1. Trejybės Sūnūs Mokytojai

(214.10) 19:1.1 Iš visų dangiškųjų asmenybių aukštųjų kategorijų, apreikštų jums, tiktai Trejybės Sūnūs Mokytojai veikia dvigubose pareigose. Savo kilme turėdami Trejybės prigimties, savo funkcija jie yra beveik išskirtinai atsidavę dieviškosios sūnystės tarnystei. Jie yra ryšio būtybės, kurios nutiesia tiltą virš bedugnės tarp būtybių, kilusių iš Trejybės, ir dualios kilmės būtybių.

(214.11) 19:1.2 Tuo metu, kai Trejybės Stacionarių Sūnų skaičius yra užbaigtas, tai Sūnų Mokytojų skaičius nuolat auga. Koks Sūnų Mokytojų kiekis bus galutinis, aš nežinau. Bet galiu pareikšti, jog paskutiniame periodiškame pranešime į Uversą, Rojaus įrašai nurodė, jog tokių Sūnų tarnystėje yra 21.001.624.821.

(214.12) 19:1.3 Šitos būtybės yra vienintelė jums atskleidžiama Dievo Sūnų grupė, kuri yra kilusi iš Rojaus Trejybės. Jos raižo centrinę visatą ir supervisatas, ir jų milžiniškas korpusas yra paskirtas kiekvienai vietinei visatai. Jie taip pat tarnauja ir atskiroms planetoms, kaip tarnauja ir kiti Dievo Rojaus Sūnūs. Kadangi didžiosios visatos planas nėra iki galo išvystytas, tai didžiulis Sūnų Mokytojų kiekis yra laikomas rezerve Rojuje, ir jie savanoriškai siūlosi atlikti pareigas nepaprastomis sąlygomis ir neįprastą tarnystę didžiosios visatos visuose skyriuose, izoliuotuose erdvės pasauliuose, vietinėse visatose ir supervisatose, ir Havonos pasauliuose. Jie taip pat veikia Rojuje, bet bus naudingiau jų išsamų aptarimą atidėti iki to meto, kai prieisime prie diskusijos apie Dievo Rojaus Sūnus.

(215.1) 19:1.4 Tačiau, ryšium su šituo galėtų būti pažymėta, jog Sūnūs Mokytojai yra aukščiausiosios koordinuojančiosios asmenybės, kilusios iš Trejybės. Tokioje toli nusidriekiančioje visatų visatoje visada egzistuoja didžiulis pavojus pasiduoti tokiam suklydimui, kuris kyla dėl požiūrio ribotumo, tokiam blogiui, kuris yra neatskiriamas nuo segmentinės sampratos apie tikrovę ir dieviškumą.

(215.2) 19:1.5 Pavyzdžiui: Žmogaus protas paprastai trokštų priartėti prie kosminės filosofijos, pateikiamos šiuose apreiškimuose, einant nuo to, kas yra paprastas ir ribinis, į tai, kas yra sudėtingas ir begalinis, nuo žmogiškosios kilmės į dieviškąjį likimą. Bet tas kelias neveda į dvasinę išmintį. Toks metodas yra lengviausias kelias įgyti kai kurių genezės žinių, bet geriausiu atveju jis gali atskleisti tiktai žmogaus kilmę; jis mažai ką atskleidžia arba nieko neatskleidžia apie jo dieviškąjį likimą.

(215.3) 19:1.6 Net studijuojant žmogaus biologinę evoliuciją Urantijoje, yra rimtų prieštaravimų dėl išskirtinio istorinio požiūrio į jo šiandieninį statusą ir į jo dabartines problemas. Bet kokios tikrovės problemos—žmogiškosios ar dieviškosios, žemiškos ar kosminės—teisinga perspektyva atsiveria tiktai tada, kada visapusiškai ir nešališkai yra išnagrinėjami ir tarpusavyje susiejami trys visatos tikrovės aspektai: kilmė, istorija, ir likimas. Šitų trijų patirtinių realybių tinkamas supratimas suteikia pagrindą dabartinio statuso išmintingam įvertinimui.

(215.4) 19:1.7 Kada žmogiškasis protas ima naudotis tokiu filosofiniu metodu, kada pradeda nuo to, kas yra žemesnis, kad priartėtų prie to, kas yra aukštesnis, nesvarbu, ar tai būtų biologijoje ar teologijoje, jam visada iškyla pavojus, kad jis padarys keturias logines klaidas:

(215.5) 19:1.8 1. Jis gali visiškai nesuvokti nei asmeninio pasiekimo, nei kosminio likimo galutinio ir užbaigto evoliucinio tikslo.

(215.6) 19:1.9 2. Jis gali padaryti didžiausią filosofinę klaidą per daug supaprastindamas kosminę evoliucinę (patirtinę) tikrovę, šitokiu būdu eidamas prie faktų iškraipymo, prie tiesos iškreipimo, ir prie likimo klaidingo supratimo.

(215.7) 19:1.10 3. Priežastingumo studijavimas yra išsamus istorijos analizavimas. Bet žinojimas, kaip tampama būtybe, nebūtinai suteikia tokios būtybės dabartinio statuso ir tikrojo charakterio išmintingą supratimą.

(215.8) 19:1.11 4. Vien tiktai istorija nesugeba adekvačiai atskleisti ateities vystymosi—likimo. Ribinės kilmės yra naudingos, bet tiktai dieviškosios priežastys atskleidžia galutines pasekmes. Amžinieji tikslai nėra parodomi laiko pradžioje. Dabartis gali būti teisingai aiškinama tiktai abipusiškai susietos praeities ir ateities šviesoje.

(215.9) 19:1.12 Todėl dėl šitų ir dar dėl kitų priežasčių iš tikrųjų mes pasinaudojame tokiu metodu, žvelgdami į žmogų ir į jo problemas planetoje, pradėdami laiko-erdvės kelionę nuo visų asmenybių tikrovės ir visos kosminės egzistencijos begalinio, amžino, ir dieviško Rojaus Šaltinio ir Centro.