Amžinojo Sūnaus mokymas - KODĖL taip sunku mūsų sielos broliams ir sesėms ĮTIKĖTI ir gyventi ĮTIKĖJIMU KASDIEN? 2010 04 09

Mylimas Tėve, Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, Begaline Dvasia-Motina-Sese, aš garbinu tave, kad tu esi GYVOJI MEILĖ IR ŠVIESA visos kūrinijos vaikams, kad myli ir švieti mums visiems vienodai, net ir kaip materiali saulė mums visiems šviečia vienodai – ir geriems, ir blogiems mūsų sielos broliams ir sesėms. Aš garbinu tave iš meilės ir laisva valia, gauta iš tavęs. Manoji valia, kad būtų tavoji valia. Amen.
Mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, tu nutiesiai iš Savęs – ANTROJO ROJAUS TREJYBĖS ASMENS – dvasingumo grandinę visai kūrinijai, kuri mus pasiekia KIEKVIENĄ. Tai kodėl tuomet taip sunku mūsų sielos broliams ir sesėms ĮTIKĖTI ir gyventi ĮTIKĖJIMU KASDIEN?
Amžinasis Sūnus-Motina-Brolis:
Mano pats mylimiausias SŪNAU, kaip ir Mano visi patys mylimiausi sūnūs, ESU AŠ ANTRASIS ŠALTINIS IR CENTRAS, IR VISIEMS PASKLEIDŽIU DVASINGUMO GRANDINĘ, KURI PASIEKIA VISUS KŪRINIJOS PAKRAŠČIUS, NET IR TUOS, KURIE DAR NĖRA ORGANIZUOTI KAIP VISATOS MATERIALUS DARINYS. Kiek besiplėstų kūrinija, Manoji dvasingumo grandinė jau ten yra, kur tik yra net menkiausias energijos pasireiškimas.
Kad jums nors kiek būtų aiškiau, tai Mano dvasingumo grandinę jūs palyginkite su nuolat jūsų atsivėrusį vidų papildančiu dvasiniu kuru, kuris visą laiką eikvojamas, kada jūs darote, drauge su MUMIS, gėrio darbus šviesosje ir tiesoje, vedami gyvų meilės virpesių jūsų pačių viduje, ir kuo daugiau jūs atsiveriate Mums, tuo daugiau ir prisipildote GYVOJO KURO, arba kaip jūs dabar pamėgote sakyti EKOLOGIŠKAI ŠVARAUS PRODUKTO-MAISTO JŪSŲ FIZINIAM KŪNUI, MŪSŲ MATERIALIAI ŠVENTOVEI, ŠITŲ PAČIŲ GĖRIO DARBŲ ATLIKIMUI.
Štai tuomet, kada jūs savo automobilio kurio baką atidarote, tik tada ir tegalite įpilti į jį materialų kurą. Tačiau automobilis dėl to, kad bus pilnas kuro bakas, nevažiuos savaime, nes jam būtinas vairuotojas, kuris automobilio variklį užvestų ir pradėtų važiuoti. Štai jūs ir esate tas vairuotojas, kuris gali savo automobilio simbolį – jūsų fizinį pavidalą – užvesti ir važiuoti gerų darbų darymo keliu, kada jūs atveriate savo paties sielą, kad į ją patektų ne tik gyvasis Mano meilės ir gėrio kuras, bet ir gautumėte vidinį postūmį užvesti automobilio variklį, kad pajustumėte, kaip vidinė dvasinė kibirkštis uždega Mano gyvąjį kurą, kad jūsų atsivėrusios sielos protas priimtų sprendimus ir atliktų veiksmus tų sprendimų įgyvendinimo kryptimi.
