Neatkūrusi Žemėje kosminės Hierarchijos, negerbdama Dieviškojo Įstatymo Žemės žmonija neturi ateities

AŠ ESU Mozė. Atėjau šią dieną tam, kad dar kartą jūsų širdyse įtvirtinčiau Dieviškojo Įstatymo prioritetą.
Supraskite, kad jūsų gyvenimuose nėra nieko svarbesnio, nei jūsų su Dievu tarpusavio santykiai. Jūsų asmeniniai santykiai su Dievu.
Dievas neturi priklausomybės kokiai nors religijai, tikėjimui ar tautybei. Dievas didis! Ir jis yra viskas, kas jus supa: tai, ką jūs matote ir ko jūs nematote.
Todėl dabar, kai žmonija išeina iš penktos pagrindinės rasės į šeštąją pagrindinę rasę, pirmaeilis yra Tikėjimo klausimas.
Apie tai jums atėjau pasakyti. Nes labai daugelis iš jūsų kaip tikėjimą supranta visiškai kitus dalykus, neturinčius ryšio su Dievu. Aš žinau, apie ką kalbu.
Aš kalbėjausi su Dievu savo įsikūnijimo Moze metu. Niekas, netgi mano brolis Aaronas, neturėjo galimybės tiesiogiai bendrauti su Dievu. Ir visi tie žmonės, kurie ėjo su manimi keturiasdešimt metų dykuma, galėjo išgyventi ir išlaikyti išbandymus tik dėka to, jog aš savo viduje turėjau kažką, kas leisdavo man bendrauti su Dievu. Tai buvo didžiulė Dangaus malonė. Tai buvo Dieviškoji dovana, kurios, kaip aš maniau, aš neužsitarnavau. Tačiau Dievas sutvarkė kitaip. Ir, nepaisydamas visų mano asmeninių trūkumų ir netobulybių, Dievas nusprendė, jog manyje yra kažkas, kas man duoda galimybę priimti šią Dieviškąją malonę.
Iki paskutinių savo dienų aš nešiau šią Dieviškąją dovaną savo širdyje. Ir dėl to manimi pasitikėję žmonės sugebėjo išeiti iš prieblandos į pažadėtąją žemę.
Niekas daugiau šios dovanos neturėjo. Ir žmonės, kurie manė, jog jie ištikimi man ir Dievui, kai aš išėjau į kalną kalbėtis su Dievu ir manęs nebuvo keturiasdešimt dienų, vos per šias keturiasdešimt dienų nusigręžė nuo Dievo ir pradėjo tarnauti aukso veršiui.
Aš buvau priverstas nuolatos būti su šiais žmonėmis ir aš negalėjau nei dienos pasišalinti. Kai aš išeidavau, žmonės prarasdavo savo sąmonės lygį ir vėl jį įgydavo man sugrįžus.
Dievas negali palaikyti visų Žemėje gyvenančių žmonių sąmonės lygio. Jis gali būti tik kai kuriuose išrinktuosiuose.
Jis galėjo būti Jėzuje. Tačiau tuo metu žmonijos nuopuolis buvo jau toks didelis, kad minia šaukė: „Nukryžiuok jį.“
Dieve! Tu visa tai matei. Kokia gi Dievo malonė ir Jo kantrybė, kad iki šiol tie žmonės, kurie nukryžiavo Jėzų ir šoko prieš aukso veršį, kai aš keturiasdešimčiai dienų išėjau į kalną, įsikūnija Žemėje. Ir jie turi įžūlumo skųstis savo likimu.
Dabar ateina rasių pasikeitimo laikas. Ir ateina laikas, kai tautų, kastų sumaišymas turi būti sustabdytas. Iš visos šios tautų makalynės turi būti sukurta Dieviškoji tvarka.
Dabar viskas Žemėje aukštyn kojomis. Kelia puotą tie, kurie ne nuo Dievo, kurie neturi širdyje Dievo. Vienintelė galimybė, kurią turi žmonija, – tai atkurti Dieviškąją tvarką.
Turi būti gerbiami žmonės, kurių širdyse gyvena Dievas. Tie, kurie savo širdyse neturi Tikėjimo, turi užimti savo sąmonės lygį atitinkančią padėtį. Neatkūrusi Žemėje kosminės Hierarchijos, negerbdama Dieviškojo Įstatymo Žemės žmonija neturi ateities.
Dievo malonė nežino ribų. Ir Žemei duodamas vienas šansas po kito.
Aš matau, kad daugelis sielų yra neišmanyme, daugelis neturi žinių, kad atsilaisvintų nuo iliuzijos prieblandos. O yra tų, kurie atvirai išjuokia Dievą ir jo Įstatymą. Dieviškąją malonę jie priima kaip Dieviškąjį silpnumą.
Dabar Žemėje vargingas ir labai sunkus laikotarpis. Kai viskas susimaišė. Ir begėdiškumas, ir vulgarumas visuomenėje užėmė pagrindines vietas.
Aš sugrįšiu į Žemę, kai ateis laikas. Ir aš vėl kviesiu tuos ištikimuosius ir atsidavusiuosius, kuriais aš galėjau remtis, kai visa tauta šoko prieš aukso veršį. Ir tik ištikimieji ir atsidavusieji galės išlaikyti tai, ką reikės Žemei patirti.
Begėdiškumui, vulgarumui, tamsuoliškumui, neišmanymui bus padarytas galas kiek galima labiau suspaustais terminais.
Jums neduota nuspėti visų Dievo planų. Kad ir kaip stengtumėtės savo žmogiškąja sąmone įspėti tai, kas artėja, kad ir kiek raustumėte slėptuvių ir rūpintumėtės produktų atsargomis, – visa tai yra tik žaislinės užtvaros Dievo kelyje.
Nėra vietos jūsų pasaulyje, kur galėtumėte pasislėpti nuo savo karmos, kurią dabar sulaiko Dievas, sugrįžimo ir jaustumėtės saugiai.
Vienintelė išeitis, kurią jums palieka Dievas, – tai tvirtas Tikėjimas, besąlyginė Meilė ir iš jūsų širdžių ateinanti Dieviškoji Išmintis.
Jums bus sunku, nes ant kiekvieno kampo puikuojasi aukso veršiai. Laikas duodamas tam, kad jūs patys savo pasaulyje nuverstumėte savo aukso veršius ir atstatytumėte Dieviškosios realybės piramidę.
Terminas žinomas. Ir netgi Dieviškoji malonė turi savo pabaigą, kurią nulemia kosminiai terminai.

AŠ ESU Mozė.
Aš atėjau su misija paprotinti Žemės žmoniją.


Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina: http://www.sirius-ru.net/dictations/dek2009/audio.htm#34