(292.5) 26:7.1 Trejybės vadovai yra laiko ir erdvės kylančiųjų piligrimų Havonos lavinimo penktojo žiedo nenuilstantys tarnai. Dvasiniai absolventai čia yra vadinami “kandidatais į Dievybės jaudinantį patyrimą,” kadangi būtent šitame žiede, vadovaujant Trejybės vadovams, šitie piligrimai gauna išvystytą mokymą, susijusį su dieviškąja Trejybe, ruošiantis mėginimui pasiekti Begalinės Dvasios asmenybės atpažinimą. Ir čia kylantieji piligrimai suvokia, ką reiškia tikrasis mokymasis ir tikros intelektualios pastangos, kada jie ima suprasti pobūdį dar atkaklesnių ir nepalyginamai labiau įtemptų dvasinių pastangų, kurių prireiks tam, kad būtų patenkinti aukščiausiojo tikslo, nustatyto jiems pasiekti šitos grandinės pasauliuose, reikalavimai.

(292.6) 26:7.2 Patys ištikimiausi ir sumaniausi yra Trejybės vadovai; ir kiekvienas piligrimas gauna antrinio supernafimo, priklausančio šitai kategorijai, nedalinamą dėmesį ir džiaugiasi visa jo meile. Laiko piligrimas niekada nesurastų pirmojo asmens iš Rojaus Trejybės, prie kurio galima prisiartinti, jeigu pagalbos ir paramos nesuteiktų šitie vadovai ir gausybė kitų dvasinių būtybių, įsitraukusių į kylančiųjų mokymą apie būsimo jaudinančio patyrimo vykstant pas Dievybes prigimtį ir metodą.

(293.1) 26:7.3 Užbaigus mokymo kursą šitoje grandinėje, Trejybės vadovai savo mokinius nugabena į grandinės pagrindinį pasaulį ir atveda juos į vieną iš daugelio trivienių komisijų, kurios yra kandidatų keliauti pas Dievybes egzaminuotojai ir patvirtintojai. Šitas komisijas sudaro vienas iš užbaigtųjų bičiulių, vienas iš pirminių supernafimų kategorijos elgesio reguliuotojų, ir erdvės Atsiskyrusysis Žinianešys arba Sutrejybintas Rojaus Sūnus.

(293.2) 26:7.4 Kada pakilusioji siela realiai pradeda kelionę į Rojų, tada ją lydi tiktai šis tranzitinis trejetas: superafinis partneris, Absolventų Vadovas, ir visą laiką būnantis pastarojo tarnas. Šitos išvykos iš Havonos žiedų į Rojų yra išbandymų kelionės; kylantieji dar neturi Rojaus statuso. Jie negauna gyvenamojo statuso Rojuje tol, kol nebūna patyrę paskutiniojo laiko poilsio po to, kada būna pasiekę Visuotinį Tėvą ir visiškai įveikę Havonos grandines. Tiktai po dieviškojo poilsio jie iš tikrųjų gauna “dieviškumo esmę” ir “aukštybės dvasią” ir šitokiu būdu iš tiesų pradeda veikti amžinybės žiede ir Trejybės akivaizdoje.

(293.3) 26:7.5 Kylančiajam tranzitinio trejeto kompanionai nėra reikalingi tam, kad įgalintų jį nustatyti Trejybės dvasinio spindėjimo geografinį buvimą, vietoje šito jie yra reikalingi tam, kad piligrimui suteiktų visą įmanomą pagalbą jo sunkioje užduotyje atpažįstant, suprantant, ir suvokiant Begalinę Dvasią užtektinai, jog tai sudarytų asmenybės atpažinimą. Bet kuris pakilęs piligrimas Rojuje gali nustatyti Trejybės geografinę arba buvimo vietą, didžioji dauguma sugeba užmegzti ryšį su Dievybių, ypač Trečiojo Asmens, intelektualia tikrove, bet nevisi gali atpažinti arba bent iš dalies suvokti Tėvo ir Sūnaus dvasinio buvimo tikrovę. Dar sunkiau yra net minimaliai dvasiškai suvokti Visuotinį Tėvą.

(293.4) 26:7.6 Iš tiesų retai kada Begalinės Dvasios ieškojimas nepavyksta, o kada jų pavaldiniai sėkmingai įveikia šitą Dievybės pažinimo fazę, tada Trejybės vadovai pasirengia perkelti juos į Sūnaus suradėjų tarnystę Havonos ketvirtajame žiede.