Sąvokos > Tikėjimas > 1 > 100 > 1 >

Gyvename tokiame laikotarpyje, kada informacija gan lengvai gali sklisti po pasaulį. Taip pat kada šaltinis yra kokie rytų dvasiniai mokytojai aiškinantys seniausius šventraščius, ar nuoširdų ieškojimą turėjęs ir apreiškimus iš dvasinių ar kitų dimensijų būtybių gavęs amerikietis. Informacijos yra, tada jau reikia gebėjimo atsirinkti, patyrimų, paties žmogaus pastangų kad mokėtų atsirinkti.

Dievo sampratų yra tiek asmenių, tiek beasmenių. Paprastai kas jį vadina Dievu, išreiškia didesnę abstrakciją, o kas vadina Tėvų pvz - jau kaip asmenį ir ryšį su juo įvardija.

Jėzus sąmonės kokybe, ir dvasioje buvo vienas su Tėvu. Jėzus atėjo apreikšti Tėvo, o žmonės per daug dėmesio nukreipė vien tik į Jėzų, nebematydami to Tėvo. Ir dabar kai kurie garbina Jėzų, vietoje to kad garbintų Tėvą.

Taip pat, tiesos nelabai reikia įrodinėti - geriau pasidalinti tuo kaip pats žmogus gyvena, ką taiko savo gyvenime - kad parodytų savo paties gyvenimo pavyzdį (kaip kad ir Jėzus rodė GYVENIMO pavyzdį - čia neturiu omeny mirimo ant kryžiaus atseit tai buvo auka Tėvui). Jeigu yra kokia tiesa - tai žmonės tuo dalinasi nuoširdžiai, kalbėdami iš širdies, o ne protingai argumentuodami ir moksliškai visaip įtikinėdami. Arčiau sielos yra vientisos sąmonės ir dvasinių išgyvenimų patyrimai, o ne trumpos loginės nuostatos.

Taip, pažindami Tėvą tuo pačiu pažįstame ir save, ir kitus žmones, tai tarpusavyje labai susiję. Paprastai visi išoriniai tiesos šaltiniai yra skirti tam, kad rezonuotų su tiesa jau buvusia mūsų viduje - taip iš tikro iš vidaus pajaučiame kas tiesa, kas ne. Ir vedimas Tėvo patiriamas iš vidaus. Nors tuo pačiu visa tikrovę, visos paralelės tikrovės sutelpa Dieve, jis yra VISA KAS YRA. Todėl net ir teiginys kad baznycia yra dievo namai gali būti suprastas kaip teisingas, šalia to kad ir parduotuvė ir kalnas ir visa visa kita taip pat yra Dievo namai. Galbūt čia svarbu ieškoti vis daugiau pažinimo ir matymo, o tai ką galėtume neigti ir taip savaime atkris.

Tėvą pažinti visiems galima, bet tam reikia kasdienių pastangų, vidinio apsisprendimo. Kaip darau aš, kad savotiškai atsirinkdamas kaupiu visą prieinamą kontekstą, o tame bandau įžvelgti dėsningumus, ir tada žodžiais labiau išeina įvardinti duos dvasinius ir vidinius dėsnius, reiškinius kas yra patiriama ir išgyvenama. Tuomet tas kontekstas praverčia praktikų metu - kad ir tylos praktikos metu, kas gali peraugti į tiesioginį bendravimą su Tėvu, net ir taip kaip Jėzus ar Mozė bendravo su juo. Galiu sakyti, kad pažįstu Tėvą tiek kiek renkuosi vykdyti jo valią, jei kas nori galime aptarti galimybę gyvai pasidalinti patyrimais "greičiau" - bekalbant realiu laiku ar ryšio priemonėm ar realiai susitikus (tokiu būdu čia pat galima greičiau atsakinėt į klausimus rūpimus). Nors tuo pačiu, kažkiek rašau čia hierarchiškai, kad būtų patogu po to visiem rasti perskaitymui, naujiem klausimam ar pasidalinimams. Kol kas tiek.