Sąmoningumo mokantys mokymai ragina suvokti tai, kad mūsų laikas žemėje yra ribotas. To pasekoje siekti, kad laikas būtų panaudotas prasmingai, kad atėjus gyvenimo pabaigai nebūtų gailimasi dėl kokių nors praleistų progų, ar neteisingai leisto, galbūt švaistomo laiko.

Prasmingam laiko praleidimui, reikėtų pirma pasidomėti kas yra juslių suvaldymas, kas yra vien gyvūninės kilmės paviršutiniški norai, kas yra blaškymasis gyvenime, o kas yra išmintinga, reikalinga, veikla kuri atneša gero visiems tuo pačiu ir mums.

Žmonėms pagal tai ką išgirsta materialiame lygmenyje įprasta manyti kad laikas yra linijinis: turime atgal nusitiesusią praeitį, dabartį, ir busimą ateities liniją. Tačiau niekas negali įrodyti praeities buvimo - nes visi praeities buvimo įrodymai dabartyje. Sapnuodami žmonės būna mato vaizdinius tai iš praeities vienos akimirkos, tai iš kitos vėlesnės akimirkos, tai iš ankstesnės - todėl samprata kad visas laikas egzistuoja vienu metu ne tokia ir tolima patirtis.

Yra tik vienas dabarties momentas, kuriame sutelpa viskas. Iš čia ir pasakymai kad Dieve sutelpa visas laikas, Dievas mato virš laiko ir erdvės, mato pradžią nuo pabaigos. Žmogus turėdamas tam tikrą proto modelį yra "pripratintas" prie mums būdingų fizikinių dėsnių, taip ir panašaus laiko patyrimo - kada mes patys kuriame laiką. Tai darome kiekvieną akimirką, savo paties jauduliu, kas mus jaudina, pasirinkdami kiekvieną kitą akimirką - paralelią tikrovę, kurioje tas jaudulys realizuojamas.

Iš esmės žmonės nori patirti PROCESĄ, kaip nuo vienos būsenos pereinama prie kitos. Nematerialiame pasaulyje tai galėtų įvykti tiesiog akimirksniu, be įsiterpiančio proceso, o tuo tarpu čia mes tą procesą galime patirti. Kai kurie gali net "kankintis" kol kažkas pasiekiama, tuo tarpu vienintelė dvasinio pasaulio kančia - kad jie niekada nepatyrė kančios.

Žmogaus praeitis, tai dabartyje sukuriami/turimi atsiminimai ir atmintis, kurioje mes įsivaizduojame kad turėjome vienokią ar kitokią praeitį. Atmintis, kad ir atmintis apie praeitį kuriama dabarties akimirkomis.

Iš tokio laiko suvokimo, galime aiškiau matyti, kad mes tikrai turime laisvą valią rinktis. Kada visi įmanomi variantai jau egzistuoja, o mes pasirenkame ką su savo sąmone norime patirti. Taip ir Dievas - Aukščiausioji sąmonė būdamas virš laiko mato visus mūsų galimus pasirinkimus ir žino geriausiai ką gali mums patarti, kur mus vesti.

Prifilmuota ir internete patalpinta būna video įrašų, kuriuose NSO skrenda didžiuliais greičiais, o ir teoriškai jei nuskristi nuo vienos saulės sistemos iki kitos pakankamai greitai - šviesos greitis būtų riba. Todėl tokie įrenginiai gali skristi tiesiog šokinėdami per paralelias tikroves.

Sakyčiau, pačiam žmogui kokiu nors jausmu sunku būtų išskirti ar yra koks nors skirtumas tarp prabėgusios savaitės ar prabėgusio mėnesio, tarp prabėgusių metų ar dviejų. Yra tik atsimenama įvykių seka. Dar sakoma kad laikas bėga greitai - kai darome tai kas mums patinka.

Čia nepaminėjau reliatyvumo teorijos kuri ir taip visiems prieinama.