Forumas - Reinkarnacija, Inkarnacija, Sansaros ratas, Priežasties pasekmės dėsnis. - Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai
Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai

Pakylėtieji Valdovai
Diktavimai pagal metus:
2014 metai 2013 metai
2012 metai 2011 metai
2010 metai   2009 metai
2008 metai   2007 metai
2006 metai   2005 metai
Meditacijos | Rožiniai
Specialūs puslapiai
Šaukiniai | Rožių kelias
Susiję terminai
Knygos Lietuvių kalba
Valdovų rekomendacijos

vėlesnius negu:

ir ankstesnius nei

GMail 
Translate eng-lt 
Google+ Socialinis tinklas 
Google Chrome 
Opera, greita ir saugi interneto naršyklė

Papildomos sritys

El. paštas & slaptažodis


Dabar registruota: 263
Registruotis forume
Priminti slaptažodį
Diskusijos forume
Autorių sąrašas
Svečių Knyga ( ten.lt )
Laiškų aptarimas (nauji)

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai




Reinkarnacija, Inkarnacija, Sansaros ratas, Priežasties pasekmės dėsnis.

Mes visi, greičiausiai, susidūrėme su įvairiausiomis nuomonėmis šiuo klausimu. Kartais priimame vieną ar kitą poziciją dorai neišsiaiškinę esmės. Todėl būtų gerai - jei šioje temoje išsiaiškintume paprastai, nežongliruodami, o nuosekliai ir suprantamai: kol viskas susidėlios į vieną visumą – Dievo sumatytą.
 Gil4 ~ gile.giliukas@gmail.com
 2007-06-26 15:02
norėdami rašyti komentarą prisijunkite
Komentarai

Arnai, kur rašiau, kad tik vieną knygą perskaičiau? Apie Jūs antroji.O kokias gali rekomenduot paskaityti dar? Nežinai, ar kaip?
 Jage ~
 2012-03-12 12:05


Jage tai tu sakai, kad gyveni tik karta, o kai mirsti viskas.. As taves nesuprantu, is kur tu tiek daug zinai apie liuciferi.. kaip skaiciau perskaitei viena knyga ir vaizduojiesi visazine....
 Arnas ~
 2012-03-10 22:39


"Kiekvieną dieną pragyvenk kaip paskutinę" - toks kvietimas iš situacijos ribinės, kada mirtis kažkur netoliese, tada paaštrėja visi pojūčiai, o laikas beveik sustoja, minutės virsta valandom... Tada žmogus ir pajaučia gyvenimo vertę.
Ar įmanoma taip pragyventi visas dienas? Visą gyvenimą? Ar visus gyvenimus? Gal todėl ir sakoma, kad gyvenama tik vieną kartą? Kad žmogus labiau vertintų, dėtų didesnes pastangas tobulėjimui?
Taip, reinkarnacijos versija argumentų turi žymiai daugiau, bet ir vieno gyvenimo idėja turi savų privalumų. Gal todėl ji ir yra? Dvi versijos, o ne viena? Taip naudingiau žmogaus evoliucijai. Kada jis nėra visu 100 procentų tikras...Platesni nežinomybės horizontai, o ne ribotas takelis. Tada jam ir nuo savų mentalinių koncepcijų atšokti (atsiduodant Dievo valiai) žymiai lengviau - "aš žinau, kad nieko nežinau"...
Tokiom sąlygom lengviau pasidykinti savąją taurę. O kaip tik to nušvitimui ir reikia.

Šis pasisakymas tiems, kurie perskaitys amerikietės Betės Ydi knygą "Apsupta šviesos" (pomirtiniai prisiminimai), kol kas tik internetinis variantas.

 Romas ~
 2011-03-15 19:47


Seniai(prieš tris metus) buvau įdėjęs tą ištrauką. Dabar tikrai neprisimenu iš kur tiksliai paėmiau...
 Audrius - Rasai ~
 2010-12-29 23:12


Audriau, gal galėtumei konkrečiau papasakoti apie knyga "Reinkarnacijos naujienos"? Bandžiau ją surasti, bet nepasisekė :) labai patiko ištrauka, norėčiau paskaityti daugiau..
Ačiū
 rasa ~ rasa.diskeviciute@gmail.com
 2010-12-29 15:54


dar karta pasireiksiu mes grupuotes.mastymas cia nera tas dalykas PATIRTYS tai yra auksciau mastymo mastymas ir liks mastymu,o energija kuria jums duoda kai kas yra nemastymas tai supraskit. meskit mastyma i sona jis ar geras ar blogas yra karma atsiminkit tai vaikai broliai tevai ir seserys.
 jonas ~ esi@info.lt
 2010-07-23 17:59


gerb. Gintai , daug keliu veda pas Dieva . DAUG zemeje religiniu sroviu ir mokymu . Kiekvienas zmogus savo protu ir samone , tai vis naujas pasaulis , isreikstas per dangiskuju Dvasiu veikima . Todel manau , kad nesvarbu kuo mes tikime , daug svarbiau ka mes mastome ir koks musu poziuris i visatu Kureja , i kosminiu ir planetiniu gyvybiu Kureja - Dieva Teva . Is tiesu , tai zmogus kiekviena mirksni yra apsuptas daug dangisku Dvasiu , todel zmones turi myleti ir gerbti kitus zmones , nepriklausomai nuo rases , tikejimo ir lyties , nes Dievo Tevo dvasia jungia visus zmones ir jungia , savo dvasiniu veikimu , visa kurinija.
 Petras ~ XX
 2010-06-10 11:12


Savaime aišku, Petrai, kad siela įsikūnija į kūną, o ne atvirkščiai. Kaip mes keičiame drabužius, taip siela keičia kūnus. Reinkarnacija-joks narkotikas(nebent urantams, kurie kratosi šio pagrindinio mūsų visatos įstatymo, beje taipogi ir karmos, kaip velnias kryžiaus). Urantų vadas Algimantas savo forume temoje "kas jūs esate" rašo, kad Jėzus sakė, jog niekas nepateks pas Tėvą, tik per mane, o Algimantas sako, kad niekas-nei bomžas, nei turtuolis, nei popiežius, ar bet kuris kitas savo tikejimo lyderis, žodžiu bet kuris žemėje gyvenantis žmogus nepateks pas Tėvą niekaip kitaip, kaip tik per Algimanto mokymą. Juokinga būtų, jei ne graudu... Kokį pasipūtimą ir aroganciją turi turėti taip kalbantysis...
 Gintas ~
 2010-05-25 13:27



Reinkarnacija , tai sielos pokyciai , bet ne fizinio kuno . Labai gerai isiziurekite i savo zemiska kuna , jis yra tik cia , dabar ir daugiau niekada . Tolesniuose sielos gyvenimuose bus kiti gyvenimai , kitos medziagos ir bus kiti nezemizki kunai . Reinkarnacija tai dar vienas narkotikas musu kvailam protui . Siekite dievisos isminties ir dieviskos meiles ir reinkarnacijos nebeliks jusu protuose .
 petras ~ xx
 2010-05-24 20:52


Buvau susitikime su Vissarionu Kaune, uždaviau klausimą: ką jis mano apie karmą ir reinkarnaciją? Jis patvirtino, kad siela isikūnyja tam, kad įgytų patirties. Ir kad nuo tos patirties priklauso, kokį gausime būsimą įsikūnyjimą. Jei šiame gyvenime kažka skriausime-kitame tikriausiai papulsime į tokias aplinkybes, kai skriaus mus. Sakė kodėl neprisimename buvusių įsikūnyjimų-jei prisimintume ką esame "pridarę", to neišlaikytume. Todel ir duodamas naujas kūnas, kad turėtumėm galimybę ištaisyt savo klaidas ir mokytis iš jų.
 Z ~
 2009-10-29 17:00


nuostabi tema, noreciau pacituot turputeli "Bhagavad-gita", kas nezino kas tai per knyga, trumpai parasysiu jug ji laikoma vesu vedu pagrindu , ir joje yra visos zinios po kuriu jau nera ka daugiau pazinti,
2 skyrius 13 shloka
auksciausias Dievo asmuo Krishna tare : " lygiai kaip salygota siela pereina is kudikio kuno i jaunuolio kuna o galiausiai pereina i senio kuna, lygiai taip pat po mirties siela pereina i kita kuna. Tos permainos nesutrikdis dvasiskai protingo zmogaus".
 norintis buti Dievo tarnu ~
 2009-09-21 07:06


Be matymo yra fanatizmas, kai matai tuomet negali tikėti...tiesiog matai realybę ir nera jokio poreikio niekuo tikėti. Tikėjimas atsiranda, kai nematai, esi aklas.
Aš NETIKIU reinkarnacija, bet prisiminiau savo praetus gyvenimus ir matau kaip tai veikia mano dabartinį gyvenimą.
Ir čia nereikia tikėti...Tu arba matai arba nematai ir jeigu nematai, tuomet tenka tikėti.

