Tai iliustruoja, kaip ir šiais laikais žmonės nesuvokia kad daug svarbiau dažnai yra tiesiog žmogiškas palaikymas savo artimųjų, draugų, ar pažįstamų, ar šiaip žmonių - net jeigu yra nesuprantama kažkas protu. Nes kas išvardinta apie išdidumą, nusivylimą, nesupratimą - tai vis tas žiūrėjimas per proto suvokimą, mažesnėmis atskiromis nuostatomis. O žiūrint plačiau, tiems kurie myli gan aiškiai suvokiama, kad ir koks žmogus yra svarbu yra žmogiškas palaikymas.
Tik kokiose nors institucijose yra vykdomi teismai, atliekamos bausmės, taip įsivaizduojant kad elgiamasi teisingai, tačiau ne teisingumas yra svarbiausia - bet per nuoširdumą suvokimas ir įsijautimas į gyvus žmones. Tiesa dažnai egzistuoja kaip negyva šalta tiesa žmogaus prote, pagal ją būna kad žmonės teisia ir vertina kitus negailestingai. Tuo tarpu nuoširdumas leidžia įsijausti į kito žmogaus kailį ir suprasti jo motyvaciją, ir taip pat pabandyti išplėsti jo suvokimą.
Verkimas, dažnai susijęs su savęs gailėjimusi, pvz kai gaila savęs atsidūrusio kokioje neteisingoje padėtyje. Taip ir šiuo atveju, manau Jėzus išgyveno tai - kad jis viską daug darė teisingo, tuo tarpu nepatyrė tokios šilumos iš savo artimųjų, kokios bent šiek tiek tikėjosi.