Sirijus > Pakylėtųjų Valdovų Laiškai... > Zaratustra > Mano Dieviškoji ugnis visada s... >

Mano Dieviškoji ugnis visada su jumis!

AŠ ESU Zaratustra. Aš vėl atėjau, kad su jumis pakalbėčiau apie klausimus, kurie galbūt jums bus įdomūs.
Kaip jūs manote, kas gali įvykti Žemėje, jei labai daug žmonių sutelks dėmesį į tai, apie kalba Pakylėtieji Valdovai? Ar planetai apskritai bus tai gerai?
Manau, kuo didesnis žmonių skaičius skaitys mūsų laiškus, tuo situacija Žemėje bus palankesnė, tuo Žemėje susikurs geresnės sąlygos žmonių sielų vystymuisi. Kas gi trukdo žmonėms sutelkti dėmesį į mus, Pakylėtuosius Valdovus? Kas jums trukdo?
Dauguma žmonių pagal savo išsivystymo lygį paprasčiausiai nesugeba suvokti to, apie ką jiems sakome. Jų sąmonė visiškai užimta tik fiziniu planu ir nesugeba atitrūkti nuo fizinio plano.
Yra kito tipo žmonių, kurie įtaria egzistuojant kažką, ko nesuvokia jų fiziniai jutimo organai. Ir jie imasi visokiausių būdų, kad priverstų tą „kažką“ tarnauti sau griebdamiesi magijos, burtų, įvairių praktikų. Tai pats žemiausias sąmonės lygis, kuris sugeba suvokti mūsų laiškus. Tačiau šie žmonės, deja, nesugeba pamatyti mūsų laiškuose esančios Tiesos, jie sugeba tik panaudoti mūsų laiškuose esančią informaciją, kad ji tarnautų savajam ego. Tokių žmonių labai daug. Tačiau mūsų laiškai ne jiems skirti.
Mūsų laiškai skirti tokio sąmonės lygio žmonėms, kurie sugeba galvoti ne tik apie save, savo artimuosius ir grynai fizinių savo bei savo aplinkos poreikių patenkinimą. Mūsų laiškai skirti žmonėms, kurie mąsto apie tokias amžinas sampratas kaip Tarnavimas, pasiaukojimas. Daugumos Žemės planetoje gyvenančių žmonių požiūriu šie žmonės yra baltos varnos. Kaip galima tikėti tuo, ko negalima pačiupinėti? Kaip galima dėl to aukoti savo laiką, veikti darant gera kažkam, kas yra abstraktu, ko negalima pamatyti, gyventi vaizdiniais, netelpančiais į vieno gyvenimo rėmus.
Deja, tokių žmonių yra mažuma tarp žemės rutulio gyventojų, tačiau dėl šių žmonių mes ateiname ir duodame savo laiškus.
Pavasarį visi jūs stebite, kaip žydi medžiai, žolės. Visi stebite, kaip rudenėjant pamažu formuojasi vaisiai, sėklos.
Praeina kažkiek laiko ir iš sėklų išauga nauji augalai. Tačiau dauguma sėklų neduoda naujų ūglių. Dauguma sėklų žūva. Tas pats būna ir su žmonėmis. Kiekviename iš jūsų yra potencialas vystytis, išreikšti savąjį Dieviškąjį potencialą. Tačiau ne visiems žmogiškiesiems individams šis potencialas sugeba pasireikšti.
Išminties Valdovai prieš šimtus tūkstančių ir milijonus metų apdalijo žmoniją protu*. Ir šio pasiaukojamo akto dėka žmonija galėjo vystytis ir tobulėti. Tačiau ne visos į jus pasėtos sėklos gali sudygti. Daugelis iš jų žūva. Ir nerealizuotų galimybių procentas lygiai toks pats, kaip ir pražuvusių augalų sėklų procentas.
Ar jūs niekada nenagrinėjote žmonijos vystymosi šiuo požiūriu? Ar niekada jums neatėjo į galvą, kad laikas, skirtas jūsų Dieviškajam potencialui sudygti, ribotas ir gali eiti prie pabaigos?
Aš kalbu apie žiaurius dalykus. Ir tikiuosi, kad tie žmonės, kurie sugeba suvokti Pakylėtųjų Valdovų žodžius, suras savyje jėgų įveikti iliuzijos jėgas, lyg lynais traukiančias juos prie Žemės. Labai tikiuosi, kad ta jumyse esanti liepsna galės gauti impulsą vystytis. Ir tada, kai Dieviškoji liepsna apims jūsų būtybę, jūs negalėsite neduoti, nesiaukoti. Jūs degsite ir apšviesite Kelią tiems žmonėms, kurie dar yra abejonių ir netikėjimo prieblandoje. Jūs galėsite duoti savo Šviesą. Ir tai darysite nesavanaudiškai, nesitikėdami apdovanojimo ar pagerbimo. Tapsite prabudusiu amžinajam Gyvenimui. Gyvenimui, kuris neapibrėžtas vienu gyvenimu, viena planeta. Gyvenimu, kuris savo sąmone apima visą visatą ir savo sąmone vienijasi su kiekviena visatos būtybe.
Kalbu apie aukštas sąmonės būsenas, kurios jums turi būti pasiekiamos. Jūs esate savo netobulų minčių ir jausmų kalėjime. Turite rasti savyje jėgų, kad ištrūktumėte iš apribojimų, būdingų jūsų sąmonei! Turite savyje įveikti visas netobulas sąmonės būsenas!
Tiki tada, kai nuolatos patiriate Meilę, džiaugsmą, pakylėtą sąmonės būseną, jūs esate Dieviškojoje sąmonės būsenoje. Aš sveikinu tuos iš jūsų, kurie sugeba patirti tokių sąmonės būsenų, kad ir trumpai!
Ne jūsų ištartų maldų kiekis, ne tai, kiek kartų lankėte bažnyčias ir šventas vietas, lemia jūsų sąmonės lygį. Jūsų sąmonės lygį lemia tobulos džiaugsmo, vidinės ramybės ir susitaikymo būsenos.
Tačiau tam, kad pasiektumėte tokias būsenas, jums reikia ir melstis, ir įveikti negatyvias sąmonės būsenas, ir atsisakyti žalingų įpročių.
Yra pakankamai dvasios milžinų, esančių įsikūnijime dabar. Ir aš džiaugsiuosi, jei šį mano laišką jie supras. Į šį laišką aš įdedu palaikymo impulsą, impulsą vystytis ir įveikti netobulas sąmonės būsenas.
Dieviškoji ugnis, Manoji Dieviškoji ugnis, visada su jumis! Kvieskite mano buvimą tomis minutėmis, kai jums ypač sunku, ir aš galėsiu atnešti savo širdies ugnį į pačią slogiausią vietą Žemėje, kad suteikčiau jums savo pagalbą ir palaikymą!
Daugelyje, labai daugelyje dabar Žemėje įkūnytų sielų yra dalelė manęs. Ir jūsų aš nepaliksiu tol, kol Dieviškoji liepsna jūsų pačių viduje nepasieks tokios galios, kad negalės užgesti veikiama bet kurių jūsų pasaulio negandų.

AŠ ESU Zaratustra, su Meile jūsų sieloms!


________________________________________

* "Kūniškas protas turi užleisti vietą Dieviškajai išminčiai." Numylėtinis Zaratustra, 2005 m. kovo 30 d.

Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina: http://www.sirius-ru.net/dictations/dek2009/audio.htm#8