Praktikų atlikimas > Meditavimas > 1 >

Meditavimo paprastai moko patyręs mokytojas. Tačiau yra kas bando medituoti tiesiog paskaitęs literatūros apie tai, taip kaip įsivaizduoja. Iš esmės tai praktika, kurios metu žmogus išsiskleisdamas dvasine sąmone atsiveria priimti 'informaciją' ir ją integruoja savyje. Jei prieš meditaciją žmogus buvo išsiblaškęs, jos metu jis patirs didesnį vientisumą. Tačiau medituoja paprastai tie, kurie bent tam tikru lygiu žino ką daro.

Meditacija atliekama neteisingai gali būti pavojinga ir pakenkti visam likusiam gyvenimui. Meditacija kaip reiškinys pirmiausia išsiskiria į dvi rūšis pagal tai kaip ji atliekama: pirmoji, kai tai yra būdas 'informacijai' priimti; antroji, kai ignoruojant realybę yra stabdomos mintys. Pastaruoju atveju, žmogus stabdo savo proto veiklą, sustabdydamas jame kylančias mintis - to, jokiais būdais daryti nederėtų. Minčių stabdymas vėliau pasireiškia proto sutrikimais, mąstymo sutrikimais.

Dabartiniais laikais yra žmonių, kurie nori pabėgti nuo realybės. Jie neigia ją nenorėdami net galvoti apie turimas problemas ar esamą situaciją. Tokie žmonės yra linkę į meditaciją kaip bukinimosi priemonę, nes jos metu jie tiesiog ignoruoja viską aplink save, o tuo pačiu ir dalį savęs. Akivaizdu, jog toks užsiėmimas nėra tinkamas.

Mintys gali pasitraukti pačios, jeigu mes joms neskirsime papildomo dėmesio ir nestiprinsime jų. Taip mes centruojamės, vis labiau dėmesys sutelkiamas į tai kuo mes esame - dvasine sąmone. Kylančios prote mintys nėra stabdomos, joms leidžiama laisvai kilti. Žmogus tuo metu yra tik stebėtojas, stebintis kas vyksta.

Čia galima išskirti kelis atvejus į ką yra koncentruojamasi. Vieni siekdami suvaldyti protą dėmesį koncentruoja į kvėpavimo stebėjimą, kiti yra gavę asmenines mantras iš savo mokytojo kurias laikas nuo laiko ištaria mintyse, kiti koncentruojasi į trečiąją akį. Galima pastebėti, kad ir tas koncentravimasis vis labiau yra dvasinės sąmonės savistaba, o ne žemojo proto pastangos 'kažką mąstyti'.

Žmogus atsisėdęs medituoti, negali 'norėti medituoti' proto lygiu. Žmogaus prote neturėtų būti noras, nuostata, idėja, ar kažkas kaip įsitempimas. Protas turėtų būti ramybėje ir pusiausvyroje, tuo tarpu pats noras medituoti.. ar prisėsti meditacijai gali kilti iš dvasinės sąmonės, iš vidaus. Meditacija primena tiesiog buvimą savimi, buvimą dvasine sąmone.

Pagal apibrėžimą teigiama energija yra tai kas sujungia, integruoja, suviejija; neigiama, tai kas atskiria, suskaldo, išskaido. Todėl, natūralu, kad po meditacijos žmogus su naujomis jėgomis gali kibti į darbus ir atlikti savo dharmą, būti ja. Meditacija neturėtų būti neaiškių, ar nenorimų girdėti dalykų užslopinimas - vietoje to, tų pačių dalykų išsprendimu.



Autoriaus anketa

Grįžti į Autorių Sąrašas

Šioje srityje, prisijungus, galima:
  • Peržvelgti informaciją apie autorių
  • Parašyti autoriui asmeninę žinutę
  • Pradėti susirašinėjimą su autoriumi.

Tai galimybė ne tik gauti patarimą ar atsakymą, bet ir būdas susipažinti - susirasti naujų draugų ir bendraminčių, o galbūt bendrakeleivių dvasinio augimo kelyje.