Urantija > Urantijos Knyga > II DALIS. Vietinė visata > 51 Dokumentas. Planetų Adomai > 6. Edeninis režimas >

6. Edeninis režimas

(586.5) 51:6.1 Daugumoje apgyvendintų pasaulių Edeno Sodai lieka nuostabiais kultūros centrais, ir per amžių amžius toliau veikia kaip planetinio vadovavimo ir praktinio reikalų tvarkymo visuomeniniai modeliai. Net ir ankstyvaisiais laikais, kada violetiniai žmonės yra santykinai atskirti, jų mokyklos priima tinkamus kandidatus iš pasaulio rasių, tuo tarpu sodo industrinis vystymasis atveria naujus kanalus komerciniams santykiams. Tokiu būdu iš tikrųjų Adomai ir Ievos ir jų palikuonys prisideda prie savo pasaulių kultūros staigaus išsivystymo ir evoliucinių rasių greito pagerinimo. Ir visus šituos ryšius padidina ir įtvirtina evoliucinių rasių ir Adomo sūnų susivienijimas, kas nedelsiant pakelia biologinį statusą, pagreitina intelektualų potencialą, ir padidina dvasinį imlumą.

(586.6) 51:6.2 Normaliuose pasauliuose violetinės rasės sodo būstinė tampa pasaulio kultūros antruoju centru, ir, kartu su Planetos Princo būstinės miestu, nustato civilizacijos vystymosi spartą. Per amžius Planetos Princo miesto būstinės mokyklos ir Adomo ir Ievos sodo mokyklos yra šiuolaikinės. Paprastai jos būna nelabai toli viena nuo kitos, ir jos dirba kartu, harmoningai bendradarbiaudamos.

(587.1) 51:6.3 Pagalvokite, ką reikštų jūsų pasauliui, jeigu kur nors Levante būtų pasaulinis civilizacijos centras, didis planetinės kultūros universitetas, kuris būtų be pertraukos veikęs 37.000 metų. Ir vėl, stabtelkite ir pamąstykite, kaip net ir tokio seno centro moralinis autoritetas būtų sustiprintas, jeigu nelabai toli būtų dar kita ir senesnė dangiškojo tarnavimo būstinė, kurios tradicijos panaudotų integruoto evoliucinio poveikio per 500.000 metų sukauptą jėgą. Būtent paprotys galiausiai ir paskleidžia Edeno idealus visam pasauliui.

(587.2) 51:6.4 Planetos Princo mokyklos pirmiausia rūpinasi filosofija, religija, morale, ir aukščiausiais intelektualiais ir meniniais pasiekimais. Adomo ir Ievos sodo mokyklos paprastai yra pasišventusios praktiniam menui, fundamentaliam intelektualiam mokymui, visuomeninei kultūrai, ekonominiam vystymuisi, prekybiniams ryšiams, fiziniam pasirengimui, ir pilietiniam valdymui. Galiausiai šitie pasauliniai centrai susivienija, bet šitas realus susijungimas kartais neįvyksta iki pirmojo Sūnaus Arbitro atvykimo laikų.

(587.3) 51:6.5 Planetos Adomo ir Ievos tebesitęsianti egzistencija, kartu su violetinės rasės tiesioginės giminės branduoliu, Edeninei kultūrai perduoda tą augimo stabilumą, kurio dėka ji veikia tokio pasaulio civilizaciją su tradicijos priverčiančia jėga. Šitų nemirtingų Materialiųjų Sūnų ir Dukrų asmenyje mes susiduriame su paskutine ir nepakeičiama grandimi, kuri jungia Dievą su žmogumi, sujungia beveik begalinę bedugnę tarp amžinojo Kūrėjo ir žemiausiųjų laiko ribinių asmenybių. Tai yra aukštos kilmės būtybė, kuri yra fizinis, materialus, net turintis lytį tvarinys, kaip ir Urantijos mirtingieji, toks tvarinys, kuris gali matyti ir suprasti nematomą Planetos Princą ir jį aiškinti šios sferos mirtingiesiems tvariniams, nes Materialieji Sūnūs ir Dukros gali matyti visas dvasinių būtybių žemesnes kategorijas; jie mato Planetos Princą ir jo visą personalą, matomą ir nematomą.

(587.4) 51:6.6 Einant amžiams, dėl savo palikuonių susivienijimo su žmonių rasėmis, šitą patį Materialųjį Sūnų ir Dukrą pradedama laikyti bendrais žmonijos protėviais, dabar susimaišiusių evoliucinių rasių palikuonių bendrais tėvais. Numatyta, jog mirtingieji, kurie savo gyvenimą pradeda apgyvendintame pasaulyje, įgauna tokį patyrimą, kad suvoktų septynis tėvus:

(587.5) 51:6.7 1. Biologinį tėvą—tėvą materialiame kūne.
(587.6) 51:6.8 2. Valdos tėvą—Planetos Adomą.
(587.7) 51:6.9 3. Sferų tėvą—Sistemos Aukščiausiąjį Valdovą.
(587.8) 51:6.10 4. Patį Aukštąjį Tėvą—Žvaigždyno Tėvą.
(587.9) 51:6.11 5. Visatos Tėvą—Sūnų Kūrėją ir vietinių kūrinių aukščiausiąjį valdovą.
(587.10) 51:6.12 6. Virš- Tėvus—Dienų Senuosius, kurie valdo supervisatą.
(587.11) 51:6.13 7. Dvasios arba Havonos Tėvą—Visuotinį Tėvą, kuris gyvena Rojuje ir savo dvasią padovanoja tam, kad gyventų ir dirbtų visatų visatoje gyvenančių žemųjų tvarinių prote.