Sąvokos > Požiūris į gyvenimą > 1 >

Tai gana sunkus klausimas norint apibendrinti tokius reiškinius kaip gyvenimas ir ką mes patys jame veikiame. Pirmiausia norėtųsi pasidžiaugti, kad visa kas egzistuoja - egzistuoja tokia forma, kad jos absoliutumas įtraukia mus pačius, įtraukia realybes kur susikurdamos laiką gyvena savo tapatybę suvokiančios esybės. Vietoje to, kad nebūtų tiesiog nieko.

Bendrai, kūrinija - tai asmenybių kūrinija norisi pažymėti, kada dalinimasis informacija, patyrimais, suvokimais, ir pats charakterio keitimasis, augimas vyksta bendraujant asmenybėms tarpusavyje. Turbūt nelabai būtų ir ką veikti, jeigu mes ar kas nors kitas būtume vienintelė sąmonę turinti esybė.

Esybės atsiradimo pradžioje prasideda ta kelionė kur individas pradeda ieškoti teisybės ir pusiausvyros tarp savanaudiškų ir visumos gerovės interesų, tai savotiškas įsiliejimo į kūrinijos šeimą vyksmas. Tuo tarpu yra pasaulių seniai gyvenančių "šviesos" amžiuje, kur veikimas visumos labui yra savaime suprantamas dalykas - ten laikas skiriamas kūrybiškumui, įvairovei, savęs ir dieviškumo didesniam atskleidimui.

Per daugybę pasaulių matoma: laisva valia ir dieviškas vedimas. Ir tai leidžia patirtiškai patirti kokios pasekmės būna einant dieviško vedimo ar paklydimo nuo jo keliu. Pasaulis tampa didinamuoju stiklu ir veidrodžiu - mūsų pačių vertybėms ir sąmonės būsenai atspindėti. Tam, kad mes tada galėtume pasakyti: taip mums patinka tai kas aplink, todėl mes ir toliau būsime tokie kokie esame; arba ne, mums nepatinka tai ką matome aplink, todėl mes pasikeisime patys.

Tas veidrodžio efektas labai subtilus ir pamatinis. Iš esmės kūrinija ar Aukščiausioji Sąmonė pasirūpina, kad mes gautume tai atgal, ką patys išspinduliavome. Tai apibendrinant galima būtų teigti kad kūrinija - tai svajonių išsipildymo jaudinanti kūrinija. Jeigu mes manome kad galime kažką padaryti - kūrinija mus paremia ir sukuria tai patvirtinančias aplinkybes, jeigu manome kad negalėsime ko padaryti - kūrinija ir čia paremia mūsų skleidžiamas mintis ir mus apsupa aplinkybės rodančios kad tikrai mes to padaryti negalėsime. Žmogus kuris tiki kad yra besąlygiškai mylimas patirs tai, žmogus kuris tiki kad yra nemylimas taip pat neliks nuviltas ir patirs kad nėra mylimas. Todėl tai panašu į tobulą kūriniją. Kitas dalykas, kad kūrinija - aukščiausioji sąmonė kreipia dėmesį į tai kas mus jaudina ir kokia linkme imamės veiksmų.
Jeigu mus jaudina poilsis prie jūros - mes tai patirsime. Jeigu mums kelia nuobodulį sirgti ligomis - mes to nepatirsime. Jeigu žmogui kelia nepasitenkinimą kada kaimynai turi didelį namą - jis pats neturės didelio namo. Jeigu žmogų jaudina baimė būti partrenktam automobilio - jis bus partrenktas automobilio. Jeigu žmogus džiaugiasi gyvenimu - kūrinija tai mato ir sukurs dar daugiau situacijų kur jis galės džiaugtis gyvenimu. Jeigu kūrinija mato kad žmogus daro tai kas jam nepatinka, kūrinija mato ir tai - todėl sukurs ir daugiau situacijų kur žmogus galėtų veikti tai kas jam nepatinka.

Todėl, gyvenimas - tai galimybė išpildyti savo jaudinančias svajones, taip pat vis labiau įsiliejant į kūrinijos šeimą, kurioje visi veikia visumos gerovės vardan.