 Povilas ~ (reklama)
 2009-09-20 08:11


Tykejimas be ziniu tai fanatizmas.
 norintis buti Dievo tarnu ~
 2009-09-19 06:49


Nijolei. Tiesiog norėjau pasižiūrėti kur pasaulis ritasi. Tik tiek.

 Jordanė ~
 2009-09-18 21:43


Mielieji, aš norėčiau, kad Jūs visi paskaitytumėte mano gyvenimiškas situacijas, kurios yra nepaaiškinamos taip lengvai, ir man parašytumėte į gmail. Ten turėtų nustebinti, bet kokio tikėjimo žmogų. Informacija randasi LIKIMAS.LT, skyriuje kas nepaaiškinama " mintys ir realūs įvykiai".
 Vidmantas ~ grinciukas7@gmail.com
 2009-09-18 21:08


Tai kodėl čia užklydai,Jordane? Ar tavo tiesos ir tavo tikėjimo tau jau nebeužtenka?
 Nijolė ~
 2009-09-18 19:46


Deja, mielasis D, klystate. Tikiu tik Jėzaus žodžiu, o visokios knygos, neva kažkieno padiktuotos tik lengvatikiams.
Bet čia tik mano tikėjimas, o jūs galite žavėtis kuo tik norite.
Karmos, inkarnacijos, reinkarnacijos - visa tai induizmas, budizmas.
Jėzus Kristus yra gyvasis Dievas. Paskaitykite žmonių, išgyvenusių klinikinę mirtį ir pasakojimus ką jie patyrė, kai buvo mirę. Daugumą jų po mirties pasitinka Jėzus, žmogaus Angelai Sargai, seniau mirę artimieji, o ne Krišnos, Budos ar dar kažkas. O pasakoja net ir tie, kurie tikėjo Alachu, buvę Jehovos liudytojai, kurie išvis netiki sielos pomirtiniu egzistavimu ir t.t.

Jūs esate neteisūs, tik tiek žinau.
 Jordanė ~
 2009-09-18 15:06


Tikriausiai Jordanė yra urantijos pasekėja. Nežinau nė vieno mokytojo, guru, kuris to mokytų, kad nėra reinkarnacijos ir karmos...
 D ~
 2009-09-18 09:16


Nėra reinkarnacijų, inkarnacijų, samsaros ratų ir kitų dalykų. Yra tik Dievas. Kiekvienas
žmogus yra unikalus ir į Žemę ateina tik vieną kartą atlikti savo misijos.
 Jordanė ~
 2009-09-18 09:00


Taip, tavo atveju žodis jau negali nešti šviesos. Bet kitų žmonių atveju, kurie dar nejaučia subtilesnių dalykų - žodis neša šviesą. Taip, sutinku su tavim, bet manau pamiršti paprastus žmones? kurie apie energijas ir pan, nieko nežino...viskas vyksta palaipsniui, ir kiekvienam skirtingai. kam dievo piršimas ? geras klausimas :) kam iš vis reikėjo religijų Žemėje ... :)

 Aušra ~
 2008-12-14 13:04


Šios knygos pavadinimas"Žodis apšviečas pasaulį" yra neteisngas, bent mano matymu. Nes žodis negali nešti šviesos, žodis yra pusinis, šviesa visapusė, visa apimanti. Žodis gali tik nurodyti kryptį kur link žiūrėti. Ir viskas. Bet paskaityti gana idomu.
Piramidė kuri padeda save suprasti, manau prasimanymas. Žiūrėjimas vidun, gali padėti keistis, gal stovint po ta piramide žmonės lengviau įsižiūri į save... Gal. Bet kas ten rašoma ir kaip visa tai pateikiama, man ne prie širdies. Kam tas dievo piršimas, kam tikėjimo propogavimas? Jei žmogus nemato savo vidaus, yra atitrūkęs nuo savo šaknų, jam reikia tikėjimo, kuris pakeičia vidinį matymą. Piramidė, ar kita kokia vieta turės galios, jei ja tikėsime, arba toje vietoje laisvinsimės, kelsim enegiją aukštyn. Bet tai tik išorinis dirgiklis, stimulas keistis iš vidaus. Yra vietos kur žiūrėti vidun lengviau, ir tai neturi būti kulto objektu. Tiesiog tose vietose yra tam tikros rūšies energetinis kaupimasis. Vieniems reikia vienokios enrgijos, kitiems kitokios ir viskas. Nereikia daryti iš to tikėjimo. Remkimės enrgijų tekėjimo pažinimu ir dvasios mokslu. Dvasios mokslas, tai vidinių resursų išjudinimas ir transformavimas į aukštesnės vibracijos, bangos energijas. Nebūtina tikėti ir priklausyti grupei kad pažintum save. Nereikia susitraukti iki kataliko, musulmono, evangeliko ar budisto, tai ne kelias į pažinimą, tai bėgimas nuo savęs. Priimti save kaip tikintį, reiškia nustoti ieškoti, nes ieškojimui reikalinga abejonė, troškimas eiti vis gilyn ir gilyn. Kai tiki, ieškojimas nereikalingas, jei ko nesupranti, prašom paskaityti ką nors iš Biblijos, ar Korano ir ten rasi atsakymą. Knygose yra paruošti atsakymai, tau nereikia abejoti ir beatodairiškai ieškoti atsakymo, tau tereikia atsiversti kvygą ir protas greit nusiramins. Tai aš vadinu bėgimu nuo savęs. Žmogus nesuras nusiraminimo, kol neperžengs proto, kol nepakils sąmonėje aukščiau proto, nes protas ir yra mūsų kančių ir nelaimių priežastis. Laisvas protas, tai protas be ego,kai tu esi proto šeimininkas, o ne jis.
Skaitymas maitina protą, jį lavina, tai gerai išoriniame gyvenime. Tačiau žvelgiant vidun jis turi nutilti ir nebambėti. Su ego negalima kovoti, per kovą jis stiprėja, rekia tiesiog paleisti savo nuostatas, norus, įsikabinimus ir atsipalaidavimas ateina savaime. Žmogus nemoka atsipalaiduoti. Įtampų tiek daug, kad tik litras degtinės gali padėti nurimti. Tik kilogramas saldumynų gali pakeisti meilę, artimo žmogaus šilumą. Tik smurtas prieš kitus leidžia pasijusti atsiplaidavusiu. Bet tokie būdai labai destruktyvūs. Yra metodai leidžiantis atsipalaiduoti nieko neužgaunant, matant iš vidaus ir transformuoti neigiamas emocijas į teigiamas ir į meilę. Tai dvasinis mokslas, moklsas apie žmogaus transformacijos būdus. Kadangi tai mokslas, tai neturi reikšmės kokia religija, ar sekta siūlo transformacijos būdus. Jei metodas veikia, tai moksliniu požiūriu reikia juo naudotis.
 Povilas ~ salivop@operamail.com
 2008-12-14 12:40


taip, tikrai, kad nematau bendro vaizdo...

