O ne taip, kad tik matytų tik savvybes to žmogaus , o ne Dievą.
O išties labai gražiai parašyta, kad mūsų aš nėra nei vyriškas nei moteriškas.
 Gediminas ~
 2010-01-19 13:10


Romai, o kas čakros? Kur tu jas matai? Ar tu apie jas tik perskaitei?
 Povilas ~ (reklama)
 2010-01-19 11:03


Noriu tau,Gediminai padėti,bet nežinau kaip.Pas tave viskas nestabilu,kaip kopų smėlis.Niekuo nepasitiki -žmonėmis,Natalija,Valdovais.Gal todėl,kad nepasitiki savim.O savim,todėl,kad trūksta vyriškos energijos.Siūlau atsiversti:http://jeshua.net/ru/ ir paskaityti apie vyrišką ir moterišką energijas.Pvz. pas Povilą akivaizdus perteklius vyriškos energijos (atskirtumas,ego,įžvalga,valia,noras konkuruoti,pranokti),jis užstrigo saulės rezginyje,trečioje čakroje,jis kaip aizbergas -dvelkia šalčiu,jam kaip oro trūksta moteriškos energijos(takios,jungenčios),tada meditacijos tyloje už NIEKO atrastų VISKĄ.
Tavo atvejis priešingas.Tu nuoširdus,atviras,bet -palaida bala,tau kaip vijokliui būtina atrama.Pasinaudok savo suvokimu.Jeigu suvokiai ir pripažinai kažkokias klaidas,tai jų nebekartok...
Mano nuomone perdaug nepasikliauk,ji subjektyvi,paskaityk kur nurodžiau ir (svarbiausia) -jieškok atramos savyje.
Kiekvieno žmogaus patyrimas unikalus ir prasmingas.Tu atėjai -savojo.Sėkmės
 Romas ~
 2010-01-19 10:50