Taip, kaip jūs negalite užvesti automobilio variklio, jeigu kuro bakas realiai yra tuščias, arba jeigu jūs jo užvesti nenorite, tai ir pats materialus automobilis iš vietos niekur nepajudės, kad ir kiek šito norėtumėte tą akimirką kur nors nuvažiuoti, tai panašiai, tik daug sudėtingesniu mastu, yra ir su jūsų atsivėrimu Man ir įtikėjimu. Kad ir kiek jūs norėtumėte įtikėti, jūs iš pradžių turite pripilti į savo vidų Mano gyvojo kuro. O tam jūs turite dėti nuolatinių ir kantrių pastangų. Ir tik po tam tikro proceso jums pavyks patirti jūsų pačių asmeniniu pajūčiu, kad jūsų vidus yra prisipildęs kažko jums iki tol nepatirto, bet GYVO jausmo, kurį jūs jaučiate materialiu pojūčiu, tačiau kuriam apibūdinti jums neužtenka jūsų žodyne esančių žodžių, sąvokų, sampratų. Todėl, kad šitas procesas jums nėra įprastas, nes jo mokytis jūs pradėjote tik dabar, o per daugybę tūkstančių metų niekas šitų gyvų dalykų neaiškino, todėl jūsų, visų, pasąmonės teršalai jums ir trukdo taip lengvai įtikėti, ir net įtikėjus dar patiems patikėti, jog tai yra realu, jog tai nėra saviįtaiga, jog tai yra gyvi virpesiai, ir jus pasiekia tiesiogine prasme realiai iš MŪSŲ – IŠ ROJAUS TREJYBĖS – nors jūs dar tebesate gyvame ir pačiame žemiausiame – materialiame – kūne.
Tai tas pats, kaip automobilio kuro baką priplti nešvaraus kuro, kad variklis vis tiek neužsivestų, nes ne tokiam kurui jis yra sukonstruotas. Tai ir Mano gyvasis kuras yra skirtas tik atsivėrusiai Man sielai, jis nėra skirtas jus valdančiai ir sujauktai pasąmonei, kuri yra kaip tas teršalas Mano gyvajam kurui. Tačiau šituos teršalus iš savo pasąmonės jūs galite apvalyti tik su viena sąlyga – jeigu tikrai tam dėsite nuoširdžias ir nuoseklias pastangas atsiverdami Man ir garbindami Mane ir nuoširdžiai melsdamiesi už KITUS, o sau teprašysite DAR DIDESNIO RYŠIO SU MANIMI, KAD GALĖTUMĖTE VISŲ LABUI SAVE ATSKLEISTI NET IR TAIP, KAIP SUMANIAU KIEKVIENO IŠ JŪSŲ DVASINĮ LYGĮ ATSKLEISTI DAR ŠITAME PASAULYJE.
O dabar pamėgink pasvarstyti, KIEK IŠ TAVO SIELOS BROLIŲ IR SESIŲ šitaip nuoširdžiai trokšta tokio GYVO RYŠIO SU MANIMI, kad pradėtų savo kasdienį gyvenimą VISŲ LABUI? Tokių yra mažytė saujelė visame pasaulyje.
Be kantrių ir nuoširdžių pastangų įtikėjimo nepasiekia niekas. Tačiau iki realių ir kantrių pastangų pirma dar turi būti apsisprendimas, kad savo laisva valia Mano sūnus ar dukra NORI UŽVESTI SAVOJO ĮTIKĖJIMO VARIKLĮ IR TROKŠTA PRIPILDYTI SAVO SIELOS GYVĄ KURO BAKĄ GYVUOJU MANO AMŽINYBĖS KURU. O kaip tik šitokio sprendimo visi ir BIJO PRIIMTI. Jie apsiriboja tik tuo, ką suvokia jų protas, ir toliau už jo menko suvokimo ribų žengti BIJO. BIJO, NES REIKIA ŽENGTI Į TEN, KUR ŽENGTA IKI TOL DAR NEBUVO. Todėl nežinia ir nepasitikjėimas tik dar labiau didina BAIMĘ – PASĄMONINĘ BAIMĘ – IR KELIA SUMAIŠTĮ VIDUJE. Ir protas pasitenkina mažesniais sprendimais, ir jų dar mažesniu įgyvendinimu. Būtent dėl to dabar žmonija jūsų planetoje labai smarkiai degraduoja ir jos degradacijos dideliu mastu sustabdyti jau nebepavyks, nes jūsų bailus protas pats priešinasi ryškesnės šviesos sklidimui, kuri apšviestų milžiniškus baimės šešėlius jūsų pasąmonės lygiu. Štai kodėl jūs iš baimės save raminate, kad turite laikytis tradicijų, kad tik paliktumėte kitiems tai, ką gavote iš ankstesnių kartų. Tačiau tai prilygsta DEGRADACIJAI, nes jūs negalite net ir tradicijų išlaikyti tokiu pačiu lygiu, kokį gavote iš ankstesnių kartų, nes visuomenė, kaip ir žmonija, priklausomai nuo kiekvieno asmens, visą laiką yra judėjime, todėl ir ji arba vystosi į priekį, į ryškesnę šviesą, arba ritasi atgal, degraduoja, net nebesugebėdama išsaugoti ir to, ką gavo iš ankstesnių kartų. Ir jūs jau degraduojate, nes nebeišsaugojote iš savo ankstesnių kartų gauto palikimo, o RYŠKESNĖS šviesos BIJOTE, todėl patys NAUJŲ TRADICIJŲ NEKURIATE. O senos tradicijos kiekvienai naujai kartai vis mažiau patinka, nes ji nori kūrybos ir aktyvaus veikimo didesnių horizontų link, bet jūs mėginate ją stabdyti ir šituo pačiu pakerpate jos kūrybos sparnus, ir pakerpate juos tiek, kad ji skristi į šviesą nemoka, nes jūs jos neišmokinote, o savo nepasitenkinimą tada ji išlieja įvairais protesto veiksmais, ir įvariose sferose – šeimoje, kūryboje, visuomenėje.