Įsivaizduok radiją, – sakydavo Povilas: – suki pamažu ranken÷lę ir kai galvoje nelieka
tavo minčių su tavimi tada norėtų kalbėti daug kas. Jie veržiasi, trukdo, bet reikia labai
susikaupus laukti, lyg kiltum greitai aukštyn, ir tada išgirsti savo angelo sargo žodį. Jis skiriasi
nuo visų kitų. Iš karto pasidaro gera, šilta, netgi labai džiugu. (Iš Povilo Žėko knygos ŽODIS, APŠVIEČIĄS PASAULĮ)

čia truputi ne į temą, bet kaip įdomiai veikia asociacijos,lemtis ir pan..mat pamačiau vieno forumo dalyvio vardą, ir kilo stiprus noras apsilankyti, pažiūrėti, kas naujo Povilo piramidės puslapyje, ir ką jūs manot, šiame puslapyje http://www.povilas.visiems.lt/ radau knygą:
ŽODIS, APŠVIEČIĄS PASAULĮ, ir begalo begalo paliko stiprų įspūdį, tokį stiprų, kad rekomenduoju, kas neskaitėte - paskaityti :)
 Aušra ~
 2008-12-14 10:30


Miela Aušra, Proto tuštuma yra patiriama, kai visos mintys nutyla, kai visi norai, lūkesčiai palaeisti. Kai vidinė energija išjudinama ir pakeliama iki 5 čakros esančios gerkleje. Aš patyriau tik trumpas akimirkas tos tuštumos, kuri ya energetiškai gyva ir tekanti, ji yra anapus proto. Bet užtenka net trumpos akimirkos ir viskas tampa aišku. Kalbu remdamasis šia patirtimi. Tu kalbi kad tikėjimas tampa stipresniu, jei gyvenimas ji patvirtina, taip yra todėl kad mes nematom bendro vaizdo. Tie patvirtinimai gali būti atsitiktiniai arba tikri, tai nesvarbu, čia esmė pačio žmogaus nuostatose. Jei žmogus turi nuotatą nemeluoti, jis gali ilgai nemeluoti remiantis šia nuostata, bet viduje bus konfliktas, nes portas jam sakys: ką tu darai, per tavo tiesą tu prarandi draugus, pinigus, žiūrėk į Petraitį jis sėkmingai gyvena, nes žino kada sakyti tiesą, kada meluoti.
Tuo labiau be vidinio matimo ir vidinių energijų jutimo sunku ir suprasti kas yra tiesa, kas melas. Tiesa reikia justi, kur teka vitališkumas, kur energija liejasi lengvai, kur sunkiai. Juntant energijų tekėjimą lengva atkirti kas tiesa, kas melas. Nes su melu energija neteka.
Reikia pereiti nuo tikėjimo į tekėjimą, nuo negyvų nuostatų į situacijos jutimą ir būvimą momente. Tai kad tikėjimas sustiprėja, parodo kad nejuntamos energijos, viduje tin mentalinės šiuklės ir fantazijos.
Meilė yra ne prote, o vidinėje širdyje, meilė yr tekantis vitališkumas pakilęs iki, 4 čakros.
 Povilas ~ salivop@operamail.com
 2008-12-14 08:46


tylos patyrimo kokybė skiriasi,...kas man tyla, kitam ausų kamštukų reikia :) todėl, ir patirtys skirtingos. beje o gal dievo kibirktis ir tuštuma tai tas pats... :) Taip, ištikrųjų pati pastebėjau, kad mano tikėjimas tampa stipresnis, kai realiai susiduri, praktiškai išgyveni...todėl vien tikėjimo neužtenka... ir tai supranti, kai PATIKRINI.
 Aušra ~
 2008-12-13 22:41


Tu neteisingai supratai mano tikėjimą.Tu sutapatinai jį su kažkokia religija ir maldomis.Aš sutinku beveik su visais tavo žodžiais apie tylą.Aš taip pat ją radau ir turiu.Bet tu savo tyloje ir širdy matai tuštumą, o aš Dievo kibirkštį.Turėdami tai, mes tikrai patys esame dievais.
Ačiū už atvirumą.
Su meile.
 Dita ~
 2008-12-13 22:03


Tu teisi Dita. Tikintis žino, bet drįsčiau abejoti ar tas žinojimas išlaisvina jo sąmonę ir pakelia jo enrgiją link aukštesnių centrų. Tikėjimas yra aklas savo prigimtimi. Vidinis matymas atena ne todėl kad tiki, o todėl kad atsitapatini nuo minčių, emocijų, kūno. Sąmonė yra atkirai nuo kūno ir proto. Ji patiriama bemintėje erdveje, vidiniame kosmose. Norint patirti sąmonę tikėjimas ir maldos niekada nepadės. Mąstymas, tai kelias į pragarą. Nagrinėti save su mintimi, tai tas pats , kad dantis taisyti su atsuktuvu ir kirviu. Mintis labai grubi, ji beveik materiali, o sąmonės plėtimuisi reikia kur kas subtilesnės energijos, tokios kaip meilė, širdingumas, užuojauta, emocionalumas, jautrumas, gebėjimas įsiklausyti ir išreikšti ir t.t. Žmogui reikia psichinio ir psichologinio lanstumo, tam tikros judėjimo amplitudės, laisvės. Mintis, dogma, tikėjimas gi uždaro samonę į tam tikras ribas, į savotišką dėžutę, ir žmogus gali ten jaustis saugiai ir laimingai. Bet ne tam mes gyvename kad uždarytumėme save į narvus.
Aš čia nepamokslauju, tik dalinuosi savo patirtimi.
Dita teisi, kiekvienas eina savo tobulėjimo keliu ir nevalia žmogaus judinti ir kelti iš miego, nes jis gali supykti ir protestuoti, juk tai jo kelias ir prašom jo netrukdyti.
Mes Sansaros rate jau 100 tūkstačių metų ir mūsų sieloms jau nusibodo šios kelionės pirmyn ir atgal, vis daugiau sielų trokšta grįžti atgal į savo pirmapradę būseną.Mano supratimu, bet koks kelias geras, jei veda išlaisvinimo link. Čia yra dar kelios galimybės eiti tuo keliu džiaugsmingai su šokiais ir dainomis, ar eiti su ištysusiu veidu ir palinkuse galva. Malda, tai palinkusi galva ir saves menkinimas, o saves menkinimas nuodėmė. Aš nesmerkiu tų kurie tiki ir meldžiasi, jūs man visi mieli ir geri. Neskirstau žmonių į jokias klasifikacijas, nei pagal tikėjimą, rasę, lyti, išsilavinimą ir pan. Man svarbu ar žmogus atviras, nuoširdus, tekantisi ir pan. Aš čia rašau tik todėl, kad negaliu susilaikyti, kai žmonės ieškantys savęs garbina mintis, dievus ir teorijas. Privalau pasakyti kad radau savyje vietas, erves kur mintys nutyla ir atsiranda tyla ir ramybė. Tai tuštuma pripyldyta energijos ir matymas. Matymas, tai ne galvojimas, ne analizavimas, tai saves stebėjimas iš šono, atsitapatinimas.
Kai artės fizinė mirtis, paaiškės kas gyvenimą pragyveno teisingai o kas nelabai. Senatvėje mūsų kūnas taps mums našta ir mes negalėsime ilgai tapatintis su juo, nes jis sergatis ir vis mažiau veikiantis, o mūsų mintys gyvos ir norai aiškūs. Šiame neatitikime žmogus gali matyti kad kūnas nėra jis, ir tai gali atverti kelia į jo vidų.
Tie kas patyrė klinikinę mirtį ir matė savo kūną iš šalies, mirti nebijo, nes fizinė mirtis, tai ne pabaiga, o tesinys. Visas žmogaus gyvenimas turėtų būti pasiruošimas mirčiai. Reikia gyventi taip intensyviai ir sąmoningai, kad mirties akimirka sąmonė būtų laisva nuo prisirišimų ir minčių. Tada išėjimas iš kūno gali būti paskutinis. Reikia mokytis gyventi sąmoningai, mirti sąmoningai ir gimti sąmoningai. Sąmoningumas ateina, tada kai mes paleidžiame viską kas traukia žemyn, norus, ambicijas, tikėjimus, kryžius, dievus, mokytojus, tėvus. Jokia mintis neturi trikdyti proto tylos, tada yra palaiminga ramybė, ekstazė, vienovė su viskuo kas gyva, gamta. Tada kūnas taip toli nuo tavęs, kad net nesinori į jį grįžti, tada mintis tokia grubi, kad nesinori vėl susitraukti iki jos. Kol žmogus nepatirs bemintiškumo, satori, tol jis klajūnas be namų ir ramybės.
Tai tokia mano pasaka. Ačiū už dėmesį.
 Povilas ~ salivop@ operamail.com
 2008-12-13 20:30


Povilai, tikinčiam žmogui nereikia nieko tikrinti, nes jis žino.Kiekvienas mūsų eina savo tobulėjimo keliu, linkiu ir tau geros kelionės.Su meile
 Dita ~
 2008-12-13 18:52


Tai kad mes gyvename ne pirma karta, yra gera zinia. Dabar tereikia nuspresti ka su siuo gyvenimu daryti? Ar isristi savo karminius mazgus ir samoningeti, ar laukti mirties. Man malonu prisiminti , kad kunas mirs ir reikia gyventi sia akimirka kuo totaliau ir patirti viska simtu procentu.
Net jei zmogus ir patikes, kad gyvena ne pirma ir ne paskutini karta, tai gali neatnesti naudos. Nes tikejimas bukina zmogu. Reikia ne tiketi tuo, o patikrinti. Yra spec. priemones kurios padeda prisminti praejusius gyvenimus, net zmones ir situacijas kurios buvo anksciau. Todel netikekite o tikrinkite.
 Povilas ~ salivop@operamail.com
 2008-12-11 21:13


