Šiandieninis pokalbis paaiškins jums jūsų nesėkmes Kelyje

AŠ ESU Kutchumi, vėl atėjęs pasikalbėti.
Tikriausiai jums bus naudinga tai, apie ką noriu papasakoti. Bent jau jūsų sielų vystymuisi tai bus naudinga.
Kaip jau ne kartą mes savo laiškuose minėjome, kiekviename žmoguje yra kažkas, kas iš tiesų yra tikroji brangenybė. Ir ši brangenybė įsikūnijimas iš įsikūnijimo turi savybę didėti arba visai išnykti. Šitai panašu į tai, tarsi jus apiplėštų. Ir tai yra visiškai analogiška. Tik apiplėšiate jūs patys save.
Tikriausiai kalbu mįslėmis ir ankstesnės mano frazės turi būti iššifruotos. Iš buvusių pokalbių turėjote suvokti, kad žmoguje yra nemirtingoji dalis ir trūni, laikina bei praeinanti dalis. Ir visa daugelio įsikūnijimų žėrinti patirtis jūsų kauzaliniame kūne, netrūnioje jūsų pačių dalyje, kaupiasi panašiai kaip lobiai Danguje.
Tačiau tada, kai įsikūnijimas iš įsikūnijimo žmogus eikvoja krištoline styga patenkančią Dieviškąją energiją ne Dieviškiems tikslams, o tam, kad suteiktų sau gyvenimiškų malonumų bei patenkintų savo ego norus, – šiuo atveju brangenybės nesikaupia. Galima sakyti, jūs apiplėšiate patys save.
Kiekvienam įsikūnijame esančiam žmogui duodamas tam tikras energijos kiekis. Ir šią energiją jūs naudojate savo nuožiūra. Todėl kosminių ciklų pabaigoje iš tikrųjų nėra jokio Baisaus Teismo. Paprasčiausiai tie žmonės, kurie Dieviškuoju požiūriu neteisingai eikvojo Dievo duotą energiją, negali toliau egzistuoti, nes nėra kam toliau evoliucionuoti. Iš to ir susideda tas Mokymas, pagrindinė jo esmė, kurį mes bandome pateikti žmogiškųjų individų sąmonei.
Ir kiekvieną kartą skaitydamas Mokymo eilutes žmogus į jį įsijaučia, suvokia, tačiau kitą akimirką jis jau lekia vydamasis eilinį malonumą ar siekdamas išpildyti savo norą.
Štai šis veiksmų nenuoseklumas ir užmaršumas verčia mus daugelį kartų kartoti vienas ir tas pačias tiesas.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mes užsiimame beprasmišku dalyku. Tačiau netgi jeigu eilinio mūsų pokalbio metu tik vienas žmogus staiga prabus ir visu pilnumu suvoks Tiesą, tai energija, skirta mūsų laiškams perduoti, bus išeikvota ne veltui.
Žengiant evoliucijos Keliu iliuzija darosi vis rafinuotesnė ir daugelis dalykų, kurių praėjusiuose amžiuose nebūdavo, dabar pradeda pasireikšti. Taip, bežengiant Keliu mokiniai susiduria su vis rafinuotesniais iliuzijos reiškiniais ir savo pačių viduje, ir išorėje.
Kai kurie žmonės atranda, kad netgi dirbant Brolijai ir vykdant Brolijos nurodymus, pasirodo, galima kurti karmą.
Daugeliui šis tvirtinimas yra absurdiškas. Tačiau pabandykime išnagrinėti šį atvejį konkrečiu pavyzdžiu.
Žmogus imasi vykdyti tam tikrą darbą Brolijai: platinti knygas, skaityti paskaitas, versti laiškus į kitas kalbas ir taip toliau. Ir jis atlieka šį darbą daugelį metų. Atrodytų, kad šiuo atveju Karmos Įstatymas turi būti patenkintas ir žmogus turi gauti savo nuopelnus, kaip kauzalinio kūno prieaugį.
Tačiau daugiau nei 90 procentų atvejų iš 100 ne tik nepriauga kauzalinis kūnas, bet ir kuriama karma.
Manau, kad dauguma iki šios vietos priėjusių skaitytojų susimąstys: tikriausiai tekste kažkas supainiota.
Nieko tekste nesupainiota. Paprasčiausiai kai kurios čelų sielos prisiima vykdyti tam tikras pareigas ir galvoja, kad šias pareigas jos vykdys visą gyvenimą, kaip kokius gautus apdovanojimus, ir šito visiškai pakanka tam, kad patenkintų Dieviškąjį Įstatymą. Tačiau ne darbo, netgi darbo Brolijai, atlikimas pats savaime yra pasiekimas, o – šio atlikto darbo kokybė. Brolijos darbus turite atlikti taip, kad pamirštumėte apie save, pamirštumėte viską pasaulyje tol, kol viską atliksite geriausiu būdu. Negalite atlikti Brolijos darbų taip apgalvotai ir planingai, kaip atliekate bet kurį kitą darbą fiziniame plane. Todėl, kad jūsų pastangų rezultatas, jei netinkamai jas nukreipiate ir ne tokios sąmonės kokybės, labai greitai fiziniame plane pasireiškia kaip supuvęs vaisius.
Ir kartais jums geriau būtų nedirbti Brolijos darbų, nei dirbti juos esant netinkamos sąmonės būsenos ir trūkstant reikiamo atsidavimo.
Galbūt jums reikėtų sugrįžti prie maldų praktikos ir darbo su savimi, su savo trūkumais ir psichologinėmis problemomis. Nes tam, kad dirbtumėte darbus Brolijai, jau iš praėjusių gyvenimų turite turėti dvasinį įdirbį. Iš didžiųjų praeities šventųjų gali išeiti Brolijos bendradarbiai, kurie sugeba atlikti Brolijos darbus fiziniame plane. Ir labai retai per vieną įsikūnijimą jums gali pavykti išmelsti Dievą, kad suteiktų galimybę atlikti Brolijos darbus.
O jums išeina, kad kuo mažiau dvasinių pasiekimų ir kuo didesnis ego, tuo mikliau imatės vykdyti Brolijos darbus. Iš čia kyla tarpusavio pretenzijos ir nepasitenkinimas. Jums reikia suprasti savo išsivystymo lygį. Jums reikia dėmesingai žvelgti į mažiausią Tarnavimo galimybę, kurią jums duoda Valdovai.
Man iš tikrųjų labai nesmagu todėl, kad esu priverstas aiškinti tokias paprastas tiesas, kurios plačiai žinomos Rytuose, tačiau Vakarų žmogaus sąmonė sunkiai gali jas sutalpinti.
Tikiuosi, šiandieninis pokalbis paaiškins jums jūsų nesėkmes Kelyje ir privers užimti tinkamą vietą eilėje dėl teisės būti Brolijos bendradarbiais.
Savo bendradarbiams mes atveriame patį trumpiausią kelią į Dangų, tačiau sutikite, kad mainais reikia kažką paaukoti. Ir tai, aišku, yra jūsų ego, jūsų prisirišimai, įpročiai, mieli pomėgiai ir iš tolimos praeities besivelkančios psichologinės problemos.
Tačiau iš prigimties aš esu optimistas. Ir tikiuosi, kad jei ne šiame dešimtmetyje, tai galbūt kitame mūsų laiškai įgis tokį poveikį, kokio mes tikėjomės.

AŠ ESU Kutchumi, visada su viltimi.

***

Klausyti diktavimo audio įrašą. Tekstą skaito Tatjana Mikušina http://www.sirius-ru.net/dictations/dek_2010/audio.htm#7