Veikla > Savanorystė > Visakeriopa savanoriškos veikl... >

Visakeriopa savanoriškos veiklos nauda Tau ir aplinkai ::)

Esu Jurgis Mykolas Jatautis ir labai aiškiai galiu pasakyti viena - savanorystė esti darnios, kolektyvinės, pozityviai socialistinės būsimos, tikėkimės, ištekliais paremta ekonomika, dvasingos ir altruistinės būsimos visuomenės būtina sąlyga.
Pats nesenai savanoriavau Nepale - praleidau ten visą praėjusį rudenį ir labai labai aiškiai suvokiau, kaip neatlygintina veikla praturtina. Beje, čia būtina pastebėti, jog dažnas atvejis, kuomet savanoriauti priimanti organizacija apgyvendina ir maitina. O ko gi daugiau bereikia? Net tiems, kurie renkasi šia laisva valia paremtą praktiką daugiau ar mažiau egocentriniais tikslais, savanorystė yra puiki galimybė gyvai susidurti, bendrauti ir bendradarbiauti su, galbūt, visiškai kitos kultūros žmonėmis, taip plečiant savo akiratį bei vystant toleranciją kitų atžvilgiu.
Tačiau nė kiek ne mažiau svarbu yra ir tai, ką darai kitų labui. Dera suprasti, jog tik laisva valia atlikdami tai, kas naudinga kitiems žmonėms, ilgainiui prisišauksime tokio paties atsako. Čia labai aiškiai veikia energijos tėkmės (karmos) dėsnis.
Beje, dar norėtųsi grįžti prie ištekliais paremtos ekonomikos (kuri, šiai dienai, rodosi tinkamiausia kaip tvarus ateities civilizacijos modelis). Juk savanoriška veikla savotiškai grąžina žmogų prie barterinių mainų idėjos (kuomet bet kokia valiuta, kaip tarpinis atlygis, netenka savo galios/vertės). Šiuo atveju, tai - be galo svarbus dalykas, kadangi individas gauna tik tiek, kiek jam/jai reikia, nėra puoselėjamas materialistiškas gobšumas.
Galų gale savanoriška veikla - tai praktinė tarnystė Dievui. Žmogus skatinamas būti nesavanaudišku, padėti reikiamoje srityje, taip pamirštant savo įgeidžius ir suteikiant viltį kitiems.
Apibendrindamas noriu teigti, jog savanoriška veikla turėtų būti ateities visuomenės siekiamybė ir reikiamybė.