Tai kad mes gyvename ne pirma karta, yra gera zinia. Dabar tereikia nuspresti ka su siuo gyvenimu daryti? Ar isristi savo karminius mazgus ir samoningeti, ar laukti mirties. Man malonu prisiminti , kad kunas mirs ir reikia gyventi sia akimirka kuo totaliau ir patirti viska simtu procentu.
Net jei zmogus ir patikes, kad gyvena ne pirma ir ne paskutini karta, tai gali neatnesti naudos. Nes tikejimas bukina zmogu. Reikia ne tiketi tuo, o patikrinti. Yra spec. priemones kurios padeda prisminti praejusius gyvenimus, net zmones ir situacijas kurios buvo anksciau. Todel netikekite o tikrinkite.
 Povilas ~ salivop@operamail.com
 2008-12-11 20:39


REINKARNACIJA
ant, 2008-08-26 14:25 — vidma

Labas. Aš ką tik perskaičiau šiame internėtiniame tinklapyje tai, kad šia tema labai mažai yra rašoma, nes žmonės nežino ir negali žinoti tiksliai šios temos, nebent yra semamasi iš knygų ir panašiai. Tačiau jokiam pasaulyje žmogui nėra tiksliai žinomas šis dalykas kaip man..... man net jokių knygų nereikia, nes aš viską rašau iš savo vidinio pasaulio, kuriuo net neabejoju, nes man tikėti ar netikėti tuo nereikia, tiesiog man užtenka žinoti, nes pats Dievas man įrodo tai ko jokiam žmogui negalėčiau paaiškinti, nors aš tai bandau daryti, suvokdamas, kad tai yra neįmanoma padaryti.
Aš iš anksto atsiprašau skaitytojų, kad apie save nieko nerašysiu....., nes man tai daryti yra draudžiama.
Aš šiuo straipsniu atskleisiu žmonijai labai svarbų klausimą, tačiau tai liečia tik tuos žmones, kurie patikės mano rašomais žodžiais ir gyvenimą gyvena širdimi labai suartėję su Dievu. Tie žmonės po dešimtmečių, ar netgi po šimtmečių padėkos man už šį straipsnį.
TOKS DALYKAS , KAIP REINKARNACIJA IŠ TIESŲ EGZISTUOJA, TAČIAU NE KIEKVIENAM ŽMOGUI LEMTA TAI PATIRTI.
Žmogui netgi įmanoma žinoti apie savo praitą gyvenimą, tačiau tas žmogus privalo širdyje gyvenimą gyventi su gėriu, meile ir Dievu. Tačiau to dar neužtenka , JIS ŠIAME GYVENIME PRIVALO SAVE UŽPROGRAMUOTI , ką jis norėtų prisiminti kitame gyvenime iš savojo šito gyvenimo. Jei žmogus nepadaris tokios programos jis neturės galimybių sužinoti gyvendamas kitame gyvenime apie save nieko, netgi nežinodamas žmogus reinkarnacija netikės.
AR ŽMOGAUS SIELA GALI PERSIKŪNITI Į ŽVĖRĮ, GYVULĮ ARBA PAUKŠTĮ. Mano atsakymas būtų kategoriškai NEIGIAMAS, nes tai neįmanomas reiškinys būtų. Kodėl neįmanomas, tai galima suvokti gerai žinant kas tai yra pati žmogaus siela. Suvokiant tą dalyką, o tai galima suprąsti tik patyrus dvasiniame pasaulyje tam tikrus reiškinius, nekiltų abejonių. Visa tai pabandysiu paaiškinti tuo, kad žmogaus siela yra protaujantis tam tikra prasme reiškinys (joks givulys neturi žmogaus proto).
AR VISADA ŽMOGAUS SIELA REINKARNUOJASI. MANO ATSAKYMAS BŪTŲ KATEGORIŠKAI NEIGIAMAS IR TIKSLUS 100 PROCENTŲ, NES MANO YRA IŠTIRTA SITUACIJOS, KAI ŽMOGAUS SIELA NERASDAMA TAM TIKROS RAMYBĖS KLAIDŽIOJA ERDVĖJE ir negali reinkarnuotis pati to nenorėdama, nes bijo labai sunkaus žemiško gyvenimo, kurio nusipelno žmogus būdamas gyvas žemėje su labai netinkamu mastymu ir gyvenimo būdu. Tokių vienišų su niekuo nesusijusių tarpusavyje sielų yra milijardai, nors kai kurios ryžtasi grįžti į žemę.
KAS PO MIRTIES ĮVYKSTA SU NUOSTABIU TYROS ŠIRDIES ŽMOGUMI.
ATSAKYMAS; Tokio žmogaus siela susijungia su kurėju t.y su Dieviškąja dvasia ir pati pasirenka Šalį, kūno sudėjimą, akių spalvą, lytį, tėvus ir gyvenimo būdą žemėje, bei kitų daug nuostabių dalykų. TA PRASME ĮVYKSTA ŽMOGAUS PROGRAMAVIMAS TAM TIKRA PRASME.
Skaitytojams linkiu Dievo palaimos ir nuostabaus gyvenimo žemėje -Vidmantas- ( straipsniai yra ištirti dvasingumo keliais ir atitinkantis realias tiesas 100 procentų. )

-----------------------------------------------------------

tre, 2008-08-27 22:04 — Vaidas
apie reinkarnaciją, papildymai ir patvirtinimai

Sveikas, Vidmantai. Dažnai apie reinkarnaciją kalbama tik tiek kad ji yra arba nėra bet tai nieko nepasako. O toks platesnis paaiškinimas duoda kur kas daugiau. Neseniai teko atkreipti dėmesį į skirtumą tarp sielos ir tos dalelės kuri yra iš Dievo pas mus. Viena dalelė - tai Dievo fragmentas, kuris mus veda, kuris suteikia išminties, kuris taip pat užrašinėja mintis. Tačiau siela - toji dalelė kuri auga ji yra kuriama tarp proto ir dvasinės suvokimo sąmonės, suvokiant tarsi suliečiant bendrus taškus, siela - tai gerų darbų sąmonė. Jeigu būtų tik viena dalis dieviškoji, kuri augtų ir persikūnytų, tai paneigtų kad yra koksnors Dievo vedimas. Apie reinkarnaciją aš sakyčiau kad tai yra mūsų prote gyvenančio Dievo fragmento užrašyti prisiminimai/mintys iš kito žmogaus. Jeigu mes turime tokią dalelę su atmintimi, tai abejoju ir kolkas nemanau kad galima būtų teigti jog tame ankstesniame gyvenime buvome mes, tiesiog turime to žmogaus prisiminimus.

Įdomiai su mintimis apie tai kaip galima prisiminti praeitus gyvenimus užsiprogramavus. Man tetis yra pasakojęs kad vaikai gali "prisiminti" savo tėvų, senelių ar prosenelių prisiminimus. Taip pat žmonės kurie bendrauja su Dievu tiesiogiai kalba apie tai kad Dievas negali pasakyti konors apie kitus žmones, be tų žmonių sutikimo. Tai būtent tas sutikimas, man panašu kad jeigu žmogus sutiko kad jo prisiminimus kasnors kitas regėtų, tai net nebūtinai tai buvo to žmogaus prisiminimai.

Paukščiai ar žvėrys neturi gebėjimo suvokti/pažinti Dievo, kaip to neturi sutrikusio/neišsivysčiusio proto žmogiškieji individai. Todėl žinoma Dievo fragmentas neįsikūnija su ta "užrašyta atmintimi" vedimui kokiame nors gyvūne. O ir žmoguje tokia dalelė įsikūnija tik nuo pirmo vaiko moralinio sprendimo.

Aš sakyčiau kad Dievo valia yra kad žmonės patyrę vieną gyvenimą, gavę unikalią asmenybę tik gimimo momentu pereitų į jau dvasinius pasaulius toliau mokytis tarnauti ir siekti Rojaus esančio kūrinijos centre. Tai yra tik žmonių nenoras vykdyti Dievo valią, ar jų pačių nuosprendis pasirinkimas įsikūnyti dar kartą. Labai daug kas priklauso nuo minčių, dvasinių nusistatymų. O laisva valia yra patenkinama, tam tikruose rėmuose.