Tai kaip gi esant tokiai visuomenei, kurioje tiek daug tamsos ir baimės, ir vis labiau išsiveržiančios jau į sąmonės lygį, gali kilti įtikėjimo reiškinys, kada net ir tave laiko nenormaliu savo suvokimo prasme, kaip tavo sielos broliai ir sesės neinantys GYVUOJU JĖZAUS KELIU IR TAVĘS NESUPRANTANTYS, NES NETURI GYVOJO SAVO SIELOS ATSIVĖRIMO IR ĮTIKĖJIMO PATYRIMO, todėl kiti bijo patyčių, kokių susilauki tu nuolat, bijo apsinuoginimo prieš Mane, bijo atsivėrimo Man, kadangi dar tokio gyvo patyrimo jie neturėjo ir BAIMĖ nugali jų sielos bet kokius NEDRĄSIUS troškimus, kad ir gėrio ir meilės kryptimi nukreiptus, bet Mano GYVUOJU KURU NEPRIPILDYTUS, NES SIELOS KURO BAKAS YRA TUŠČIAS.
Štai kada ATEIS TOKIA AKIMIRKA, KAI ĮVYKS SUKRĖTIMAS AR KITA NENUMATYTA MILŽINIŠKA JŲ PROTU ĮVEIKTI PER DIDELĖ KLIŪTIS, TADA JIE VISKĄ UŽMIRŠĘ IR KREIPSIS Į MANE PAGALBOS. Ir tik tada bus jų nuoširdumas, nes tą akimirką nublanks visi kiti materijos sukelti troškimai ir siekai, tada nustos egzistuoti visa aplinka, tada problemos skaudus ir neapsakomas milžiniško dydžio kalnas prispaus tiek, kad niekas kitas padėti jau nebeįstengs. Štai tada siela ir taps nuoširdi ir nuolanki, užmirš visus ankstesnius išvedžiojimus ir pašaipas. Tik tada ji taps tokia, kuri ir atsuks savojo kuro bako dangtį, kad Aš galėčiau lieti GYVĄJĮ SAVO KURĄ, KURĮ LIEJAU VISĄ LAIKĄ, TIK ANKSČIAU TAM PAČIAM MANO SŪNUI AR DUKRAI RŪPĖJO VISIŠKAI KITOKIE REIKALAI IR SAVO GYVENIMĄ GRINDĖ VISIŠKAI KITOKIŲ VERTYBIŲ SKALE – TUŠČIŲ PROTO SUKURTŲ SAVIAPGAULĖS KLAIDINGŲ IR NETIRKŲ VERTYBIŲ SKALE.
