(301.2) 27:4.1 Jau iki galo gavus paaiškinimus apie Rojaus santykių etiką—ne apie beprasmius formalumus ar dirbtinį kastų diktatą, bet vietoje šito apie neatskiriamus gero elgesio standartus—kylantiesiems mirtingiesiems naudinga gauti patarimą iš superafinių elgesio reguliuotojų, kurie naujiesiems Rojaus visuomenės nariams aiškina apie aukščiausiųjų būtybių, kurios gyvena Šviesos ir Gyvenimo centrinėje Saloje, tobulą elgesį.

(301.3) 27:4.2 Harmonija yra centrinės visatos pagrindinis dalykas, o Rojuje vyrauja pajuntama tvarka. Tinkamas elgesys yra esminis tam, kad žinių dėka, per filosofiją, būtų žengiama pirmyn į spontaniško garbinimo dvasines aukštumas. Egzistuoja dieviškasis metodas, kaip prisiartinti prie Dieviškumo; ir šitą metodą galima įsisavinti tiktai tada, kada pilgrimai atvyksta į Rojų. Jo dvasia buvo perteikta Havonos žieduose, bet laiko piligrimų mokymo baigiamuosius potėpius galima atlikti tiktai po to, kada jie realiai pasiekia Šviesos Salą.

(301.4) 27:4.3 Visas elgesys Rojuje yra visiškai spontaniškas, visomis prasmėmis jis yra natūralus ir laisvas. Bet vis tiek yra tinkamas ir tobulas veiklos būdas amžinojoje Saloje, ir elgesio reguliuotojai visą laiką yra šalia “peržengusiųjų pro vartus atvykėlių” tam, kad jiems paaiškintų ir šitaip juos vestų, kad šie jaustųsi tobulai patogiai, ir tuo pačiu metu įgalintų piligrimus išvengti to pasimetimo ir netikrumo, kuris priešingu atveju būtų neišvengiamas. Tik tokios tvarkos dėka galima išvengti begalinių nesusipratimų; o nesusipratimų Rojuje nebūna niekada.

(301.5) 27:4.4 Šitie elgesio reguliuotojai iš tiesų tarnauja pašlovintaisiais mokytojais ir vadovais. Jie daugiausia rūpinasi tuo, jog naujiesiems mirtingiesiems gyventojams aiškina beveik begalinę naujų situacijų ir nežinomų papročių gausybę. Nepaisant viso šio ilgalaikio pasirengimo ir ilgos kelionės į ten, Rojus vis dar neapsakomai keistas ir netikėtai naujas tiems, kurie pagaliau įgyja gyvenamąjį statusą.