Iš esmės viskas parašyta yra teisinga, tik tas vaizdas iš kūrinijos iš Dievo ir amžinybės požiūrio kodėl viskas ir kuria kryptimi juda manau turi būti paminėta. O būtent Dievo valia yra kad mes neprisirištume prie planetos vienos, o judėtume jau nebematerialiame pasaulyje tolyn karjeros laiptais. Yra labai daug pasaulių, labai daug mokytojų, laukia ir draugai giminės jau po prisikėlimo. Kūrinija nuolat plėsis tam tikrais etapais, todėl net ir mes pasiekę ribinį tobulumą iškeliausime ir iš Rojaus su neįsivaizduojamu pasikeitimu tam kad mokytume apie Dievą jau kitus.

Aš irgi linkiu tos dieviškos ramybės ir palaimos, kada visuomet yra vieningumas su Dievu, pastovi sąmonės būsena nukreipta tikslingai, atsikračiusi gyvulinių polinkių. Dėkui už pasidalinimą Vidma.
 citavimas ~
 2008-08-28 12:20


Aš tai jaučiu kaip žmones motyvuoja "mažučiai teiginiai" kaip motyvacija kodėl būtent turėtų ar neturėtų būti reinkarnacija. Jie nepažįsta Dievo ir nežino jo kilimo plano, jie nežino kas yra Rojus, nežino kad tvarinių vis daugėja o kūrinija plečiasi, nežino ką jie turės veikti per amžinybę, nežino kiek yra dvasinių mokytojų dvasiniuose pasauliuose ne materialiuose. Jie pamiršta savo gimines ir draugus su kuriais galėtų susitikti po prisikėlimo, jie galbūt patys nepatenkinti savimi ir nori viską pamiršti. Jaučiu didelę neteisybę kada Dievas vadinamas tokiu žiauriu kad verstų ka nors kartoti, atimtų atmintį, ar taip banaliai žmogiško supratimo lygyje auklėtų. Dievo planas yra pranokiantis žmogišką supratimą kurie gyveno tik žemėje.

Žmogus nėra kūnas, Dievas nėra kūnas o dvasia taip pat. Turi būti dvasinis augimas, o ne kūniški patyrimai. Yra didelė kūrinija, ir mes visą ją apkeliausime kiaurai per materiją be trinties greitai skraidančiu aukštų virpesių kūnu, jei tai galima taip pavadinti. Žmogus apsispręsti ar nori vykdyti Dievo valią ar ne gali ir turi per vieną gyvenimą. Ir aš turbūt nukopijuosiu čia tekstą iš kitos vietos...
 Vaidas ~
 2008-08-28 12:18


O ką mes patys kiekvienas galvojam apie renkarnaciją apart nuorodų ir kitų nuomonių , kur mūsų pačių nuomonė. Jeigu mes ne kūnas , žmogus ne kūnas. Tai kam tam kas mes iš tikro esam vis nauji kūniški patyrimai.Jeigu Kūrėjas mus sukūrė pagal savo paveikslą.Tai ir turim tapti tokie kaip Jis, ar Jis turi kūną.Materialų ar kokį kitokį kūną.O kelias koks link Jo ar vis per kūniškus patyrimus, kam sielai o ir dvasiai vis nauji kūniški patyrimai. Ar sielos patyrimas gyvenimas patiriamas būnant materialiam kūne o dvasios patyrimas buvimas dvasia ar ir neįmanomas be materialaus kūno.Ar tam ,kad vikšras taptų drugeliu , jeigu vieną kartą jis tokiu jau tapo vėl iš naujo reikia tapti vikšru ir vėl nueiti vikšro patyrima vietoi to kad patyrti ką reiškia būti drugeliu.
 rimantas ( Kaunas ) ~ rimzak@xxx.lt
 2008-08-28 11:26


Aš manau turint pakankamai didelius karminius nuopelnus įmanoma atgimti žmogumi .
 Ieva ~
 2008-08-28 10:36


Kiekis kiek daug apie tai kalba nieko būna nereiškia kai yra konors įsikabinama. Vieni betkame atras priekabių paneigti kanors, kiti tame pačiame matys naudą. Todėl tik trumpai pasakysiu kad reinkarnacijos nėra, taip kaip žmonės tai įsivaizduoja. Tokie dalykai kaip yra ar nėra, neturėtų trukdyti žengti pirmyn tiesiog. Sielos ramybės jums.
 Vaidas ~
 2008-08-23 23:22


Reinkarnacija yra as to tikiu
 Ieva ~
 2008-08-23 08:00


Ištrauka iš Viešpaties Lanto 2008-06-22d. diktavimo:
"Jūs būtinai turite visi prieiti prie to suvokimo, kad jūsų gyvenimas yra tik viena ištisos jūsų įsikūnijimų grandinės grandis.
Ir tik tuo atveju, kai jūs nustojate mąstyti vieno įsikūnijimo kategorijomis, jūs galite pakilti virš jūsų gyvenimo sumaišties ir pradėti nagrinėti ilgesnius laiko periodus. Dienos sumaištis pasitraukia tada, kai jūs galvojate apie Amžinybę. Ir tik iš šio proto ir širdies nuraminimo taško jūs sugebate teisingai įvertinti visus aplink jus vykstančius procesus".
 Ananda ~
 2008-06-24 13:57


Tiesa gerai, bet ją reikia pažinti. O dėl Tėvo - tai išsiaiškink ką tuo vardu vadini ir tik tada imk spręsti ar kitiems patarti. Visi kalbasi su savo Aukščiausiuoju Aš, bet nepuola visų mokinti ar pateikti savęs kaip vienintelio ir teisaus mokytojo(kaip tai daro A.) Galvok savo galva - kiekvieno kelias skirtingas. Mokytoju pasirink bet kurį Pakylėtąjį ir būsi apsaugotas nuo iliuzijų pinklių ir klystkelių. Šiuose laiškuose tiek daug kondensuotos išminties ir mokymų - kad tikrai neverta blaškytis kitur. Blaškydamiesi išsibarstysim ir galiausiai neatliksim to, ką galim. Sėkmės Kelyje.
 Gilė ~
 2008-01-10 07:29


Gile, pati daug kartu sakei kad Jėzus turėjo omeny tris dalykus įvardijant Tėvą, o čia pamini tik vieną. Urantijos Knyga - yra plačiausias apreiškimas apie Dievą Tėvą ir visą kūriniją, kuris išlaisvina nuo betkokių neaiškumų. Reinkarnacijos nebuvimas - yra tiesa, ir gyvybė, Tėvo meilė, jo dieviškumas. Tame aš suvokiu Dievą kaip nesantį menkesnį nei tobulas, ir mylintis Tėvas. Daug apreiškėjų dabar yra gailestingi, ir aš neatimu iš jūsų tokio kad ir klaidingo tikėjimo jeigu jums tai padeda augti dvasiškai. Todėl ir rašiau "ieškantiems". Nerašysiu čia daug puslapių, ačiū už nuorodas, bet aš nekalbėsiu netiesos.
 Vaidas ~
 2008-01-09 22:04


Vaidai, nepainiok čia UK. Tėvo sąvoką mums pateikė Jėzus - o Jo Tėvas yra Viešpats Maitrėja - dar kartą paskaityk ką Jie kalba.
Deja, A. - bendravimą su Tėvu supranta kaip bendravimą su Pirminiu Šaltiniu. Kyla klausimas kaip Jėzus, bendraudamas su visais teigia reinkarnaciją, tikrai labai dažnai kalba apie karmą, o A. (beje vieninteliam) - priešingai?
Atsakymą galima rasti :
http://www.askrealjesus.com/K_JESUS_ANSWERS/D_BY_JESUS/Teachreincarn.html
http://www.flamerose.net/e_answers/d_modernteachers/whyneed.html (rusų kalba - bet daug paaiškinimų kodėl taip atsitiko su A.)

 Gilė ~
 2008-01-09 11:07


Visa ko Tėvo mokymas apie reinkarnacijos NEBUVIMĄ, ieškantiems:
http://www.urantija.lt/?pid=13&id=16459&all=0&sort=atsakymas
 Vaidas ~
 2008-01-08 22:40


Sai Baba apie reinkarnaciją

Niekada neribok savo mąstymo vienu gyvenimu. Vieno vienintelio gyvenimo nėra. Tu esi gyvenęs jau tiek daug kartų, kad turėtum tai ir pats žinoti. Tačiau tu užmiršti tuos atskirus gyvenimus. Užmaršumas būtinas, kad tavęs neslėgtų prisiminimai. Jų našta gali tapti nepakeliama...