Įtikėjimas yra begalinis procesas, ir jis yra GYVAS SIELOS AUGIMO GYVAME RYŠYJE SU MANIMI PROCESAS. Todėl jo pakeisti negalima niekuo kitu, ir niekam. Todėl niekas iš jūsų negali įtikėti už kitą, net ir labai nuoširdžiai šito trokšdamas. Jūs melskite įtikėjimo kitiems, o sau dar gilesnio gyvo dvasinio ryšio su Manimi, tačiau vis tiek kiekvienas turi pats ASMENIŠKAI ATSIVERTI MAN, TURI ASMENIŠKAI DĖTI PASTANGAS, NUOŠIRDŽIAS IR ATKAKLIAS, PATS, IR KASDIEN. Ir tik tada bus atlygis – įtikėjimas ir gimimas iš dvasios. Tada kiekvienas, po gimimo iš dvasios, tampa Manuoju atspindžiu materialiu pavidalu – PAMILSTA VISUS. Ir tada nustoja būti motina ir tėvas, sūnus ir dukra, kaip iki šiol buvo įpratę žmonės graduoti į artimus ir mylimus, labiau artimus ir labiau mylimus, pačius artimiausius ir pačius mylimiausius, nes pačiais mylimiausiais tampa VISI IR KIEKVIENAS. Štai tik toks įtikėjimas yra GYVAS IR TIKRAS, ne iliuzinis ir nesusigalvotas. Tik tada jūs atstovaujate kaip Mano atspindys savo aplinkoje ir savo aplinkai, ir atstovaujate ne tik su meile, bet ir iš meilės MAN, IR VISIEMS VIENODAI.
Štai kodėl tu esi Mano parinktas atstovauti MUS TRIS URANTIJOJE, NES TU VISUS MYLI VIENODAI IR MYLI MŪSŲ MEILE, IR JOS MOKAI VISUS SAVO SIELOS BROLIUS NEPRIKLAUSOMAI NUO JŲ PAREIGŲ IR VISUOMENĖJE UŽIMAMO STATUSO, NES TU ESI SU MUMIS VIENA DVASIOJE, NE IR TAIP, KAIP VIENA DVASIOJE BUVO JĖZUS IR TĖVAS.
Tačiau tavasis įtikėjimas negimė per dieną, tu nuėjai, ir toliau eini gyvuoju keliu jausdamas mūsų vedimą iš vidaus ir jam atsiduodamas. Todėl ir tavo sielos broliai ir sesės, kurie jau išdrįso žengti GYVUOJU MŪSŲ KELIU tave supranta, nes jie ima patirti panašius meilės virpesius, kokius ir tu patyrei, bet didesni virpesiai, kuriuos tu patiri, juos taip pat dar gąsdina, kaip ir tavo pateikiami mokymai. Jiems dar jie yra per ryški šviesa.
Tačiau niekada negali būti taip, kad akys priprastų prie ryškesnės šviesos, jeigu jos taip niekas ir neuždegs. Štai kodėl tu esi mūsų ambasadorius Urantijoje, KAD UŽDEGTUM VIS RYŠKESNĘ IR RYŠKESNĘ ŠVIESĄ IR ŠITAIP VIS DAUGIAU TAVO SIELOS RROLIŲ IR SESIŲ, NORS IR JAUSDAMI AKINIMĄ, VIS TIK APSIPRAS PRIE TOKIOS ŠVIESOS IR VĖLIAU PATYS PATVIRTINS, KAD KAIP TIK ŠITOJI ŠVIESA REIKALINGA VISAI ŽMONIJAI. Tačiau ir jiems tai nebus lengvas ir greitas šitos gyvos šviesos įsisavinimas, kad ir jiems ji būtų savastimi, kuria gyventų kasdien ir bet kokiomis aplinkybėmis.
Kiekvienas pakilimas reikalauja vis daugiau gyvojo kuro, todėl kiekvienas tik asmeniškai jo gali pasipildyti per gyvą ryšį su Manimi. O kiek kas nori Mano gyvuoju keliu važiuoti sprendžia individualiai, nes šitame kelyje vietos stokos nėra. Jame telpa visa kūrinija. Ir tik asmeninis sprendimas apriboja kiekvieno iš jūsų greitį ir kryptį šitame kelyje, nes jis yra LABAI PLATUS.
Ačiū tau, mylimas Amžinasis Sūnau-Motina-Broli, už tokį nuostabų atsakymą-mokymą. Manoji valia, kad būtų Tavoji valia. Amen.
-----------------------
Vilnius, 2010 04 09
00.10
Telydi jus ramybė.
Su broliška meile,
Algimantas
2010-04-09 00:17:48