Pagrindiniai antropoteosofo gyvenimo principai

Tikėjimas. Tikėk TUO, iš kurio išėjo visos religijos ir Tikėjimo rūšys, visas Kosmosas ir visi Įstatymai, pagal kuriuos jis formuojasi ir vystosi, visi kosminiai objektai, taip pat Žemė ir tai, kas ant jos, vadinasi, ir Tu.
TAPK tuo TIKĖJIMU.

Trys Pagrindiniai Tikėjimo principai

1.Tik Meilė gali sutaikyti pasaulius, nugalėti karus, nuraminti kenčiančius ir prikelti puolusius.
Tik Meilė atveria Sąmonę ir padeda suprasti Dievą.
Tapk Meile. Būk Meile.
2.Tiesa yra viena: viskas prasidėjo ir baigsis Jame.
Žmonės smulkina Tiesą į milijardus dalelių, įsivaizduodami, kad Tiesa yra sudėtinga, kad ji negali būti tokia paprasta.
Tikėk esmine Tiesa, o ne jos dalelėmis.
Tik tada Tu įeisi į ją ir Pažinsi.
3.Viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Tai Evoliucija.
Tie, kurie nori sustabdyti tai, kas nesustabdoma, nukenčia patys.
Tie, kurie bando greitinti procesą, įsivaizduodami esą dievai, – taip pat.
Todėl būk sąmoningoje Evoliucijoje ir tada Tu visada būsi ten, kur reikia, ir tada, kai tai reikalinga Tau.

Apie pasaulio sampratą:

1.Visa ko Pradžia ir Pabaiga yra Bendroji Sąmonė, kuri Žemėje išsidalina į daugybę Tikėjimo formų, pritaikytų atitinkamai žmogaus sąmonei taip, kaip ta sąmonė pajėgia dieviškumą suprasti.
2.Dėl tos priežasties negali būti vienos religijos, viršesnės už kitas.
Visos, kurios buvo įvestos per tikruosius Bendrosios Sąmonės – Dievo pasiuntinius, turi savo prasmę, kaip ir savo sąmonės kokybę atitinkančius sekėjus.
3.Dievas, arba Bendroji Sąmonė, yra visur: dangaus kūnuose ir reiškiniuose, mineraluose ir vandenyse, augmenijoje, gyvūnuose ir žuvyse, paukščiuose, taip pat kiekviename žmoguje.
4.Daiktuose, kuriuos sukuria žmogus, yra to žmogaus, kuris juos sukūrė, sąmonė.
Vadinasi, jiems jis tampa kūrėju.
5.Jeigu mokslas dar šiuo metu kažko paaiškinti negali, tai nereiškia, jog tai neegzistuoja.
6.Bendroji Sąmonė pasireiškia įvairių pasaulių sąmonėse, iš kurių materialaus pasaulio sąmonė, pati tankiausia.
7.Būtent todėl Žemėje tiek daug nesąmoningumo, kuris ir gimdo kančią joje gyvenantiems.
8.Sąmoningumo siekis ir kasdienis vidinis darbas nusako antropoteosofo tikrąjį požiūrį ir Kelią.

Apie santykius:

1.Tėvai, Tėvynė, Žemė – tai vieni iš pagrindinių žemiškų rūpesčių, pagarbos ir meilės objektų.
2.Priimk ir mylėk tuos, su kuriais esi sujungtas bendrais karmos saitais, nes tik taip gali juos išlaisvinti.
3.Taip, kaip privalai būti teisingas sau, taip privalai būti teisingas ir kitam, nes tai geriausiai moko tikrojo Teisingumo.
4.Nesisavink nieko, kas Tau nepriklauso, – nuo daiktais iki minčių ir idėjų, jeigu Tau šito nepadovanojo.
To nepaisymas sukuria bendravimo ir supratimo, o galiausiai – gerklės problemas, ateityje.
5.Būk gailestingas tiems, kurie nesupranta ir padėk jiems suprasti, jei prašo.
Nekišk supratimo kaip maisto tam, kuris jo nenori, bet ir nedaryk jo darbų už jį.
Juos darydamas susikursi neteisingą prisirišimą, kuris atims Tau jėgas.
6.Kalbėk, kai klausia, bet atmink, kad žinojimas – tai dovana, kurios nusipelnyti galima tik sąžiningu viso gyvenimo darbu.
Todėl ir žino kiekvienas tik tiek, kiek jo atlikti darbai jam leidžia.
7.Nekalbėk tam, kuris neklausia ir dar neieško Žinojimo, nes jis dar nesuprato, kad be Meilės prie tikrojo Žinojimo neprieisi.
Todėl nesugebantiems suprasti kalbėk apie Meilę ir Dievo gerumą tam, kad siektų būti geresniais.
8.Gyvenk ir apsieik su kitais taip, kad mirties valandoje nebūtų gėda nė dėl vienos savo gyvenimo minutės, kad nė vienos jos nenorėtum keisti kitokia.

Prastų minčių, žodžių ir darbų atpirkimas

1.Nė viena Tavo mintis, žodis ar darbas – tiek geras, tiek blogas niekur neišnyksta, jei Tu pats jų nekeiti kitais. Tik jie tampa priežastimis, gimdančiomis pasekmes. Todėl nepraleisk nė vienos naujos savo gyvenimo sekundės: mąstyk, ką mąstai, galvok, ką sakai, ir būk atsakingas už tai, ką darai. Tai Tavo vienintelė galimybė atpirkti praeities nesupratimus ir realiai keisti juos supratimais.
2.Žinok ir tai, kad bet kuri Tavo mintis gimdo atsakomąją adresato mintį, pasakytas žodis gimdo to, kuriam tas žodis buvo pasakytas žodį, o atliktas darbas veda paskui save kito darbą. Tai nenutrūkstama priežasčių-pasekmių grandinė, kurią sustabdyti gali tik tas, kuris sukūrė priežastį.
3.Net jeigu pagimdyta mintimis, žodžiais ar darbais priežastis atsiremia į sąmoningą adresatą, kuris supranta šį procesą, todėl jo nepratęsia, o nutraukia savimi, priežastis lieka ties ją pagimdžiusiuoju, vadinasi, anksčiau ar vėliau jam teks susitikti su tos priežasties sukurta pasekme.
4.Pagimdytą priežastį turi panaikinti savimi ją pagimdęs. Tai jo prigimtinė teisė ir galimybė, įsukanti Evoliuciją. Tai jis gali daryti:
a) sąmoningais ir nuoširdžiais gerais darbais;
b) sąžininga malda ir savo nesupratimo suvokimu, ištaisydamas klaidas ir atsiprašydamas, jeigu šitai susiję su santykiais.
To nedarant, individo nesupratimo sukurtos priežastys pasitiks jį blogomis pasekmėmis ateityje. Šitaip jis kentės, kol supras savo sukurtą blogį ir išlaisvins jį kančioje.
5.Tik sudeginęs nesupratimų priežastį suvokimo kančioje įsižiebusioje Meilės ir Tikėjimo ugnyje tampa laisvas nuo savo sukurto blogio pasekmių.
6.Kankina kitus savo nesupratimų ydomis tas, kuris nesupranta. Atleisk jam, kaip vaikui, nes jis iš tiesų dar toks tebėra. Padėk jam suprasti, tačiau netrukdyk jo Evoliucijai, prisiimdamas jo blogų darbų pasekmes sau.
7.Priimk viską, ką pasitiksi gyvenime, – tiek laimę, tiek nelaimę, – su dėkingumu ir supratimu, jog šį kartą Tu vėl pasitikai savo pagimdytos priežasties pasekmę. Kuo daugiau supratimo kasdien bus Tavyje, tuo džiaugsmingesnės bus pasekmės, pasitinkančios Tave ateityje.

2007.03.21-22 Vilnius
Astrėja "Antropoteosofija. Žmogaus suvokiama Dieviškoji išmintis" I tomas