 Audrius ~ audrius.kazakauskas@gmail.com
 2007-12-06 11:37


Reinkarnacijos minties poveikis asmeniniam gyvenimui

1. Aš nebijau mirties. Kadangi žinau, jog tikrų tikriausiai jau anksčiau gyvenau, tai, be abejo, ir po tarpinio gyvenimo anapus būsiu vėl inkarnuotas žemėje.

2. Jeigu miršta man artimas žmogus, tai mane, be abejo, liūdina. Tačiau mano liūdesys bus daug mažesnis, jei žinosiu:

a) kad jis ne numirė, o toliau gyvena kitame lygmenyje,
b) kad jis, be abejo, dažnai - nors ir nematomas - būna su manimi,
c) kad jį ištiko iš anksčiau numatytas teisingas likimas ir kad jis mirdamas buvo pasišauktas,
d) kad aš tą asmenį po savo mirties vėl pamatysiu tarpiniame gyvenime (anapus) arba kitame žemiškajame gyvenime ir
e) kad niekad neišsiskiriama amžinai.

3. Aš pakantus visiems žmonėms, kol jie nesikėsina į mano ir kitų laisvę. Pakantus bet kokiam tikėjimui ir nuomonei, kol ta pati teisė pripažįstama kitiems. Kadangi mes, žmonės, sulig kiekvienu gyvenimu vis labiau vystomės ir plečiame savo sąmonę. Aš niekuomet iš aukšto nežiūriu į kitaminčius, nes galbūt kitame gyvenime mąsčiau taip pat. Todėl niekam neperšu savo įsitikinimų, nes kiekvienam reikia laiko praplėsti savo sąmonės riboms, kai tam ateina metas. Be to, suprantu, kad savo būsimame gyvenime, be abejo, dažnai keisiu ar papildysiu savo įsitikinimus.

4. Aš niekuomet neniekinsiu kitų žmonių, nesvarbu, kas jie būtų. Kadangi žinau:
a) kad neniekinsiu kitos lyties, nes tikriausiai jau pats esu buvęs kitos lyties,
b) kad nejuodinsiu nieko, kas yra kitokios odos spalvos, tautybės ar rasės, nes pats galėjau būti toks arba dar toks būsiu. Aš taip pat suprantu, kad jeigu ką nors žeminu dėl to, kad jis kitoks, tai aš paskui pats priklausysiu tai tautai ar rasei, jog labiau ją suprasčiau ar mylėčiau. Taip pat aš niekada nežiūrėsiu iš aukšto į kitus dėl to, kad jie yra neturtingi, luoši, negražūs ar kitokie, nes kiekvienas išsirinko savo aplinką, išvaizdą ir polinkius, kad pasimokytų to, ko jam dar trūksta.

5. Aš niekuomet kitiems nepavydėsiu, jeigu jie bus turtingesni, galingesni, labiau pripažinti, protingesni, sveikesni ir išoriškai gražesni. Kadangi jie susikūrė šiam gyvenimui tokias mokymosi sąlygas, kad naudodamiesi jomis išmoktų to, ko reikia dvasiniam tobulėjimui. Galbūt ankstesniame gyvenime man buvo prieinamos tokios pat priemonės arba bus prieinamos kitame gyvenime. Mes visi tobulėdami privalome išeiti visą mokymosi kursą.

6. Aš turiu vaiką, todėl suteiksiu jam galimybes ugdyti individualius polinkius, jeigu jie nėra kenksmingi, neprimetinėsiu jam savo valios ir nebandysiu palaužti jo valios. Kadangi žinau, jog jo ankstesni gyvenimai jau yra jį suformavę ir kad jis šiame gyvenime turi išeiti savo mokymosi programą, kuri gali būti kitokia negu mano. Todėl aš gerbiu jo asmenybę. Be to, aš žinau, kad ankstesniame gyvenime jis jau buvo suaugęs žmogus, galbūt mano miręs giminaitis ar draugas. Aš anksti seksiu, ar jis ko nors nekalba apie savo ankstesnį gyvenimą. Aš jam to nedrausiu ir nesistengsiu atpratinti nuo to kaip nuo nesąmonių. Galbūt tas vaikas ankstesniame gyvenime jau buvo mano partneris, mano motina, mano tėvas, mano draugas, mano draugė. Ir galbūt kitame gyvenime aš atgimsiu kaip savo vaiko sūnus ar duktė.

7. Aš žinau, kad neatsitiktinai išsirinkau savo partnerį, kad aš jau pažįstu jį iš ankstesnio gyvenimo ir mes tarpiniame gyvenime nusprendėme vėl būti kartu ir mokytis iš viens kito. Kadangi kiekviena partnerystė yra mokymosi bendrija gyvenimo mokykloje. Ir aš noriu kiek įmanydamas išnaudoti tą galimybę, kol ji egzistuoja.

8. Aš pripažįstu savo tėvus tokius, kokie jie yra. Kadangi aš juos pats pasirinkau prieš gimdamas. Jie suteikia mano gyvenimui kaip tik tokias sąlygas, kokių reikia, kad išmokčiau to, ko privalau išmokti.

9. Į gyvenime sutinkamus asmenis, įvykius ir likimo smūgius žiūriu kaip į svarbius pagalbininkus mokantis to, ko man privalu išmokti. Aš nepavydžiu kitiems to, kad jie galbūt kitomis priemonėmis mokosi ko kito. Todėl mane ištinkančius likimo smūgius sutinku oriai ir žvelgiu į juos daugiau kaip į mokymosi galimybę. Aš nesiskundžiu jais, tik klausiu, ko turiu ar privalau iš jų pasimokyti.

10. Taigi žemė yra mokymosi vieta. Sulig kiekviena inkarnacija mes mokomės būti supratingesni, pakantesni, o pirmiausia mielesni. Kai po daugelio inkarnacijų mūsų sielą bus persmelkusi vien meilė, mes paliksime šią žemės mokyklą, nes būsime išlaikę abitūros egzaminus ir galėsime eiti į aukštesnius universitetus, kur mums bus perteikiamos aukštesnės išmintys ir aukštesnė meilė.

11. Aš žinau, kad nusikalsdamas meilės reikalavimams kada nors pats būsiu tas, su kuriuo bus elgiamasi šiurkščiai. Tiktai taip išmoksiu būti švelnus mintimis, žodžiais ir darbais. Visa, kuo pakenksiu kitiems, kada nors atsigręš prieš mane. Karmos dėsnis, valdantis šį mokymosi procesą, visuomet teisingas. Mano atžvilgiu jokios neteisybės nėra. Todėl aš nekaltinu jokio žmogaus ir jokių aplinkybių, tik svarstau, ko man iš kokios nors skriaudos reikia pasimokyti ar atpirkti ankstesnio gyvenimo kaltę, nes atsitiktinumų nebūna.

12. Aš žinau, kad viskas gyvenime turi prasmę. Nėra jokios beprasmybės. Viskas, su kuo susiduriu, man svarbu. Todėl stengiuosi įžvelgti daiktų ir įvykių prasmę.

13. Aš suprantu, kad vien nuo manęs priklauso, kaip greitai ar lėtai tobulėsiu dvasiškai. Aš vienas atsakingas už tai, kas man gyvenime atsitinka gero ar blogo, nes visa tai yra mano žodžių ar veiksmų pasekmė. Kad kitame gyvenime patirčiau džiaugsmą ir meilę, šį gyvenimą išnaudosiu suteikdamas daug džiaugsmo ir daug meilės kitiems. Aš vienas esu savo laimės kalvis. Aš nekaltinu nieko kito. Kadangi esu, buvau ir būsiu atsakingas už viską, kad ir kas man atsitiktų.

14. Gyvenimą aš laikau dovana, leidžiančia žemėje toliau ugdyti savyje meilę ir supratingumą. Man džiugu padėti augti kitiems ir priimti jų pagalbą, naudingą mano augimui. Todėl esu kiekvieną dieną dėkingas, kad gyvenu žemėje ir galiu daugiau sužinoti apie meilę ir jos mokytis, taip pat esu dėkingas, jog galiu vis plačiau atverti savo sąmonę dieviškiesiems dėsniams ir dieviškajai meilei.


