Du ciklus aš aprašiau Apokalipsėje. Nusileidimo į materiją ciklą ir pakilimo iš materijos ciklą

AŠ ESU Numylėtinis Jonas. Jūs turite prisiminti mane. Aš žinomas kaip žmogus, parašęs Apokalipsę, Numylėtinio Jono Apreiškimą.
Aš parašiau tai, ką gavau kaip apreiškimą mano dvasinių praregėjimų metu Patmo saloje.
Aš išdėsčiau tai forma, kuri leido pranešti Apreiškimo esmę ir kartu pridengti šią esmę.
Daugelis žmonių bandė suprasti mano Apreiškimo esmę ir jiems nebuvo duota.
Ne todėl, kad nebuvo neparašyta, o todėl, kad jie nesuprato.
Aš naudojau daug simbolių bei daug vieno ir to paties simbolio reikšmių. Aš vartojau žodžius, turinčius skirtingą prasmę. Vartojau vaizdinius, kurie turėjo neigiamą prasmę, bet yra teigiami, ir aš naudojau chronologiją, kuri nesiremia žemiška metų skaičiavimo sistema.
Todėl, kad aš kalbėjau apie įvykį, kuris susijęs ne su šiuo tūkstančiu metų, ne su praėjusiu tūkstančiu metų ir ne su ateinančiu tūkstančiu metų. Aš kalbėjau apie įvykį, kuris vyksta Žemėje per visą žmogaus gyvenimo ir vystymosi toje Žemėje laikotarpį. Ir tūkstantis metų žmogui turi tą pačią prasmę kaip milijonas metų, jeigu šį tūkstantį ir šį milijoną santykinai lyginsime su žmogaus gyvenimo laiku, tai bus vienodi skaičiai, palyginus su mažiau nei šimtu metų, kuriuos žmogus gyvena.
Aš kalbėjau apie žmonijos vystymosi periodą ir turėjau omenyje visą žmonijos egzistavimo fiziniame kūne ciklą. Drakonas ir žvėris mano alegorijoje reiškia skirtingus dalykus. Drakonas reiškia Gėrį, o žvėris - blogį. Drakonas nužengia į Žemę iš Dangaus ir įniršęs persekioja žmoną, kuri pradėjo vyriškos giminės kūdikį.
Žmona - tai žmonija. Drakonas - tai Dieviškoji išmintis, nužengusi į žmogų. Kūdikis - tai šios išminties vaisius, žmogaus Aukščiausiasis AŠ, kuris bus paslėptas tūkstantį ir daugiau metų. Supraskite, milijonus žemiškos žmonijos egzistavimo metų. O tuo metu siaučia žvėris. Žvėris, kuris reiškia žmogaus aistras, jo ego.
Žvėris turi būti nuverstas, kaip kad buvo nuverstas Drakonas laikų pradžioje nuo Dangaus ir nužengė į materiją, motiną, žmoną.
Apokalipsėje aš išdėsčiau du ciklus. Nužengimo į materiją ciklą ir pakilimo iš materijos ciklą. Ir buvimo materijoje metu įvyksta dar septyni ciklai, kuriuos žymi angelų trimitų garsai.
Kiekvienas ciklas atneša negandas ir nelaimes, kurias žmonija patiria tam, kad atsikratytų žvėries, gyvuliškumo, kuris susiliejo su žmogumi ir trukdo pasireikšti Dieviškajai žmogaus prigimčiai.
Ir visos nelaimės ir negandos, kurias patiria žmonija, reikalingos jai, kad įsisąmonintų savo Dieviškąją prigimtį, kad atsikratytų kūniškųjų norų ir kūniško proto žvėries ir pakylėtų savo sąmonę į Dieviškosios Išminties, kurią simbolizuoja keturkampių ledų kruša ciklų pabaigoje, lygį.
Septyni ciklai simbolizuoja septynias žmonijos Rases ir septynios drakono galvos simbolizuoja septynias žmonijos Rases.
Ir pereidamas šiuos septynis ciklus, žmogus turi atsikratyti gyvuliškos sąmonės ir tapti Dievišku žmogumi.
Aš daviau alegoriją, simbolizuojančią Aukščiausių Dvasių nužengimą į materiją, ir aš daviau šių Dvasių pakilimo iš materijos alegoriją kartu su visos žmonijos sąmonės pakilimu. Man labai gaila, kad vaizdai ir simboliai, kuriuos aš naudojau, buvo iškreipti ir nesuprasti.
Ir jeigu jūs perskaitysite šį mano diktavimą, taip pat Mozės ir Zaratustros diktavimus, tai senosios Tiesos prasmė atsivers prieš jus, tiems iš jūsų, kas trokšta pažinti Tiesą, ir tiems iš jūsų, kas pasiruošę pažinti Tiesą.
Daugel metų praeis, kol Tiesa užvaldys žmonių daugumos protus. Ir daugel metų praeis, kol daugumos sąmonė įgis krištolo skaidrumą ir sugebės praleisti visą Dieviškosios Tiesos pilnumą.
O dabar jūsų sąmonė panaši į padūmavusį stiklą, jūs žiūrite per jį ir, kad ir kaip stengtumėtės, negalite įžiūrėti Tiesos. Kažkas mato tik bendrus Tiesos kontūrus, o kažkas apskritai nieko nemato ir priverstas vadovautis tų, kurie kažkiek mato, nuomone.
O būna taip, kad pats nieko nematydamas, žmogus negali patikėti tuo, kuris kažką mato ir kaltina šį žmogų melagyste arba pavydi reginčiajam.
Ilgai dar žmogiško neišmanymo žvėris valdys žmonių protus. Ir daugelis žmonių primena žvėris ir negirdi išminties balso nei savyje, nei kituose, ir tiktai negandos, nelaimės bei kančios sugeba išmokyti šiuos žmones būti žmonėmis. Ir šias nelaimes jie patys prisišaukia tuo, ką jie daro, savo tarpusavio santykiais, taip pat santykiu su gamta ir su pačia Motina Žeme.
Baisūs laikai, kuriais gyvenate. Pačios tamsiausios aistros apėmusios žmones. Ir nenori jie klausyti Išminties balso, ir nenori atsigręžti į Dieviškosios Tiesos pažinimo Kelią.
Ir viskas bus taip, kaip aš aprašiau. Ir nei viena iš taurių neaplenks žmonių.
Taip buvo ir taip bus.
Bet anksčiau ar vėliau ciklai pasibaigs ir žmogus atsikratys savo gyvuliškos, žvėriškos prigimties ir pateks į Dievo karalystę, kurios jis vertas ir kurią jis būtinai pasieks savo sąmonėje.
Bus taip, kaip aš aprašiau. Perskaityk.
Aš daviau jums šiandien raktus, būtinus tam, kad suprastumėte Apreiškimą.
Ir pasakiau lygiai tiek, kiek turėjau pasakyti. Ir tiems, kas supranta, aš pasakiau pernelyg daug, o tiems, kas negali suprasti, aš nepasakiau nieko.

AŠ ESU Numylėtinis Jonas, buvau su jumis šią dieną.