Sirijus > Pakylėtųjų Valdovų Laiškai... > Šiva > Aš atėjau tam, kad išvesčiau ... >

Aš atėjau tam, kad išvesčiau jūsų sielas iš tamsos, kurioje panirusi Žemės planeta

AŠ ESU Šiva!
Aš vėl atėjau pas jus šią dieną. Tam, kad duočiau Mokymą, nevertėjo ateiti, nes jūs nevertinate mūsų laiškų ir mūsų Mokymo.
Kiekvieną kartą, sutinkant žmonijos reakciją į mūsų mėginimus užmegzti kontaktą ir įgyvendinti bendradarbiavimą, norisi viską mesti ir pradėti iš naujo.
Jūs nepasiruošę ir nenorite dėti pastangų tam, kad būtumėte pasiruošę bendradarbiauti.
Iliuzija kaip ir anksčiau valdo jūsų esybes.
Ir netgi tada, kai mėginate įsigilinti į mūsų Mokymo esmę, jūs vis tiek liekate labiau pasidavę iliuzijai nei mūsų įtakai, kurią stengiamės padaryti jums per savo laiškus.
Jūs negalite įveikti savyje tos užtvaros, kuri nematoma jumyse egzistuoja. Jūs nenorite ir netrokštate padaryti ryžtingo žingsnio įveikdami iliuziją, visų pirma savo sąmonėje. Ir todėl mes stovime prieš pasirinkimą: palikti žmoniją, paliekant ją pačiai sau, arba vis dėlto tęsti savo mėginimus ir įkalbinėjimus.
Man kartais atrodo, kad įkalbinėjimų keliu neįmanoma žmonijos pastūmėti. Visgi tuo atveju, jei mes liausimės kontroliavę, žmonija nesugebės savarankiškai egzistuoti nė vienos žemiškos paros. Jūs nuolatos esate globojami Aukščiausių šios visatos būtybių.
Jūsų civilizacija bus sugriauta per 24 valandas, kai tik mes nustosime dėti energiją į tai, kad palaikytume jūsų civilizaciją.
Esmė ta, kad jau pernelyg daug pastangų panaudota tam, kad žmonija pradėtų žengti evoliucijos linkme ir priimtų pasvertus, visiškai subrandintus sprendimus.
Nedaugelis sielų, kurios pasiruošusios laikytis mūsų nurodymų, išskirtos ir jos supančiame pasaulyje jaučiasi kaip baltos varnos. Ir tuomet, kai aš galvoju apie tą nedaugelį, kada aš gėriuosi turtingumu jų dvasinės patirties, kurią jos kaip bitės surinko per daugelį žemiškųjų įsikūnijimų, aš stoju į šalininkų pratęsti žemiškąjį eksperimentą pusę.
Aukso visuomet mažai, o neturtingos uolienos daug daugiau ir vis dėlto žmonės ir toliau tęsia aukso gavybą. Ir mes duosime galimybę jūsų aurai įgyti auksinį spindėjimą.
Tarp jūsų miestų triukšmo, purvo ir dulkių labai sunku atskirti tuos žmones, kurie apšviesti Dieviškosios Šviesos. Jūs ieškote Dievo ten, kur jo nėra ir negali būti. Jūs ieškote Dievo pasaulio gerovėje. Visgi mes ateiname tam, kad išmokytume jus atpažinti. Dievas jūsų pasaulyje visada būna, bet jums reikia stebėti. Kiekvieno jūsų viduje yra Dievas. Jums reikia stebėti.
Būna labai tykūs, palaimingi momentai jūsų gyvenime, kai viskas tarsi apmiršta. Jūs girdite tylą miesto triukšme. Viskas nurimsta. Ir tuo metu pas jus tyliai ateina Dievas. Jis pasirodo iš jūsų esybės gilumos ir paskleidžia savo įtaką viskam, kas yra aplink jus. Ir jei galėtumėte dažniau jausti tuos dievybės buvimo jūsų pasaulyje momentus, tai paragavę tos palaimos visam laikui nusisuktumėte nuo tų surogatų, kuriuos jums siūlo jūsų civilizacija. Negalima painioti tos palaimos, kurią duoda Dievas, ir tų pakaitalų, kuriuos sutinkate visur savo pasaulyje.
Aš norėčiau, kad jūs sugebėtumėte pagauti tas vidinės tylumos ir ramybės būsenas savo pasaulyje. Ir aš norėčiau, kad galėtumėte išsaugoti atmintyje šias būsenas netgi tada, kai viskas aplink jus griūva.
Yra tikrosios būsenos, kai būnate Dievuje. Ir jūs turite siekti to, kad būtumėte tose būsenose. Tokiu būdu Dieviškasis pasaulis, esantis jūsų viduje, gali lietis į jūsų išreikštą pasaulį. Ir tokiu būdu jūsų pasaulio netobulumas palaipsniui ims rimti, panašiai kaip ugnis, kuri nebekurstoma.
Tik jūs patys palaikote savo pasaulio netobulumą. Tik jūs patys nukreipiate savo energiją į netobulumą ir jis toliau egzistuoja.
Sustokite, susimąstykite, ką darote. Nustokite per dienas, įsikūnijimas iš įsikūnijimo, bėgioti ratu paskui morką kaip kvaili asilai. Kiekvienas iš jūsų turi savo morką. Vienam tai – seksualiniai pasitenkinimai, kitam – karjera, kurią jūs kažkodėl vadinate savirealizacija, dar kitam – įvairūs kvaišalai, azartiniai žaidimai, pasilinksminimai.
Kokią daugybę dalykų sugalvojo žmonija, kad supriešintų šiuos visus dalykus vienintelei Tiesai – Dievui, kuris yra jūsų širdies tyloje.
Įeikite į savo širdies tylą. Ir turėsite etaloną, su kuriuo lyginsite tai, su kuo susitinkate savo gyvenime. Jūs lyginsite būsenas, kurios jums kyla prisiliečiant prie jūsų pasaulio menkniekių, su ta Dieviškosios harmonijos ir tylos būsena.
Jums būtina savanoriškai atsisakyti sankaupos visų tų įvairių daiktų, kurie yra jūsų pasaulyje, bet kurių jums nereikės ateities pasaulyje.
Labai paprasta vieno trišakio smūgiu perkirsti jūsų civilizacijos Gordijo mazgą. Visgi kiekviena žmonijos geriausių pasiekimų kruopelytė turi būti apsaugota ir išsaugota. Geriausi žmogiškosios civilizacijos pasiekimai gerokai pralenkia kitų pasaulių sistemų pasiekimus. Bet kaip atsvara jūsų pasaulyje egzistuoja daugybė to, nuo ko krūpčioja Aukščiausieji Pasauliai ir ką būtina atiduoti kosminei ugniai.
Jūs esate kosminės krosnies žaizdre. Ir jumyse vyksta aukso atskyrimas nuo neturtingos uolienos. Ir lygiai toks pats procentas auksinių sielų, kurios pereis į žmonijos Aukso amžių, koks procentas aukso yra neturtingoje Žemės uolienoje.
Aš atėjau tam, kad išvesčiau jūsų sielas iš tamsos, kurioje panirusi Žemės planeta.

AŠ ESU Šiva!