Reinkarnacijos minties poveikis visuomenės gyvenimui

1. Kadangi reinkarnacija kaip faktas bendra visiems, tai į kiekvieną žmogų žiūrima kaip į lygiateisį. Nė vienas nėra menkinamas. Tyčinis kieno nors aukštinimas ar skriaudimas net kitų pavedimu atsiliepia asmeninei karmai.

2. Karmos dėsnis pripažintas visų, vadinasi: tai, ką darai kitam, savo kailiu patirsi arba dar šiame gyvenime, arba vėlesniame. Kadangi karmos dėsnis visuomet teisingas, tai joks blogas darbas nelieka neatlygintas. Karmos dėsnis skirtas mokymosi procesui.

3. Jei kiekvienas žinos, jog jis galbūt galėjo gyventi bet kurioje šalyje ir priklausyti bet kuriai religijai, tai atsiras globalinės tarpusavio priklausomybės jausmas. Todėl tarp šios žemės šalių neliks konkuruojančio mąstymo, kils bendrystės, o ne priešpriešos jausmas. Žmonės jausis kaip pasaulio bendrija ir žiūrės į vieni kitus su pagarba, pakantumu ir supratingumu.

4. Ištikus bėdai padės vieni kitiems, nes žinos, kad tarp žmonių, tarkim, bado ar katastrofos nusiaubtoje šios žemės vietoje gali būti giminių ar mylimų asmenų iš ankstesnio gyvenimo. Bet koks abejingumas kitų nelaimei vėlgi veikia tautos karmą. Todėl tiems, kurie pakliuvo į bėdą, bus uoliai padedama. Bus išvis daug labiau rūpinamasi visų šalių gyventojų gerove.

5. Kiekvienas atskiras asmuo kitaip žiūrės į valstybę ir jausis atsakingas už jos gerovę. Kadangi jei aš apgausiu valstybę, tarkim, nesumokėdamas mokesčių, tai pats kada nors ko nors negausiu dėl karminių priežasčių. Kadangi kad ir ką aš bepadaryčiau valstybei ar atskiram asmeniui, tai kada nors bus padaryta ir man. Todėl sąžiningumas yra geriausias apsidraudimas būsimam gyvenimui.

6. Prieš tapdamas globaliai atsakingu pasaulio piliečiu, žmogus jausis atsakingas kaip savo valstybės pilietis. Jeigu jis gyvens paisydamas vien savo interesų ir išnaudos valstybę, tai kada nors vėlesniame gyvenime, susiklosčius aplinkybėms bus išnaudojamas pats. Egocentrinis mąstymas ir veiksmai garantuoja neteisybę ir šiurkštumą vėlesniame gyvenime.

7. Tikybinės bendrijos ir pasaulio religijos skubės pasisavinti reinkarnaciją ir įterpti į savo tikėjimo sistemą, nes ji yra faktas. Nėra nepakartojamo gyvenimo, esama nepakartojamų gyvenimų ciklo. Sulig kiekvienu gyvenimu siela vis labiau tobulėja. Reinkarnacija yra teisingiausia religija. Jeigu žmogus nusikalto artimo meilės įstatymams, ji suteikia galimybę tai ištaisyti kitame gyvenime. Dievas jau nebe piktadarys, kuris siunčia į pasaulį luošus vaikus, ir leidžia, kad milijonai žmonių mirtų iš bado ar žūtų karuose.

8. Grąžinimo terapijos laukia sunkus uždavinys. Pavyzdžiui, socialinio aprūpinimo sistemoje narkomanai ir alkoholikai, matyt, bus grąžinami prie jų manijų priežasčių ir taip bus panaikinamas liguistas polinkis. Psichiatrija nebus net įsivaizduojama be grąžinimo terapijos. Kadangi kitoniškas elgesys, kenkiantis sau ar kitiems, gali būti susijęs su ankstesnio gyvenimo priežastimis, kurias reikia išsiaiškinti ir panaikinti. Ligonių kasos savo sąskaita mokys grąžinimo terapeutus, kad neturėtų didžiulių gydymo kaštų, nes grąžinimo terapija dažnai gali labai greitai padėti, o įprastiniai gydymo būdai labai ilgi ir kartais nesėkmingi.

Psichologijai reikės palaidoti daugelį senų, pamėgtų teorijų ir sukurti naujas, kur daug vietos bus skiriama reinkarnacijai. Universitetuose bus įkurtos reinkarnacijos psichologijos katedros.

Medicinai daug ką reikės apmąstyti iš naujo. Po profesoriaus med. dr. Stevensono atradimų žinoma, kad apsigimimų priežastys gali būti ne genetinės ar virtualios, o daugeliu atvejų susijusios su ankstesniu gyvenimu. Reinkarnacija atliks nemažą vaidmenį chirurgijoje. Daugeliu atvejų, jeigu nereikės skubiai operuoti, gydytojas ar chirurgas siųs ligonį pas grąžinimo terapeutą, kad, pavyzdžiui, vagotomijos atveju nustatytų, ar skrandyje anksčiau nebūta žaizdos, kurią, jeigu tas faktas pasitvirtina, paskui gydo terapeutas, nes antraip toje vietoje nuolatos kartosis kokie nors ligos simptomai. Jeigu kam nors ankstesniame gyvenime ietimi buvo perverti inkstai, tai vėlesniame gyvenime jis gali justi chroniškus skausmus, netgi tada, kai medikai neranda jokios ligos simptomų. Gydytojų ir grąžinimo terapeutų bendradarbiavimas bus būtinas savitarpio supratimui.

Kadangi mes, žmonės, žinosime, jog atgimsime šioje žemėje, tai būsime suinteresuoti, kad pasaulis būtų švarus ir sveikas, kad kitame žemiškajame gyvenime jį rastume tinkamą gyventi ir galėtume tobulėti dvasiškai ir protiškai. Taigi mes labiau rūpinsimės aplinka ir neleisime jos teršti. Filosofija iškels į pirmą planą tas didžias filosofijas ir filosofus, kurie jau bus pripažinę reinkarnacijos patirtį. Reinkarnacijos pripažinimas skatina visiškai naujai mąstyti ir todėl duos pagrindą naujiems filosofiniams mąstymo modeliams, kurie mažiau laikysis abstraktaus mąstymo, o imsis apdoroti ir integruoti tai, ką apskritai duoda žinojimas, paremtas grąžinimais į ankstesnį gyvenimą. Bus nuodugniai tyrinėjamas tarpinis gyvenimas, kur mes būname sielos, besiruošiančios vėl atgimti žemėje. Filosofija paklaus: „Kas sukūrė šią reinkarnacijos sistemą su tarpiniu gyvenimu, koks viso to tikslas ir prasmė?" Todėl ontologija įgis visiškai naują perspektyvą, ir gali būti bandoma per savo transo patirtį, per paties ėjimą į vidų ar per galimus atskleidimus suvokti pasaulio sukūrimo principą.

13. Nepaprastai suklestės menai, nes menininkams atsivers naujas kūrybinių temų ratas, o žmonės greičiausiai nepaprastai domėsis reinkarnacijos tema. Tad šios srities imsis kinas, televizija, teatras, o ypač literatūra. Vaizduojant asmenis ir jų veiksmų motyvus atsispindės ir jų ankstesnių gyvenimų fonas, ir čia, be abejo, svarbią vietą užims karmos dėsnis.

14. Mes mažiau vaikysimės pripažinimo, valdžios ir turtų, nes žinosime, jog svarbiau yra savyje ugdyti meilę, ir dėl to būsime labiau linkę kaupti turtus viduje. Mes atsakingiau elgsimės su gyvenimu, laikysime didele dovana tai, kad galime būti šioje žemės mokykloje, kur mums reikia mokytis meilės ir dieviškųjų įstatymų. Reinkarnacija daug prisidės prie to, kad mūsų pasaulis taptų gražesnis ir malonesnis, kad jame būtų malonu gyventi, mylėti ir mokytis.

