4. Keturi ir dvidešimt patareju

(513.4) 45:4.1 Septynių angeliškųjų gyvenamųjų žiedų centre Jeruseme yra dislokuota Urantijos patariamosios tarybos būstinė, keturi ir dvidešimt patarėjų. Jonas Apreiškėjas juos vadino keturi ir dvidešimt vyresniųjų: “Ir ratu aplink sostą buvo keturi ir dvidešimt krėslų, o tuose krėsluose aš mačiau sėdinčius keturis ir dvidešimt vyresniųjų, apsirengusių baltais rūbais.” Šis sostas šitos grupės centre yra vadovaujančiojo archangelo nuosprendžių vieta, visai Satanijai gailestingumo ir teisingumo prisikėlimo, kviečiant pagal sąrašą, sostas. Šita nuosprendžių vieta visada buvo Jeruseme, bet šie dvidešimt keturi krėslai aplink buvo pastatyti ne daugiau kaip prieš tūkstantį devynis šimtus metų, tuoj po to, kai buvo išaukštintas Kristus Mykolas, jam suteikus visišką Nebadono nepriklausomybę. Šie keturi ir dvidešimt patarėjų yra jo asmeniniai agentai Jeruseme, ir jie turi įgaliojimus atstovauti Sūnui Šeimininkui visuose reikaluose, susijusiuose su Satanijos kvietimu pagal sąrašą ir mirtingųjų kilimo plano daugelyje kitų fazių izoliuotuose sistemos pasauliuose. Jie yra tie paskirtieji agentai, kad įvykdytų Gabrielio specialius pageidavimus ir Mykolo neįprastus mandatus.

(513.5) 45:4.2 Šitie dvidešimt keturi patarėjai buvo paimti iš Urantijos aštuonių rasių, o paskutinysis iš šitos grupės buvo paimtas Mykolo kvietimo pagal sąrašą prisikėlimo metu, prieš tūkstantį devynis šimtus metų. Šitą Urantijos patariamąją tarybą sudaro tokie nariai:

(513.6) 45:4.3 1. Onagaras, pagrindinis protas, kuris buvo iki Planetos Princo amžiuje ir kuris vadovavo savo draugams garbinant “Kvėpavimo Suteikėją.”

(513.7) 45:4.4 2. Mansantas, to amžiaus, kada jau buvo atvykęs Planetos Princas, didysis mokytojas Urantijoje, kuris savo draugams nurodė garbinti “Didžiąją Šviesą.”

(513.8) 45:4.5 3. Onamonalontonas, tolimųjų laikų raudonojo žmogaus lyderis, ir tas, kuris rasę nukreipė nuo daugelio dievų garbinimo į “Didžiosios Dvasios” garbinimą.

(513.9) 45:4.6 4. Orlandofas, mėlynųjų žmonių princas ir jų lyderis pripažįstant “Aukščiausiojo Valdovo” dieviškumą.

(513.10) 45:4.7 5. Poršunta, išnykusios oranžinės rasės orakulas ir šitos tautos lyderis garbinant “Didįjį Mokytoją.”

(513.11) 45:4.8 6. Singlangtonas, pirmasis iš geltonųjų žmonių, kuris mokė ir vadovavo savo žmonėms garbinant “Vieną Tiesą” vietoje daugelio. Prieš tūkstančius metų geltonasis žmogus žinojo tą vieną Dievą.

(513.12) 45:4.9 7. Fontadas, žaliųjų žmonių išvaduotojas iš tamsos ir jų lyderis garbinant “Tą Vieną Gyvybės Šaltinį.”

(513.13) 45:4.10 8. Orvononas, indigo rasių švietėjas ir jų lyderis kažkada tarnaujant “Dievų Dievui.”

