Trečioji dalis - Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai
Sirijus - Pakylėtųjų Valdovų Laiškai

Pakylėtieji Valdovai
Diktavimai pagal metus:
2014 metai 2013 metai
2012 metai 2011 metai
2010 metai   2009 metai
2008 metai   2007 metai
2006 metai   2005 metai
Meditacijos | Rožiniai
Specialūs puslapiai
Šaukiniai | Rožių kelias
Susiję terminai
Knygos Lietuvių kalba
Valdovų rekomendacijos

vėlesnius negu:

ir ankstesnius nei

GMail 
Translate eng-lt 
Google+ Socialinis tinklas 
Google Chrome 
Opera, greita ir saugi interneto naršyklė

Papildomos sritys

Naujienos

Gyvenimo Etikos Universitetas
Transliacijos internetu (ru)
Motinos Marijos puslapis
Laiškai Karminei Valdybai
Kaip rašyti laiškus
Kaip skaityti laiškus
Dvasinis atskyrimas
Mantros
Knygos internetu (Nauja)
Nuorodos į puslapius

Diskusijos forume
Svečių Knyga ( ten.lt )
Laiškų aptarimas (nauji)

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai


Trečioji dalis

I I I

Žinok, kad nėra kitokio išgijimo nuo noro, nėra kitokio išgijimo nuo apdovanojimo troškimo, nėra kitokio išgijimo nuo nepatenkintos aistros kankinimų, kaip tik nepalaužiamas žvilgsnio ir klausos siekis į tai, kas neregima ir tylu. [1]
Žmogus turi tikėti savo įgimtu sugebėjimu vystytis. Žmogus turi atmesti savo aukščiausios prigimties baimę ir neturi atsitraukti spaudžiamas savo mažesnio ir materialaus "aš". [2]
Visa praeitis parodo, kad sunkumas negali būti kaip pasiteisinimas nusiminimui ir juo labiau nevilčiai, priešingu atveju pasaulis neturėtų daugelio civilizacijos stebuklų. [3]
Puolimo ryžtingumas yra pirmoji būtinybė pasirinkusiam savo kelią. Kur gi jį surasti? Įsižiūrėjus, nesunku pastebėti, iš kur kiti semiasi šio ryžtingumo. Jo šaltinis – nenumaldomas įsitikinimas. [4]
Susilaikyk todėl, kad susilaikyti yra teisinga, o ne tam, kad save išvalytum. [5]
Žmogus, kariaujantis pats su savimi ir nugalintis šiame mūšyje, tai padaryti sugeba tik tada, kai jis aiškiai suvokia, kad šis karas – vienintelis dalykas pasaulyje, kurį verta atlikti. [6]
"Neatsakyk į pikta", tai yra nesiskųsk ir nesierzink esant neišvengiamiems gyvenimo nemalonumams. Pamiršk apie save (dirbdamas kitiems). Jei žmonės įžeidinėja, persekioja tave, daro tau bloga, ar verta į tai atsakyti? Priešindamiesi sukuriame dar didesnį blogį. [7]
Tiesioginis darbas, kad ir koks jis būtų, turi abstraktų pareigos statusą, ir į jo sąlyginę svarbą ar nereikšmingumą nereikia kreipti dėmesio. [8]
Geriausias vaistas prieš blogį bus ne prislėgtumas, o noro pašalinimas, ir to geriau pasiekti nuolatos protą panardinant į dieviškąjį pasaulį. Aukščiausiojo Aš reikšmė prarandama protui veržiantis į lengvą daiktų kontepliaciją, atitinkančią stichinį protą. [9]
Mūsų natūra tokia žema, išdidi, išpuikusi, tiek pilna asmeninių įnorių, samprotavimų ir pažiūrų, kad jeigu nebūtų prilaikoma pagundų, ji beviltiškai žūtų; todėl mes esame gundomi tuo tikslu, kad save pažintume ir įgytume nuolankumą. Žinok, jog didžiausia pagunda – tai būti be pagundų, todėl džiaukis, kai ji tave persekioja ir nuolankiai jai priešinkis. [10]
Išjausk, kad nėra tokio veiksmo, kurį vertėtų atlikti dėl savęs, bet kad Dievybė tau davė tam tikras pareigas, kurios turi būti įvykdytos. Norėkite Dievo, ir nieko iš to, ką jis jums gali duoti. [11]
Viską, kas būtina, reikia atlikti, bet ne dėl atliekamo veiksmo vaisių. [12]
Jei visi veiksmai atliekami visiškai įsitikinus, jog jie visiškai neturi jokios reikšmės tam, kuris juos atlieka – aktoriui, bet daromi paprasčiausiai dėl to, kad turi būti atlikti – kitais žodžiais, todėl, kad žmogaus prigimčiai būdinga veikti – tada save mylinti asmenybė mumyse taps vis silpnesnė, kol neįgis amžinos ramybės, leidus žinojimui, atveriančiam tikrąjį Aš, visoje jo šlovėje sušvytėti.
Neturi leisti, kad džiaugsmas ar skausmas atitrauktų tave nuo numatyto tikslo. [13]
Tol, kol Mokytojas nepalaikys reikalingu, kad tu pas Jį ateitum, būk su žmonija ir dirbk nesavanaudiškai dėl jos vystymosi ir progreso. Tik tai gali atnešti tikrąjį pasitenkinimą. [14]
Žinojimas didėja proporcingai jo panaudojimui – tai yra, kuo daugiau mes mokom, tuo daugiau mokomės. Todėl, Tiesos Ieškotojau, su vaiko tikėjimu ir Įšventintojo valia, pasidalink ką sukaupei su tuo, kas savo kelyje neturi kuo pasiguosti. [15]
Mokinys turi visiškai suvokti, jog pati mintis apie asmenines teises išauga būtent iš "aš" gilumoje pasislėpusios gyvatės nuodingos savybės. Į savo draugą jis neturi žiūrėti kaip į asmenybę, kurią galima teisti ar peikti, taipogi neverta kelti balso norint apsiginti ar teisinantis. [16]
Tarp žmonių tu neturi priešų, neturi draugų. Visi lygiomis dalimis yra tavo mokytojai. [17]
Nuo dabar tu neturi dirbti, kad iš to gautum kokią nors naudą, žemišką ar dvasinę, bet kad įvykdytum būties įstatymą, kuris yra teisinga Viešpaties valia. [18]





[1] "Šviesa Kelyje", Karma.
[2] "Šviesa Kelyje".
[3] "Through the Gates of Gold", 69psl..
[4] "Through the Gates of Gold", 87psl..
[5] "Šviesa Kelyje".
[6] "Through the Gates of Gold", 118psl.
[7] "Path", Aug. 1887, 151psl.
[8] "Lucifer", Feb. 1888, 478psl.
[9] "BhagavadGyta", 60psl. Visos citatos paimtos iš angliškojo Mochini vertimo.
[10] Molinos. "Spiritual Guide".
[11] "BhagavadGyta", 182psl.
[12] "BhagavadGyta", Įvadas.
[13] "Šviesa Kelyje".
[14] "Path", Dec. 1886, 279psl.
[15] "Path", Dec. 1886, 280psl.
[16] "Lucifer", Jan. 1883, 832psl.
[17] "Šviesa Kelyje".
[18] "BhagavadGyta".


Toliau

versija spausdinimui