3. Archangelai

(408.4) 37:3.1 Archangelai yra Sūnaus Kūrėjo ir Visatos Motinos Dvasios palikuonys. Jie yra aukštosios dvasinės būties aukščiausias tipas, kuris vietinėje visatoje yra sukuriamas dideliais kiekiais, ir paskutiniojo registravimo metu jų Nebadone buvo beveik aštuoni šimtai tūkstančių.

(408.5) 37:3.2 Archangelai yra viena iš nedaugelio vietinės visatos asmenybių grupių, kurios paprastai nepriklauso Gabrielio jurisdikcijai. Jie nėra kokiu nors būdu susiję su visatos kasdieniu administravimu, jie yra pasišventę tvarinių išlikimo darbui ir laiko ir erdvės mirtingųjų karjeros tolimesniam skatinimui. Nors paprastai archangelai nėra vadovaujami Ryškiosios ir Ryto Žvaigždės, bet kartais jie iš tikrųjų veikia jo įgaliojimu. Jie taip pat bendradarbiauja su kitais Visatos Padėjėjais, tokiais, kaip Vakaro Žvaigždės, kaip tą rodo kai kurios transakcijos, pavaizduotos pasakojime apie gyvybės transplantavimą jūsų pasaulyje.

(408.6) 37:3.3 Nebadono archangelų korpusui vadovauja šios kategorijos pirmagimis, o ne taip seniai archangelų skyriaus būstinė atsirado ir Urantijoje. Būtent šitas neįprastas faktas greitai patraukė papildomą ne iš Nebadono atvykstančiųjų studentų dėmesį. Jie tarp vietinės visatos transakcijų greitai pastebėjo tai, jog Spindinčiųjų Vakaro Žvaigždžių didelei daliai veiklos, susijusios su kylančiaisiais, yra vadovaujama iš vietinės sistemos, Satanijos, sostinės. Tirdami toliau jie nustatė, jog tam tikrai archangelų veiklai yra vadovaujama iš mažo ir akivaizdžiai nereikšmingo apgyvendinto pasaulio, vadinamo Urantija. Ir tada eina Mykolo savęs padovanojimo Urantijoje atskleidimas ir jų nedelsiant padidėjęs susidomėjimas jumis ir jūsų žema sfera.

(409.1) 37:3.4 Ar jūs suvokiate to fakto reikšmę, kad jūsų žema ir pasimetusi planeta tapo visatos administravimo ir archangelų veiklos kai kurių sričių, susijusių su kilimo į Rojų planu, skyriaus būstine? Tai be jokios abejonės yra ženklas, jog ateityje bus koncentruojamos ir kitokios kylančiųjų veiklos sritys Mykolo savęs padovanojimo pasaulyje, ir suteikia ypatingą ir rimtą svarbą Mokytojo asmeniniam pažadui, “Aš tikrai ateisiu vėl.”

(409.2) 37:3.5 Apskritai, archangelai yra paskiriami į Avonalų sūnystės kategorijos tarnystę ir veikimą, bet ne anksčiau, kada būna užbaigę išsamų pradinį mokymąsi įvairių tarnaujančiųjų dvasių darbo visose fazėse. Korpusas, sudarytas iš vieno šimto archangelų, į apgyvendintą pasaulį visada lydi kiekvieną Rojaus save padovanojantį Sūnų, jie būna prie jo laikinai paskirti per tokio savęs padovanojimo laikotarpį. Jeigu Sūnus Arbitras laikinai taptų šios planetos valdovu, tai šitie archangelai taptų toje sferoje esančios dangiškosios gyvybės reguliuojančiais vadovais.

(409.3) 37:3.6 Du vyresnieji archangelai visada būna paskiriami Rojaus Avonalo asmeniniais padėjėjais visų planetinių misijų metu, nesvarbu, ar jos būtų juridinių veiksmų misijos, ar arbitrinės misijos, ar savęs padovanojimo įsikūnijimai. Kada šitas Rojaus Sūnus būna užbaigęs nuosprendžio paskelbimą valdoms, o mirusieji yra pašaukiami tam, kad būtų užregistruoti (vadinamasis prisikėlimas), tiesiogine prasme tai yra tiesa, jog miegančiųjų asmenybių serafiniai sargai atsiliepia į “archangelo balsą.” Dieviškosios tvarkos užbaigimo kvietimą pagal sąrašą paskelbia vienas lydintysis archangelas. Tai yra prisikėlimo archangelas, kartais vadinamas “Mykolo archangelu.”

(409.4) 37:3.7 Archangelų pasauliai. Septintoji aplink Salvingtoną skriejančių pasaulių grupė, kartu su savo asocijuotais palydovais, yra paskirta archangelams. Pirmąją sferą ir visus šešis jos pagalbinius palydovus užima asmenybių dokumentų saugotojai. Šitas milžiniškas registruotojų korpusas užsiima tuo, jog sąžiningai registruoja kiekvieną laiko mirtingojo veiksmą nuo pat gimimo akimirkos per visą visatos karjerą tol, kol toks individas arba išvyksta iš Salvingtono į supervisatos režimą, arba kol yra “ištrinamas iš dokumentų egzistencijos” Dienų Senųjų mandatu.

(409.5) 37:3.8 Būtent šituose pasauliuose yra klasifikuojami, registruojami, ir saugomi asmenybės duomenys ir identifikuotos garantijos per visą laikotarpį, kuris įsiterpia tarp mirtingojo mirties ir tos valandos, kada jis būna įasmeninamas iš naujo, prikeliamas iš mirties.