Indukuotoji autolizė, savaiminio skaidymo virškinimo būdas

Indukuotoji autolizė - procesas, kai skrandžio rūgšties veikiamą maistą virškina fermentai, gauti kartu su maistu. Skrandžio silpnos rūgšties sulčių tirpalo sudėtyje esantys vandenilio jonai - protonai, pasižymi savybe įsiskverbti ir skaidyti. Bet kurio gyvosios gamtos, tiek augalijos, tiek gyvūnijos atstovo ląstelės fermentai (enzimai) saugomi specialiose kamerose - lizosomose. Vos tik gyvosios gamtos atstovas (augalas arba gyvūnas) tampa kieno nors maistu, jo medžiagos pradedamos apdoroti skrandžio sulčių, tos būtybės, kieno maistu jis tapo. Įsiskverbė į ląstelę protonai suardo lizosomas (enzimo kameras) ir išlaisvina fermentus, kurie tuoj imasi pagrindinės funkcijos - skaidyti viską, kas pasitaiko jų kelyje. Savo ruožtu juos supa medžiaga, su kuria kartu pateko į organizmą, t.y. maistas. Vadinasi vyksta, autolizė - savaiminis maisto virškinimas.

Tokiu atveju organizmas visiškai neeikvoja jėgų virškinimui, visa tai atlieka suvalgytas maistas. Valgančiajam telieka pasisavinti iš žarnyno medžiagas, jau apdorotas per virškinimo procesą. Esminis dalykas : šis procesas vyks tik tuo atveju, jei maistas turės gyvųjų enzimų (fermentų). Enzimai išlieka gyvi, jei maistas nebuvo termiškai arba chemiškai apdorotas, kaitintas daugiau nei 40 laipsnių temperatūroje. Taip pat didelės įtakos turi ir tinkamumo vartoti laikas.