(514.1) 45:4.11 9. Adomas, netekęs garbės, bet reabilituotas Urantijos planetinis tėvas, Dievo Materialusis Sūnus, kuris buvo nužemintas iki mirtingojo materialaus kūno pavidalo, bet kuris išliko po mirties, o vėliau Mykolo dekretu buvo pakeltas į šitą rangą.

(514.2) 45:4.12 10. Ieva, Urantijos violetinės rasės motina, kuri su savo sutuoktiniu atkentėjo bausmę už pražangą ir taip pat buvo reabilituota kartu su juo ir paskirta tarnauti į šitą išlikusiųjų mirtingųjų grupę.

(514.3) 45:4.13 11. Enochas, pirmasis iš Urantijos mirtingųjų su Minties Derintoju susiliejęs mirtingojo gyvenimo materialiame kūne metu.

(514.4) 45:4.14 12. Mozė, išnykusios violetinės rasės likučių išlaisvintojas ir kuris paskatino atgaivinti Visuotinio Tėvo garbinimą “Izraelio Dievo” vardu.

(514.5) 45:4.15 13. Elijas, nuostabaus dvasinio pasiekimo pervesta siela po Materialiojo Sūnaus amžiuje.

(514.6) 45:4.16 14. Makiventa Melkizedekas, vienintelis iš šitos kategorijos Sūnų, kuris save padovanojo Urantijos rasėms. Nors jis vis dar tebelaikomas vienu iš Melkizedekų, bet jis tapo “Pačių Aukštųjų tarnu visiems laikams,” amžiams priėmęs tarnystės užduotį kaip kylantysis mirtingasis, gyvenęs Urantijoje mirtingojo materialaus kūno pavidalu Saleme Abraomo dienomis. Šitas Melkizedekas neseniai buvo paskelbtas Urantijos Planetos Princo vicegerentu, su būstine Jeruseme, ir turintis įgaliojimus veikti Mykolo vardu, kuris yra realiai to pasaulio, kuriame patyrė savo paskutinįjį savęs padovanojimą žmogiškuoju pavidalu, Planetos Princas. Nepaisant šito, Urantiją vis tiek prižiūri vienas po kito besikeičiantys valdytojai, kurie yra iš keturių ir dvidešimties patarėjų narių.

(514.7) 45:4.17 15. Jonas Krikštytojas, Mykolo misijos Urantijoje skelbėjas ir, materialiame kūne, tolimas Žmogaus Sūnaus pusbrolis.

(514.8) 45:4.18 16. 1-2-3 Pirmasis, Kaligastijos išdavystės metu ištikimų tarpinių tvarinių Gabrielio tarnystėje vadovas, kurį Mykolas pakėlė į šitą rangą tuoj po savo įžengimo į besąlygišką suverenumą.

(514.9) 45:4.19 Šitos parinktos asmenybės kurį laiką nebedalyvauja kilimo režime, Gabrielio pageidavimu, ir mes neturime supratimo, kiek laiko jos gali tarnauti šitose pareigose.

(514.10) 45:4.20 Vietos, pažymėtos 17, 18, 19, ir 20 numeriais nebūna užimtos nuolat. Jos būna užimamos laikinai, vienbalsiai sutarus šešiolikai nuolatinių narių, o laisvos jos yra laikomos kylančiųjų mirtingųjų vėlesniajam paskyrimui, kurį jie gaus dabartiniame amžiuje po Sūnaus savęs padovanojimo Urantijoje.

(514.11) 45:4.21 21, 22, 23, ir 24 numeriai yra taip pat užimami laikinai, tuo tarpu jie yra laikomi rezerve kitų ir vėlesniųjų amžių didiesiems mokytojams, kurie be jokios abejonės ateis po dabartinio amžiaus. Sūnų Arbitrų ir Sūnų Mokytojų eros ir šviesos ir gyvenimo amžiai turi būti su jauduliu laukiami Urantijoje, nepriklausomai nuo dieviškųjų Sūnų netikėtų apsilankymų, kurie gali įvykti, arba kurių gali ir nebūti.