Paimta iš knygos "Reinkarnacijos naujienos"

 Audrius ~ audrius.kazakauskas@gmail.com
 2007-11-19 23:45


Pirmą kartą žmogus gimsta, kai išeina iš motinos įsčių, atsinešdamas į žemę savo amžinos kūrybos vaisius.
Antrą kartą žmogus gimsta, kai suvokia, kad jis ir jo Vienatinis gyvena kartu jo žemiškoje formoje.
Trečią kartą žmogus gimsta, kai susitinka su Mokytoju.
Ketvirtą kartą žmogus gimsta, kai miršta savo žemiška mirtimi.
Periodai tarp šių gimimų – kūrybinės dvasios vystymosi periodai – vyksta tik pagal neišvengiamus ir nekintančius priežasčių ir pasekmių dėsnius.
Pastebėti priežasčių ir pasekmių dėsnio veikimą savo paties gyvenime lygiai taip pat sunku, kaip ir nusimesti nuo savo organizmo visus nešvarumus, prilipusius prie jo per ilgus gyvenimų amžius. Kai žmogus nužengia į žemę, jis tiksliai žino, kokią naują savybę turės išsiugdyti ir kokias senas aistrų jėgas turi perdirbti į džiaugsmo jėgą, t.y., energiją, kuri vienintelė įveda žmogų į kūrybą, į harmoniją.
Ne dėl tiesuolių siunčia Gyvenimas į žemę savo išrinktuosius, bet tik dėl nuodėmingųjų, o iš visų nuodėmingųjų nuodėmingiausias tas, kuris pamatė žmoguje nuodėmę, o ne jo Dievą.
Kuo arčiau jūs būsite prie Dievo savyje, tuo ryškiau ir aiškiau regėsite Dievą sutiktame žmoguje.
Niekas negali numirti nei anksčiau, nei vėliau skirto laiko, bet tik tada, kai jis padarė viską, ką galėjo šiame įsikūnijime; taip ir mokinys gali būti Mokytojo priimtas ar išsiųstas tik tada, kai jis pasiruošęs.
 Audrius ~ audrius.kazakauskas@gmail.com
 2007-10-07 20:19


Jėzus taip pat tvirtindavo Karalysčių Misterijose ir alegoriniuose posakiuose tuos pagrindinius įstatymus, kurie buvo pamatiniai akmenys kiekviename Mokyme: Persikūnijimo Įstatymas ir Karmos Įstatymas. To pavyzdžius randame Evangelijose, nekalbant apie kitus šaltinius. Šie Gyvenimo Įstatymai buvo pagal bažnyčios tėvų liudijimus pirmaisiais krikščionybės amžiais, neatskiriama Jėzaus Mokymo dalimi. " Doktrina apie persikūnijimą buvo panaikinta tik 553-iais metais po Kristaus gimimo antrajame Konstantinopolio sobore... ir tapo "erezija" tarp oficialios krikščionybės". Persikūnijimo Įstatymą, kaip patvirtina Evangelija, žinojo žydų knygų mėgėjai. "Tada jo mokiniai paklausė :"Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?" Jis atsakė:"Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atitaisyti. Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo". (Mt. 17:10-12). "Ir jeigu norite priimti, tai jis/Jonas/ yra tas Elijas, kuris turi ateiti". (Мt.11:14).
Apie tai, kad Jėzus tvirtino neginčijamą kosminį Įstatymą, kalba jo žodžiai apie gavimą :"Iš tiesų sakau jums:nėra nė vieno, kuris dėl manęs ir dėl Evangelijos paliktų namus, ar brolius, ar seseris, ar motiną, ar tėvą, ar vaikus, ar laukus ir kuris jau dabar, šiuo metu, negautų šimteriopai namų, brolių, seserų, motinų, vaikų ir laukų(kartu su persekiojimais) ir būsimajame pasaulyje-amžinojo gyvenimo. Tačiau daugel pirmųjų bus paskutiniai ir daugel paskutinių-pirmi". (Мk.10:30, 31). Apie persikūnijimo Įstatymą liudija ir kiti žodžiai iš ketvirtosios Evangelijos: "Tada žydai jam sakė:"Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi regėjęs Abraomą?" Jėzus tarė:"Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu!"(Jn.8:57, 58).

Žinodamas Karmos įstatymą, Jėzus mokė atsakomybės už savo poelgius. "Todėl sakau jums: teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį"(Мt.12:36). "…eik pirmiau susitaikinti su broliu, ir tik tada sugrįžęs aukok savo dovaną. Greitai susitark su savo ieškovu, kol tu dar kelyje su juo"(Мt.5:24, 25). "…ir ką suriši žemėje, tas bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje"(Мt.16:19).

Būdamas įšventintuoju Jėzus žinojo, kad kosminis Atpildo Įstatymas atsilygina žmonėms ne tik pagal poelgius, bet ir pagal norus ir mintis, dėl to ir geidžiamas(gašlus) požiūris į moterį jau turi būti baudžiamas. Išvengti bausmės negalima. Jei nėra matomų liudininkų, yra nematomas liudininkas - Karmos Įstatymas. " Nėra nieko uždengta, kas nebus atidengta, ir nėra nieko paslėpta, kas pasidarys žinoma" (Lk.12:2). Žinodamas apie minties jėgą, Kristus perspėdavo teisingai elgtis ir mąstyti. " Skaitydamas jų mintis, Jėzus sakė:"Kam taip piktai mąstote savo širdyje?"(Мt.9:4). " Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite; nes tai yra įstatymas ir Pranašai". (Мt.7:12).
 Audrius ~ audrius.kazakauskas@gmail.com
 2007-08-26 22:07


Štai ką apie reinkarnaciją sako Didysis Dieviškasis Nukreipėjas :
"Deja, žmonijos dauguma vis dar netiki reinkarnacija ir gyvena taip, lygtai priekyje būtų tik mirtis. Kiekvieną kartą, kai jūs panašiai mąstote, jūs ribojate savo galimybes ir nutraukiate jūsų ryšio su aukščiausiomis oktavomis ir mumis, Pakylėtųjų Pulkais galimybę".
 Audrius ~ audrius.kazakauskas@gmail.com
 2007-08-22 12:46


Reinkarnacijos ir Karmos Įstatymas, tai pagrindiniai šios visatos įstatymai. Štai ką sako Viešpats Šyva savo 2007-07-08 d. laiške: "Milijonus metų mes sekame žmonijos evoliucinį vystymąsi. Ir jūsų sąmonė Dieviškosios Tiesos suvokimo plane ne per daug pasistūmėjo per paskutinius tūkstančius metų. Nereikia painioti jūsų intelekto vystymosi ir Dieviškosios sąmonės vystymosi. Jums kaip ir anksčiau su didžiuliu sunkumu einasi suvokti paprastas Dieviškąsias Tiesas, susijusias su reinkarnacija ir karmos Įstatymu".
Iš tikrųjų, asmeniškai man, karma ir reinkarnacija nesukelia kažkokių tai papildomų abejonių ar svarstymų. Tai kaip savaime suprantamas ir logiškas dalykas.
Apie karmą kalbėjo Jėzus prieš 2000 metų, sakydamas :"Ką pasėsi, tą ir pjausi". Galima pateikti kitą pavyzdį :"Kaip šauksi, taip ir atsišauks". Skaičiau, kad senais laikais ir Biblijoje buvo minima reinkarnacija. Tačiau imperatoriui Justinijanui ir jo žmonai nepatiko mokymas apie reinkarnaciją ir jis pareikalavo iš bažnyčios vadovų ją pašalinti. Šeštame šimtmetyje po Kristaus reinkarnacija buvo išimta iš Biblijos, išskyrus keletą vietų, likusių nepastebėtomis.
"Kalbėdami apie Joną Krikštytoją, mokiniai klausė Jėzaus:kas toks Jonas? Kas toks šis neįprastas žmogus, kuris pamokslauja dykumoje? Jėzus atsakė:argi jūs neprisimenate, ką aš jums sakiau. Jis yra Elijas, kuris vėl atėjo". Kitą kartą kai jis išgydė akląjį, jie paklausė :"kas padarė nuodėmę, šis vaikas ar jo tėvas, kad šis berniukas gimė aklu?" Kitais žodžiais ,ar buvo tai tėvo karma, kuris dėl kažkokio tai nusikaltimo savo gyvenime turėjo gauti aklą vaiką, ar buvo tai vaiko karma, padariusio klaidų pereitame gyvenime ir dėl šito gimusiam aklu. Daugelis ankstesniųjų bažnyčios tėvų, pavyzdžiui Origenas, mokė reinkarnacijos.
 Audrius ~ audrius.kazakauskas@gmail.com
 2007-08-03 21:33


Nuorodoje - Pakylėtieji Valdovai - galima rasti ne tik kiekvieno Valdovo diktavimus pasiuntinei Tatjajai, bet ir pakankamai informacijos apie kiekvieną Valdovą, bet ir apie Jų inkarnacijas. Įdomu.Apsilankykite.
 Gilė ~
 2007-06-27 05:45